Table Of ContentVANDA
DAUGIRDAITĖ-
SRUOGIENĖ
ŽEMAIČIŲ BAJORO ŪKIS
XIX amžiaus pirmoje pusėje
baltos lankos
ALK
VANDA
DAUGIRDAITĖ-
SRUOGIENĖ
VANDA
DAUGIRDAITĖ-
SRUOGIENĖ
ŽEMAIČIŲ BAJORO ŪKIS
XIX amžiaus pirmoje pusėje
baltos lankos
Knygos leidimą parėmė Atviros Lietuvos fondas
Antras leidimas
Pirmas leidimas: Kaunas, 1938
(atspausta iš Senovės IV tomo)
ISBN 9986-403-44-8
© BALTOS LANKOS, Vilnius, 1995
Rinko ir maketavo BALTOS LANKOS
Printed in Lithuania
TURINYS
[Pratarmė] 7
Būgių archyvo dokumentų sąrašas 12
I. Dvaras ir jo savininkas 15
II. Būgių ūkio vaizdas 39
1. Inventoriai 39
2. Okio aprašymas 45
3. Prekybos sąlygos ir ūkio biudžetas 72
III. Darbo personalas 74
1. Pastabos apie valstiečių padėtį 74
2. Pagrindinis darbo personalas 81
3. Šalutinis darbo personalas 91
4. Valstiečių mokamieji valstybiniai
mokesčiai ir karo tarnybos pareiga 101
5. Būgių valstiečių privatus gyvenimas 107
Antano Daugirdo knygų katalogas 124
Priedai 126
Planai 140
Mūsų laikų istorijos tyrinėtojai ypač daug dėmesio
kreipia į atskirų miestų, miestelių, valsčių, dvarų ir
kaimų monografijas, teikiančias smulkių bei tikslių,
šaltiniais paremtų žinių. Šitie nežymūs, tik istorikams
specialistams teįdomūs rašiniai nepretenduoja daryti
bendras išvadas. Jų uždavinys - konstatuoti faktus ir
surinkti, susisteminti išmėtytą, užkampiuose išlikusią,
maža kam težinomą bei prieinamą istorijos medžiagą.
Jokių platesnių istorijos klausimų neiškeldami, jie su
daro nelyginant tik mažas plyteles, iš kurių didieji is
torijos mokslininkai stato didžiulius rūmus, atvaiz
duodami viso krašto ūkio, ekonominių bei kultūrinių
santykių išsirutuliojimą.
Seniau mokslininkai, bendras išvadas darydami, gal
per daug pasitikėdavo įvairiais oficialiais šaltiniais,
valdžios ar valdžiai teikiamais pranešimais. Tačiau
7
praktika parodė, kad istorijos kritika turi atmesti daug
tokių oficialių šaltinių, nes visuomet įvairių laikų ir ša
lių valdžios turimos žinios dėl įvairių ekonominių, so
cialinių bei politinių samprotavimų labai nutolsta nuo
teisybės. Todėl tad pradėta ieškoti, ypačiai ūkio bei vi
suomenės istorijai nušviesti, privačių šaltinių. Pradėta
daugiau domėtis atskirų ūkininkų sąskaitomis ir ata
skaitomis, įvairių, kad ir visai nežinomų asmenų užra
šais, daromais tik savo reikalams ar skiriamais rašytojo
artimųjų žmonių žiniai - pradėta domėtis raštais, ku
rie buvo rašyti be jokios baimės, kad jie gali patekti į
valdžios rankas ir tuo pakenkti jų savininkų interesams.
Medžiagos, pasemtos iš šitokių užrašų, gali sukaupti ir
patiekti tiktai anksčiau minėtos mažos monografijėlės.
Juo daugiau jos surenka tikrų duomenų iš atskirų vietų
ir vietelių, juo mažiau ir mokslininkams reikia daryti
per daug plačius apibendrinimus ir analogijas.
Šitokį darbą - oficialius šaltinius pildyti ir tikrinti iš
atskirų vietų surinktomis neoficialiomis žiniomis su
sistemingų monografijų pagalba - seniai jau pradėjo
mūsų kaimynai. Vokiečiai turbūt jau neturi nė vieno
miesto ar miestelio, kurs neturėtų nors vienos mono
grafijos, neturi nė vienos apskrities, kurios nors vienas
ūkis nebūtų smulkiai aprašytas. Lenkai pastaraisiais
metais yra išleidę visą eilę atskirų vietų aprašymų, jų
universitetai skelbia konkursus tokioms istorijos mono
grafijoms. Ukrainiečiai irgi nuo jų neatsilieka.
Lietuvai šis vienas iš tiksliausių ir lengviausių būdų
rinkti išblaškytą archyvinę medžiagą yra ypačiai svar
bus, nes nereikia užmiršti, jog beveik visi jos istorijos
archyvai yra svetimose rankose. Tačiau mūsų istorijos
8
literatūra šios dirvos dar beveik nepalietė. Mes turime
tiktai kelių Lietuvos miestų bei miestelių aprašymus.
Atskirų ūkių vaizdų iš įvairių istorijos laikotarpių taip
pat teturime vos keletą - ir šitie patys liečia daugiausia
lenkų okupuotas žemes ir yra pačių lenkų parašyti.
Apie didikų ūkius istorikai yra nemažai rašę plates
niuose veikaluose, tačiau apie vidutinius ir smulkius
ūkius tiesioginių duomenų literatūroje beveik visai
nėra, tuo tarpu Lietuvos ekonominiai ir socialiniai san
tykiai savo visuma buvo gal vaizdžiausiai pasireiškę.
Šio rašinėlio uždavinys ir yra sudaryti vieno tokio
nedidelio XIX šimtmečio pirmos pusės Lietuvos ūkio
vaizdą, žinoma, kiek tai leidžia naudojamoji medžia
ga. Šiam rašinėliui panaudoti mažame Žemaičių Būgių
dvarelyje išlikę seni dokumentai, ūkio užrašai ir sąskai
tos, per ilgus metus dvarelio savininkų pedantiškai
tvarkomi ir iš kartos į kartą saugomi.
Įdomesnė archyvo dalis - seni dokumentai, gudų kal
ba rašyti, - Didžiajam karui prasidėjus, buvo išvežta į
Rusiją ir ten galbūt tebėra iki šiol nesunaikinta, bet
dabar nepasiekiama. Pačiame dvarelyje pasiliko namų
nuolatiniams ar dažnai „praeiviams" gyventojams ne
įdomūs ir nereikalingi XIX šimtmečio užrašai, ūkio
inventoriai, sąskaitos, kalendoriai, laiškai ir t.t. Jie
beveik visą šimtmetį išgulėjo nejudinami viename
stalčiuje, kambaryje, kuriame kelis dešimtmečius gy
veno nuomininkai, o karo metu - vokiečių kareiviai, ir
tik todėl liko nesunaudoti makulatūrai, kad sudrėkęs
stalčius buvo labai sunkiai ištraukiamas, o pro plyšį
matomi seni, apipelėję popieriai niekam nepasirodė turį
kokios nors vertės.
9
Kaip matyti iš pridedamo katalogo, visa šio archy-
vėlio medžiaga gali būti, atsižvelgiant į jos kilimo vie
tą, suskirstyta į tris grupes: 1) seniau Daugirdų, Būgių
savininkų, šeimynai priklausiusio Lydos apskrity
esančio Senojo dvaro dokumentai ir laiškai; 2) XIX a.
pradžioje Žemaičiuose įgytojo Antanavos dvaro do
kumentai; 3) to dvaro Būgių palivarko užrašai.
šiame rašinyje pirmoji dokumentų grupė mažiausiai
tenaudota. Ji drauge su negausinga antros grupės me
džiaga panaudota tiktai bendrai padėčiai nušviesti,
įvairiems palyginimams, savininko charakteristikai ir
jo santykiams su kaimiečiais nustatyti. Pati tema yra
paimta iš trečiosios dokumentų grupės. Tai XIX a. pra
džios ir 1931 m. sukilimo laikotarpio ūkio pirkimo ir
nuosavybės dokumentai, įvairūs mokesčių kvitai, są
skaitos, ūkio inventorių juodraščiai, valstiečių pareigų
ir atlyginimo fiksavimas ir t.t. Tas faktas, jog visus šiuos
užsilikusius užrašus dvarelio savininkas rašė pats sau,
kad turėtų kuo tiksliausią savo ūkio vaizdą, - šis faktas
parodo, kaip patikima yra kalbamoji medžiaga. Jos ver
tę dar pakelia tasai pedantiškumas ir tvarkingumas, su
kuriuo ilgus metus tie ūkio užrašai buvo vedami. Ka
lendoriuose ir išlikusiose savininko bibliotekos knygo
se išmėtytos, ranka rašytos pastabos apie šeimos narių,
valstiečių, tarnų gyvenimą duoda atskirų XIX šimt
mečio dvarelio gyvenimo nuotrupų.
Visą šitą medžiagą - sąskaitas ir ūkio užrašus, da
rytus savo žiniai, ir pastabas, fiksuojančias atskirus
gyvenimo momentus, rašytas tik todėl, kad jų autorius
neturėjo kas veikti ilgais rudens vakarais, bet niekuo
met nemanė, jog koks gyvas žmogus jas skaitysiąs ir
10
