Table Of ContentLIETUVOS
MOKSLŲ AKADEMIJOS
BIBLIOTEKA
V I N C A S
KUDIRKA
LITERATŪROS
RODYKLĖ
4 W
MARGI RAŠTAI
VILNIUS, 2004
UDK 012 [Kudirka]+016 : 888.2+
+888.2 : 929 Kudirka
Sudarė:
Giedrė Sasnauskaitė,
Rasa Pukėnienė,
Ipolitas Ledas
Redaktorių kolegija:
Lina Kanopkienė (ats. red.),
Juozas Marcinkevičius (pirm.),
Birutė Railienė,
Povilas Saudargas
Literatūros rodyklės leidybą parėmė
Lietuviškos spaudos lotyniškais
rašmenimis atgavimo šimtmečio
minėjimo komisija
UETUVtoS
C SPAUDO*.
\s ATGAVIMO
100-METIS
ISBN-9986-498-36-8
ISBN-9986-09-273-6
C> Lietuvos mokslų akademijos
biblioteka, 2004
© Maketas - „Margi raštai“, 2004
PRATARME
Vincas Kudirka - žymus XIX a. pabaigos lietu
vių rašytojas, visuomenės veikėjas. Jo darbai - poezija, satyros, publicistika, verti
mai, literatūros kritika, organizacinė veikla - darė didelę įtaką atgimstančiai tautai.
„Aušros“ pažadintas jis visas jėgas skyrė tautos dvasiai kelti: savo talentingais kūri
niais ragino pavergtus, engiamus, niekinamus tautiečius vienytis, ginti savo kalbą,
branginti kultūrą, ryžtingai siekti laisvės ir socialinio teisingumo. Metai prieš mirtį
sukurta ir pirmą kartą Česlovo Sasnausko choro sugiedota, V. Kudirkai gyvam tebe
sant, jo „Tautiška giesmė“ taip sujaudino žmones, išreikšdama giliausius jų troški
mus, kad dar iki Nepriklausomybės atkūrimo ji su nepaprastu pakilumu buvo gieda
ma lietuvių susibūrimuose ir tapo pačios tautos pripažintu himnu.
Geriausi V. Kudirkos kūriniai nesensta: iš jų vis naujos žmonių kartos semiasi
dvasios stiprybės kylančių grėsmių akivaizdoje. Jo idėjos įaugo į tautos sąmonę, jo
gyvenimas tapo įkvepiančiu kovos už šviesą ir tiesą pavyzdžiu.
Du kartus išleisti apypilniai V. Kudirkos raštų rinkiniai. Daug kartų perspaus
dinti atskiri jo kūriniai. Kai kurie išversti į kitų tautų kalbas. Į plokšteles ir garso
juostas įrašytos muzikinės jo kompozicijos. Išleistos dvi monografijos apie V. Ku
dirkos gyvenimą bei kūrybą, parašyta daug mokslinių ir populiarių straipsnių, apy
braižų, atsiminimų. įvairiapusę jo veiklą paliečia visi rašantys apie mūsų tautos
atgimimą. Dramatiškas V. Kudirkos gyvenimas pavaizduotas romanuose, apysako
se, pjesėse. Dailininkai sukūrė nemažai jo portretų, o poetai - jam skirtų eilių. Iškil
mingai minimos jo gimimo ir mirties sukaktys.
Praėjus i 00 metų nuo V. Kudirkos mirties, iškilo būtinybė turėti išsamesnę jo darbų
ir raštų apie jį rodyklę, kuri padėtų susidaryti aiškesnį vaizdą, rodantį, kas vyko Lietuvo
je, jos kultūroje tais neramiais laikais, kas ir kaip vertino V. Kudirką ir jo idėjas.
Giedrės Sasnauskaitės, Rasos Pukėnienės ir Ipolito Ledo sudaryta literatūros ro
dyklė apima laikotarpį nuo 1884 m., kai pasirodė „Aušros“ redakcijos atsiliepimas apie
gautas V. Kudirkos eiles, iki 1999 m., kai buvo minimos 100-osios jo mirties metinės.
Rodyklės pradžioje pateiktos V. Kudirkos gyvenimo ir veiklos datos. Toliau me
džiaga suskirstyta į 7 pagrindinius skyrius: „Vinco Kudirkos kūryba“, „Ikonografija“,
„Smulkioji spauda“, „Eilėraščiai Vinco Kudirkos kūrinių motyvais“, „Vincui Kudir
kai dedikuoti kūriniai“, „Vincas Kudirka grožinėje kūryboje“, „Literatūra apie Vincą
Kudirką ir jo kūrybą“. Pirmame skyriuje aprašyti V. Kudirkos prozos, poezijos, pub
licistikos kūriniai ir jų rinkiniai, literatūros kritika, laiškai, sekimai užsienio autorių
kūriniais, grožinių kūrinių vertimai, muzikos kūrinių gaidos, garso įrašai (magnetinės
juostos, plokštelės ir garsinės knygos akliesiems), knygos Brailio raštu ir kompaktinis
diskas, kuriame yra V. Kudirkos kūrinių. Skyriuje „Literatūra apie Vincą Kudirką ir jo
kūrybą“ užfiksuotos knygos, apžvalginiai straipsniai bei V. Kudirkos kūrinių recenzi
jos. Rodyklėje suregistruoti mokslo darbai ir populiarūs straipsniai, muzikos ir vaiz
duojamojo meno leidiniai, grožinė literatūra apie V. Kudirką, taip pat knygos ir straips
niai, kuriuose jis minimas. Įtraukti ir V. Kudirkos rankraščiai bei surasta rankraštinė
medžiaga apie jį. Stengtasi aprašyti ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse
pasirodžiusius leidinius, liečiančius V. Kudirką.
Skyriuose visa literatūra, išskyrus rankraščius ir garso įrašus, išdėstyta chrono
logine, o metų ribose - abėcėlės tvarka. Rankraščiai sugrupuoti pagal jų saugojimo
vietą fondų numerių didėjimo tvarka, garso įrašai - pagal kūrinio ar plokštelės pa
vadinimą abėcėlės tvarka.
Skyrių pradžioje pateikti knygų, po jų - straipsnių aprašai pirmiausia lietuvių,
po to užsienio - anglų, čekų, lenkų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Šaltiniai, nepatik
rinti de visu, pažymėti žvaigždute *.
Literatūros rodyklės medžiaga aprašyta, remiantis tarptautinio standartinio bib
liografinio aprašo (ISBD) taisyklėmis: knygos - pagal instrukciją „ISBD (M): mo
nografinių leidinių tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas“ (Vilnius, 1997),
straipsniai - pagal „ISBD taikymo sudėtinių dalių aprašui nurodymus“ (Vilnius,
1997). Santrumpų sąrašas sudarytas pagal instrukciją „Lietuviškų žodžių trumpini
mas bibliografiniame apraše“ (Vilnius, 1993).
Rengdami šią knygą, pasinaudojome Juozo Tumo, Juliaus Būtėno, Juozo Lebion-
kos, Aleksandro Merkelio, Paulės Mikelinskaitės sudarytais literatūros sąrašais, Vin
co Maciūno studija „Lietuvos himno istorijos bruožai“, „Bibliografijos žiniomis“,
„Spaudos metraščiais“, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanistikos
skyriaus personalijų kartoteka, Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosa
kos instituto, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo ir Lietuvos mokslų akademijos bib
liotekų Rankraščių skyrių fondais, Romo Treiderio ir Stasės Matulaitytės asmeniniais
archyvais. Rengiant rodyklę talkino Lietuvos MA bibliotekos Bibliografijos skyriaus
darbuotojai Vaida Vanagaitė, Sigitas Drobenka ir Džiuljeta Malinauskaitė.
Dėl darbo apimties, riboto laiko ir kai kurių leidinių (ypač užsienio) nepasie
kiamumo, ši literatūros rodyklė nėra išsami. Būtų gerai, jei skaitytojai, pastebėję
spragas, padėtųjas užpildyti (laiškus prašytume siųsti Lietuvos mokslų akademijos
bibliotekos Bibliografijos skyriui adresu: Žygimantų g. 1/8, Vilnius).
Dėkojame šios knygos recenzentui prof. Juozui Girdzijauskui, akademikams
poetui Justinui Marcinkevičiui ir prof. Vytautui Merkiui, rekomendavusiems ją iš
leisti, prof. Aldonai Vaitiekūnienei, parėmusiai knygos rengimo idėją.
Tikimės, kad ši knyga bus naudinga visiems, kurie domisi Vinco Kudirkos as
meniu bei kūryba, mūsų kultūros istorija.
Redaktorių kolegija
6
FOREWORD
Kudirka was a prominent Lithuanian
writer and a public figure in the end of the 19th century. His works including po
etry, satires, publicistics, translations, literary criticism and his activities had a
great impact on nation’s rebirth. He, who was evoked by the first Lithuanian news
paper „Aušra“, devoted all his efforts to inspire the nation. His highly talented
works encouraged the enslaved, the oppressed and the disdained nation to con
solidate, to defend its language, to treasure a culture and to be determined in a
scope for freedom and social justice. V. Kudirka composed The National Anthem
the performance of which was done by the choir of Č. Sasnauskas the year before
V. Kudirka’s death. The Anthem inflamed people and expressed their deepest de
sires so much that it had been sung with an extreme elevation in people’s gather
ings long before the rebirth of the independence and it became the anthem ac
cepted by the nation itself.
The best works of V. Kudirka are not getting old - the new generations have
been inspired by them while encountering different kind of menace and various
disasters. His ideas were rooted in the consciousness of the nation and his living
was to imbue nation’s struggle for the brightness and truth.
Nearly complete works of V. Kudirka were published twice. His separate works
were reprinted many times. Some of them were translated into other languages.
There had been made the records of his music compositions. There were published
two monographies about the life and works of V. Kudirka as well as a variety of
academic and popular articles, essays and memoirs. Every writer who is concerned
about our nation’s resurgence touches upon his many-sided activities. The drama of
his life has been portrayed in the novels, narratives and plays. The artists have painted
his portraits, the poets devoted verses to him. The solemn commemorations are
being held on his birth and death anniversaries.
The comprehensive index of his works has become a necessity since he died
100 years ago. The index will help to get an overview of the cultural life of Lithuania
during troublous time of V. Kudirka and also to find references of those who evaluated
his life and work.
The literary index compiled by Giedrė Sasnauskaitė, Rasa Pukėnienė and Ipolitas
Ledas comprises the period starting from 1885 when there was the first article of
V. Kudirka published in „Aušra“ until 1999, the 100,h anniversary of his death.
Initially the index views the important dates of V. Kudirka’s life and his activities.
7
Hereafter the data has been brought under the following main 7 chapters: „Vinco
Kudirkos kūryba“ („The Works of V. Kudirka“), „Ikonografija“ („The Iconography“),
„Smulkioji spauda“ („The Press Minor“), „Eilėraščiai Vinco Kudirkos kūrinių
motyvais“ („The Verses on the Motives of V. Kudirka’s Works“), „Vincui Kudirkai
dedikuoti kūriniai“ („The Works Dedicated to V. Kudirka“), „Vincas Kudirka grožinėje
kūryboje“ („V. Kudirka in Fiction“), „Literatūra apie Vincą Kudirką ir jo kūrybą“
(„The Literature about V. Kudirka and His Works“). The first chapter reflects V. Kudirka’s
prose, poetry, publicistic writings and their collections, literary critics, letters, followings
of the works of foreign writers, translations, the notes of music compositions, sound
records, records and audible books for the blind, books in Braille and also a compact
disc including the works of V. Kudirka. The chapter „Literatūra apie Vincą Kudirką ir
jo kūrybą“ comprises books, articles as well as the reviews of V. Kudirka’s works.
There are scientific works, popular articles, the publications of music and the fine
arts, the fiction about V. Kudirka, also books and articles referring to V. Kudirka. The
manuscripts by and about V. Kudirka were also included in the index. The compilers
of the index have been attempting to cover all the material both of Lithuanian and
foreign print related to V. Kudirka.
All literature except for the manuscripts and sound records is chaptered
chronologically and there has been taken an abecedarian order. The manuscripts
have been grouped by numbers according to their place in the stock of the library,
sound records and discs have been arranged in abecedarian order.
The chapters begin with the descriptions of the books, then of the articles, first
in Lithuanian hereafter in foreign languages - English, Czech, Lithuanian, German
and other. The sources not reviewed de visu are asterisked*.
The data of the literary index has been described according to the rules of the
International Standard Bibliographic Description (1SDB): the descriptions of books
have been made according to „ISBD (M): monografinių leidinių tarptautinis standartinis
bibliografinis aprašas“ (Vilnius, 1997), the articles’ descriptions have been compiled
according to „ISBD taikymo sudėtinių dalių aprašui nurodymai“ (Vilnius, 1997). The
list of abbreviations has been made up on the instructions of abbreviations of Lithuanian
words „Lietuviškų žodžių trumpinimas bibliografiniame apraše“ (Vilnius, 1993).
While compiling this book there have been used the following sources: literature
lists compiled by Juozas Tumas, Julius Būtėnas, Juozas Lebionka, Aleksandras
Merkelis, Paulė Mikelinskaitė, the study „Lietuvos himno istorijos bruožai“ („The
Features of the History of the Lithuanian Anthem“) by V. Maciūnas, registers of a
press „Spaudos metraštis“ („The Press Chronicle“) and „Bibliografijos žinios“
(„Bibliographical News“), the personality file in the department of the Lithuanian
philology in the Lithuanian National Martynas Mažvydas Library, also the holdings
of the Manuscript departments in Vilnius University library, in the Institute of
8
Lithuanian Literature and Folklore, in M. Mažvydas National Library and in the Library
of the Lithuanian Academy of Sciences, personal archives of Romas Treideris and
Stasė Matulaitytė. In the bibliographical work colleagues from the Referente Sercvice
Department of the Library of Lithuanian Academy of Sciences participated; Vaida
Vanagaitė, Sigitas Drobenka and Džiuljeta Malinauskaitė.
The extent of this work, the lack of time as well as the inaccessible for us
publications, especially the foreign ones, were hindering to make this index fully
scaled. We would appreciate the readers’ help and information to fill the gaps of
this index (Please, send your letters to the Reference Service Department at the
following address: Žygimantų Str. 1/8, Vilnius, 01102).
We are grateful to the prof. Juozas Girdzijauskas, the reviewer, to the poet
Justinas Marcinkevičius and Vytautas Merkys, the academicians who recommended
publishing this book and to the prof. Aldona Vaitiekūnienė who favourably appraised
the compilation of the book.
We hope that the book will be useful for all who are interested in V. Kudirka,
his creative work and also in the history of our culture.
Editorial board
Translated from Lithuanian
by Giedrė Juodeikytė
VINCO KUDIRKOS GYVENIMO
IR VEIKLOS DATOS
1858-12-31 - gimė Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
1868 - mirė motina.
1868-1871 - mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, kur visus pralenkė savo ga
bumais.
1871 - baigė Paežerių pradžios mokyklą ir įstojo į Marijampolės gimnazijos
pirmąją klasę.
1877 - baigęs šešias klases, įstojo į Seinų kunigų seminariją.
1879 - buvo pašalintas iš seminarijos ir rudenį vėl įstojo į Marijampolės gimna
zijos septintąją klasę; pradėjo leisti satyros ir humoro laikraštėlį „Klamst-
wo“ („Melagystė“).
1881 - sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją ir be jokios piniginės
paramos išvyko į Varšuvos universitetą, įstojo į Istorijos-filologijos fakul
tetą, o po metų perėjo į Medicinos fakultetą.
1883 - pasirodžiusi „Aušra“ V. Kudirkai padarė didelį ir lemiamą įspūdį - pa
skatino žengti kartu su tautiškai ir kultūriškai atbundančia Lietuva.
1885 - pirmoji V. Kudirkos publikacija lietuviškoje spaudoje - eiliuotas verti
mas „Aušroje“ „Kodėl žydai nevalgo kiaulienos“.
1885-09-17 - žandarai suėmė už ryšius su slapta lenkų socialdemokratų organi
zacija „Proletariatas“; paleido spalio 5 d.
1887 - dvejiems metams pašalintas iš universiteto be teisės įstoti į kitą mokslo
įstaigą; į universitetą sugrįžo padavęs prašymą carui.
1888 - Varšuvoje įkurta draugija „Lietuva“, prie kurios įstatų bei programos
parengimo prisidėjo ir V. Kudirka, be to, jis buvo draugijos sekretoriumi;
„Vienybėje lietuvninkų“ ir „Lietuviškajame balse“ pasirodė jo vertimų bei
originalių eilėraščių; Marijampolėje įvyko lietuvių veikėjų pasitarimas dėl
naujo žurnalo leidimo.
1889 - pradėtas leisti „Varpas“; V. Kudirka baigė medicinos mokslus.
1890 - suorganizavo laikraščio „Ūkininkas“ leidimą.
1890-1894 - gyveno Šakiuose ir vertėsi gydytojo praktika; vasarą lankydavosi
Plokščiuose pas Kriaučiūnus, kur susipažino su suomių mokslininku prof.
J. Mikola ir jo žmona rašytoja Maila Talvio; susipažino ir susibičiuliavo
su Valerija Kraševska, kuri jam daug padėjo; sunkios gyvenimo sąlygos
pagreitino jo ligą - džiovą; Šakiuose parašyta didžioji V. Kudirkos publi
cistikos dalis - „Tėvynės varpai“, išverstas Dž. Bairono „Kainas“, Bro
lio, M. Baluckio, E. Belemio apysakos; tęstas J. Gaidžio-Gaidamavičiaus
nebaigtas apsakymas „Antanas Valys“, baigta versti J. G. Beržanskio
10
