Žmonės, valstybės ir baimė : tarptautinio saugumo studijos po šaltojo karo

474 Pages·1997·15.17 MB·Lithuanian

by  Buzan Barry

BARRY
BUZAN
ŽM O N ĖS,
VALSTYBĖS
IR
BAIMĖ
TARPTAUTINIO SAUGUMO
STUDIJOS
PO ŠALTOJO KARO
Eugrimas
ALK
BARRY
BUZAN
ŽMONĖS,
VALSTYBĖS
IR
BAIMĖ
BARRY
BUZAN
ŽMONĖS,
VALSTYBĖS
BAIMĖ
TARPTAUTINIO SAUGUMO
STUDIJOS
po Šaltojo karo
Specialusis redaktorius
GEDIMINAS VITKUS
VILNIUS
EUGRIMAS
1997
UDK 321:327
Bu 432
Versta iš:
Bany Buzan
People, States and Fean
An Agenda for International Security studies
in the Post-Cold War Era
Second edition
Iš anglų kalbos vertė
Aurimas Andrulis 23-108, fonas Daniliauskas 108-193,
Edita Dranseikaitė 194-257, Vitalis Nakrošis 257-333,
Klaudijus Maniokas 334-458
Vertimo specialusis redaktorius
dr. Gediminas Vitkus
This edition published vvith support from the Open Society Fund-Lithuania,
and from the CEU Translation Project of the Open Society Institute-
Budapest
Knygos leidimą finansaco Atviros Lietuvos fondas
ir Atviros visuomenės institutas Budapešte
(Vidurio Europos universiteto Vertimų projektas)
© Bany Buzan, 1991;!
© Vertimas į lietuvių kalbą -
Aurimas Andrulis, Jonas Daniliauskas,
Edita Dranseikaitė, Vitalis Nakrošis,
Klaudijus Maniokas, 1997
ISSN 1392-1673 © įžanginis straipsnis ir rodyklių
ISBN 9986-752-22-1 sudarymas - Gedimino Vitkaus, 1997
TURINYS
Gediminas Vitkus. REALISTINĖ TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ
TEORIJA IR BARRY BUZANO NEDALOMO SAUGUMO
KONCEPCIJA......................................................................9
PRATARMĖ PIRMAJAM LEIDIMUI.........................................23
PRATARMĖ ANTRAJAM LEIDIMUI.........................................25
PAVEIKSLAI IR LENTELES.....................................................29
ĮVADAS..................................................................................31
Saugumas kaip nepakankamai išplėtota sąvoka...........................34
Plėtotė devintajame dešimtmetyje............................................44
Šios knygos metodas..............................................................46
Šios knygos struktūra............................................................59
1 skyrius
INDIVIDUALUS SAUGUMAS IR NACIONALINIS SAUGUMAS .. 69
Individualus saugumas kaip socialinė problema..........................69
Individualus saugumas ir du valstybės veidai..............................73
Valstybė kaip grėsmės šaltinis.................................................78
Išvados: individualus saugumas ir nacionalinis saugumas..............86
2 skyrius
NACIONALINIS SAUGUMAS IR VALSTYBĖS PRIGIMTIS........94
Valstybės kaip saugumo objekto apibrėžimas..............................94
Valstybės idėja....................................................................108
Valstybės institucijos.............................................................123
6 TURINYS
Valstybės fizinė bazė............................................................132
Išvados: silpnos ir stiprios valstybės.........................................139
3 skyrius
NACIONALINIS NESAUGUMAS: GRĖSMĖS IR PAŽEIDUMAI. 156
Grėsmės ir pažeidumai........................................................156
Grėsmių tipai pagal sektorius................................................161
Grėsmių veikimas...............................................................182
Išvados: grėsmių daugiaprasmiškumas....................................189
4 skyrius
SAUGUMAS IR TARPTAUTINĖ POLITINĖ SISTEMA..............194
Tarptautinės anarchijos prigimtis............................................194
Valstybių savybės................................................................202
Sistemos struktūros sąvokos privalumai ir trūkumai saugumo
analizėje......................................................................210
Tarptautinė visuomenė.........................................................217
Išvados: anarchija ir saugumas...............................................226
5 skyrius
REGIONINIS SAUGUMAS.....................................................238
Spragos tarp valstybinio ir sisteminio lygmenų užpildymas:
saugumo kompleksai.......................................................239
Trumpa regioninio saugumo istorija........................................257
Saugumo kompleksai kaip struktūros: procesai
ir permainų pasekmės.....................................................265
Išvados: saugumo kompleksai ir politikos analizė......................279
Priedas: išsami saugumo analizės schema.................................285
6 skyrius
EKONOMINIS SAUGUMAS....................................................289
Tarptautinės politinės ekonomijos prigimtis..............................289
Ekonominio saugumo idėja...................................................294
Ekonominis saugumas ir valstybė...........................................302
Ekonominis saugumas ir tarptautinė sistema............................310
Išvados: brandžios anarchijos politinės ekonomijos perspektyvos .. 325
7 skyrius
GYNYBOS DILEMA..............................................................334
Gynybos dilemos apibrėžimas................................................335
7
TURINYS
Istorinė gynybos dilemos raida...............................................341
Gynybos dilemos pastovumas................................................353
Išvados: gynybos dilema ir saugumas......................................356
8 skyrius
GALIOS-SAUGUMO DILEMA................................................360
Varžybos dėl galios ir saugumo..............................................360
Revizionizmas ir status quo...................................................365
Revizionizmo prigimtis........................................................371
Karinis veiksnys..................................................................380
Išvados: ar galima išspręsti galios-saugumo dilemą?...................389
9 skyrius
NACIONALINIS IR TARPTAUTINIS SAUGUMAS:
POLITIKOS PROBLEMA...................................................398
Loginės problemos..............................................................400
Suvokimo problemos...........................................................415
Politinės problemos.............................................................421
Išvados: politikos formavimas kaip nacionalinio saugumo
problemos dalis.............................................................429
10 skyrius
BAIGIAMOSIOS MINTYS APIE TARPTAUTINIO SAUGUMO
STUDIJAS......................................................................437
Apžvalga: saugumo darbotvarkė.............................................437
Plačios saugumo interpretacijos priėmimo prasmė ir pasekmės...443
Implikacijos politikai...........................................................449
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ.................................................459
DALYKINĖ RODYKLĖ...........................................................462
VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ..................................................466

REALISTINĖ TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ
TEORIJA IR BARRY BUZANO
NEDALOMO SAUGUMO KONCEPCIJA
„Šio tyrinėjimo tikslas buvo ne konkrečių politinių problemų sprendi­
mas, bet siekis apdoroti ir gal net geriau sufokusuoti tas intelektines
linzes, per kurias matomos konkrečios politinės problemos“ (p. 452), -
taip savo knygos pabaigoje rašo Bany Buzanas. Ši autoriaus mintis labai
tiksliai atspindi ne tik pristatomos knygos žanrą, bet ir apskritai teorinio
mąstymo apie tarptautinius santykius paskirtį. Jeigu tiesiogiai tarptauti­
niuose santykiuose „dalyvaujantys“ politikai ir diplomatai turi veikti, ir
dažniausiai jiems tenka veikti labai greitai, tai teoretikai visų pirma siekia
suprasti ir paaiškinti, kas yra tarptautiniai santykiai apskritai, kaip ilgai­
niui keičiasi jų pavidalas, kokios yra giluminės juose kylančių problemų
priežastys, kokie galėtų būti jų sprendimo būdai ir t.t. Kitaip tariant,
teorinės tarptautinių santykių studijos padeda geriau ir giliau suvokti mus
supančią tikrovę ir tuo pat metu kuria tų pačių politikų ir diplomatų
racionalesnio veikimo prielaidas.
Antra vertus, teorijos negalima ir pagaliau nereikia pervertinti. Ji ne­
gali pateikti atsakymų į visus konkrečiomis aplinkybėmis kylančius klau­
simus, panašiai kaip žemėlapis negali parodyti, kur ir kaip mes turėtume
keliauti. Nors ši aplinkybė kai ką nuolat skatina abejoti teorijos ir teorinio
mąstymo tarptautinių santykių srityje prasmingumu, tačiau nepaisant siauro
pragmatizmo diktuojamo skepsio tarptautiniai santykiai visais laikais bu­
vo ne tik politikų ir diplomatų veiklos laukas, bet ir mokslininkų teoretikų
svarstymų objektas.
Bandymai teoriškai apmąstyti tarpvalstybinius santykius jau žinomi
nuo seniausių laikų. Teorinio mąstymo apie tarptautinius, tarpvalstybinius
santykius pastangos randamos jau senovės Indijos, Kinijos ar Graikijos
mąstytojų veikaluose. Pavyzdžiui, senovės Atėnų stratego ir istoriko Tuki-
10
REALISTINĖ TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJA
dido (c. 455-400 ante Christum) Peloponeso karo istorija ir šiandien dau­
gelyje pasaulio universitetų tebėra studentams privalomas tarptautinių san­
tykių mokslo skaitinys. Jau Tukidido veikale buvo ryškiai pademonstruo­
ta, kad pagrindinė tarpvalstybinių konfliktų ir karų priežastis yra atskirų
valstybių siekis stiprinti savo galią ir dėl to kylanti grėsmė viena kitos
saugumui.
Vėlesniais laikais buvo parašyta nemažai traktatų ir veikalų, sukurta
gražių projektų, kuriuose buvo ieškoma būdų, siūlomi receptai, kaip pa­
keisti esamus tarptautinius santykius, kad būtų galima išvengti karų ir
užtikrinti pasaulyje taiką. Čia derėtų paminėti italų poetą Dantę Aligierį
(1265-1321), prancūzų teisininką ir politiką Pierre’ą Dubois (1250-1320),
prancūzų vienuolį Emericą Crucė (1590-1648), Prancūzijos karaliaus Hen­
riko IV ministrą kunigaikštį de Sully (1560-1641), anglų kvakerį, vienos
iš kolonijų Šiaurės Amerikoje įkūrėją Williamą Penną (1644-1718), pran­
cūzų abatą de Saint-Pierre’ą (1658-1743), prancūzų rašytoją ir filosofą
Jeaną Jacųues’ą Rousseau (1712-1778), anglų sociologą ir teisininką, uti­
litarizmo teorijos pradininką Jeremy’į Benthamą (1748-1832) ir vokiečių
filosofą Immanuelį Kantą (1724-1804). Tačiau visiems minėtiems mąsty­
tojams būdingas vienas bruožas - visų jų veikaluose svarbiausias siekis yra
ne tarptautinių santykių prigimties nagrinėjimas, bet noras išaiškinti ir
pasiūlyti savą tarptautinių santykių sutvarkymo planą.
Greta čia minėtų amžinosios taikos recepto ieškotojų veikalų tarp­
tautiniai santykiai buvo nagrinėjami ir per tarptautinės teisės prizmę.
Šiuo požiūriu pradininkais laikomi olandų teisininkas ir valstybės vei­
kėjas Hugo de Grotiusas (1583-1645) ir vokiečių teisininkas ir istori­
kas Samuelis Pufendorfas (1632-1694). Valstybėms, kaip ir kitiems ju­
ridiniams asmenims, buvo siūloma savo santykius reguliuoti remiantis
visuotinai pripažintomis teisės normomis.
Pagaliau paraleliai su tarptautine teise plėtojosi dar viena tarptauti­
nius santykius tyrinėjanti mokslo šaka - diplomatijos istorija. Prielaidas
jai sukūrė vadinamasis „diplomatijos aukso amžius“, trukęs nuo 1648 me­
tų Vestfalijos taikos sutarties iki 1914 metais prasidėjusio Pirmojo pasau­
linio karo. Tai buvo galutinio valstybių kaip suverenių ir visiškai nepri­