Vokiečiai : praeitis, dabartis, ateitis, permainos ir tęstinumas

608 Pages·1995·15.843 MB·Lithuanian

by  Craig Gordon Alexander

GORDON
A. CRAIG
Vo
K I E Č I A I
PRAEITIS • DABARTIS • ATEITIS
PERMAINOS IR TĘSTINUMAS
Pradai
ALK
GORDON A. CRAIG
VOKIEČIAI
GORDON A. CRAIG
V
o k i e č i a i
PRAEITIS • DABARTIS • ATEITIS
PERMAINOS IR TĘSTINUMAS
Iš anglų kalbos vertė
MĖTA ŽUKAITĖ
Pradai
UDK 943.0
Kr 23
Versta iš:
Gordon A. Craig. The Germans. - London: Penguin
Books, 1991
Copyright © Gordon A. Craig, 1982, 1991
Translation Copyright © Atviros Lietuvos fondas, 1995
Knyga išleista
ATVIROS LIETUVOS FONDO
lėšomis
ISBN 9986-405-54-8 © Vertimas į lietuvių kalbą -
Atviros Lietuvos fondo, 1995
Skiriu Phyllis
Ali' meiri Gedanken, die ich hab',
die sind bei dir...
[Visos mano turimos mintys,
yra su tavim...]

TURINYS
Įvadas............................................................... 9
Pirma dalis
PRAEITIS IR DABARTIS
1. Istorinės perspektyvos......................................21
2. Nauja politikos tonacija...................................55
3. Hitleris ir naujoji karta....................................98
Antra dalis
PERMAINOS IR TĘSTINUMAS
4. Religija.........................................................135
5. Pinigai.........................................................171
6. Vokiečiai ir žydai......................................... 208
7. Moterys.......................................................244
8. Profesoriai ir studentai...................................284
9. Romantikai...................................................318
10. Literatūra ir visuomenė...................................356
11. Karyba.......................................................397
12. Berlynas: Atėnai prie Šprė ir krizės miestas......436
7
Trečia dalis
DABARTIS IR ATEITIS
13. Demokratija ir nacionalizmas......................... 479
Pabaigos žodis..................................................514
Priedas. „Ta baisioji vokiečių kalba".......................553
Bibliografija......................................................571
Rodyklė...........................................................589
ĮVADAS
Vokietiją pirmąkart išvydau 1935-aisiais - baigęs pir­
muosius metus koledže nuvykau ten rinkti medžiagos
tolesnio kurso moksliniam darbui, kurį turėjau įteikti
kitų metų pavasarį. Tam darbui pasirinkau temą „Vei­
maro respublikos susikūrimas ir baigtis", nes tas liūdno
likimo demokratijos eksperimentas buvo nesėkmingai
pasibaigęs prieš dvejus metus ir man atrodė, kad jau
metas kažkam jo žlugimą deramai įvertinti. Nė kiek
neabejojau, kad per keletą mėnesių Vokietijoje surasiu
visą reikiamą medžiagą šiai spragai užpildyti.
Mano naiviems lūkesčiams buvo lemta sužlugti, nes -
nors darbą parašiau ir jis buvo įskaitytas - mano egza­
minatoriai nė nemanė pripažinti, kad šia tema tai esąs
paskutinis žodis. Kita vertus, Vokietijoje praleistas lai­
kas išėjo man į naudą. Gavau progą pamatyti nemažą
dalį Vokietijos ir Austrijos: daugiausiai - Miuncheną,
kur lankiau paskaitas universitete, vakarines žemes
nuo Kelno iki Breisgau Freiburgo, Vieną, dar neatsi­
gavusią nuo vasario kautynių sukrėtimo ir nepavyku­
sio praėjusių metų nacių pučo, Niurnbergą ir mūrais
apjuostus Vidurinės Frankonijos miestus, taip pat
9
iv A T) A S
Saksonijos ir Prūsijos miestus. Mačiau Albrechto Dūre-
rio „Keturis apaštalus" Miuncheno Senojoje pinakote-
koje, praleidęs dieną Imperatoriaus Frydricho muziejuje
Berlyne susižavėjau Cranacho vyresniojo tapyba ir gė­
rėjausi Žaliojo Skliauto lobiais Dresdene. Tame pačiame
mieste pirmąsyk klausiau Figaro vedybas, Miunchene -
visą Nibelungų žiedą su Fridą Leider ir VVilhelmu Rodė,
ir Užburtąją fleitą bei Laisvąjį šaulį Berlyno valstybinėje
operoje Unter den Linden gatvėje. Nors ir menkai mo­
kėdamas vokiečių kalbą, įstengiau susivokti Gotzo von
Berlichingeno ir Heinricho von Kleisto Sudužusio ąsočio
siužetuose; Miuncheno rezidencijos Fontanų kieme sto­
vėjau bežadėje iš susižavimo minioje, kai Elly Ney
skambino Schubertą, o Zalcburge buvau priblokštas Ma-
xo Reinhardto Fausto Pirmos dalies pastatymo.
Šie aukštosios vokiečių kultūros šedevrai paliko man
gilų ir neišdildomą įspūdį, tačiau ne mažiau mane
paveikė ir daugybė kultūros paniekinimo pavyzdžių,
netgi nežmoniškumas ir barbarystė, su tuo man teko
susidurti. Miunchenas, kuriame aš praleidau beveik vi­
są vasaros pradžią, buvo žavus miestas su plačiom
alėjom ir šokančiais fontanais, bet to žavesio toli gražu
nedidino šūkiai ant krautuvių fasadų: „Tas, kas perka
iš žydų koncerno, - tautos išdavikas!" ar dailiai išve­
džioti užrašai Anglų sode „Žydai čia nepageidaujami".
Buvo akivaizdu, kad universitetą, kadaise iškilios vo­
kiečių kūrybinės minties simbolį, ištikęs nuosmukis. Kur­
sas apie Richardą Wagnerį, kurio aš nekantraudamas
ir entuziastingai laukiau, pavirto nacionalizmo ir nacių
propagandos pratybomis: daug daugiau buvo kalbama
apie Hegelį ir Hitlerį negu apie kompozitorių ir siekia­
10