Table Of ContentAlfonsas Nyka-Niliūnas
TEMOS IR VARIACIJOS
LITERATŪRA / KRITIKA / POLEMIKA
baltos lankos
Knygos išleidimą parėmė
Lietuvos kultūros ministerija
Redagavo
VIRGINIJUS GASILIŪNAS
Apipavidalino
EUGENIJUS KARPAVIČIUS
© Alfonsas Nyka-Niliūnas, 1996
© Literatūros kritika: atranka ir vertinimai, Saulius Žukas, 1996
Rinko ir maketavo baltos lankos
Printed in Lithuania
ISBN 9986-403-62-6
Turinys
Literatūros kritika: atranka ir vertinimai / Saulius Žukas ix
I. RAŠYTOJŲ PROFILIAI
1. Savieji
Maironio likimo paraštėje 3
Vaižgantas po dvidešimties metų 9
Krėvė 13
Vyriausioji karta Vakarų tremtyje 19
Putinas gyvenimo ir kūrybos prieštarose 43
Balys Sruoga 57
Jono Aisčio poezijos fenomenas 62
Antanas Miškinis 76
Karaliaus juokdarys 89
Žodis pomirtinei Henriko Radausko knygai 94
Žemės užtekėjimo poetas 102
Nevermore 105
Vytautas Mačernis 117
Julius Kaupas 125
2. Svetimieji
Vergilijus ir jo Georgikos 128
Dante 146
Stefan George 153
Ivanas Buninas 159
Franęois Mauriac 162
II. KNYGOS
Palaužtų sparnų poezija 169
Žemę praradusio žemdirbio poezija 175
Pulgio Andriušio lyrinės apysakos 181
Pulgis Andriušis dar kartą grįžta į kaimą 187
Pulgio Andriušio Tipelis 193
Naujoji Liudo Dovydėno knyga 198
A.M. Katiliškio Prasilenkimo valanda 202
Siaurės Lietuvos kaimo buities freska 207
Daktaras Kripštukas pragare, arba
Pasikalbėjimas apie pasakų knygas 214
Antano Vaičiulaičio Italijos vaizdai 221
Valentina 223
Henriko Radausko grįžimas 226
Raudoni batukai, arba Jurgis Savickis 236
Paskutinis Jurgio Savickio žodis 245
Negrįžusio sūnaus palaidūno dienoraštis 248
Žvilgsnių proza ir poezija 253
Tezinis Vytauto Alanto romanas 258
Jurgio Jankaus Pirmasis rūpestis 266
Kazys Boruta, arba Revoliucinis romantizmas 269
Lietuvių poezijos antologija 276
Aloyzo Barono proza 281
XVII Maironio Pavasario balsų laida 292
Henrikas Nagys, arba Saulės laikrodžiai 295
Antano Škėmos eksperimentas 303
Ora pro nobis 313
Laikas ir žmonės Aisčio atsiminimuose 318
Milfordo gatvės elegijos 325
Daiktai ir nuorūkos 331
Aguonos ir smėlis 334
Pakeliui į naują prozos žodį 338
Premijuotas romanas Karklupėnuose 340
Kazio Almeno debiutas 343
Penktoji šlaito poezijos knyga 346
Trečioji Pradalgė 349
Partizano buities poezija 356
Praeitos vasaros knygų derlius 358
Egzodo literatūros skerspjūvis 365
Justino Marcinkevičiaus Mindaugas 373
Brolio Mykolo gatvė 379
III. DIENOS TEMOMIS
Mūsų literatūros kasdienybė
keturi šimtai pirmaisiais metais po Mažvydo 385
Rašytojai prieš kritiką 394
Septyni prieš Tebus:
Jono Aisčio ir kitų žygis prieš Literatūros lankus 398
Patriotizmas ir poezija 406
Emigracija ir kritika 412
Populiarumas ir poezija 415
Intelektualinis linčas ir kritika 418
IV. VARIA
Užsklanda Czestawo Miloszo poezijos knygai
Epochos sąmoningumo poezija 425
Atsakymai j Literatūros lankų anketą 428
Hamletas: Vertėjo post scriptum 431
Heinrich Heine: Įvedamosios pastabos
į Henriko Radausko Atta Troli vertimą 440
Bibliografinės pastabos 445
Rodyklė 451
Literatūros kritika:
atranka ir vertinimai
Iki šiol Alfonsas Nyka-Niliūnas Lietuvoje daugiau žinomas kaip
poetas ir vertėjas; tik lietuvių literatūros specialistai yra skaitinėją jo
kritikos straipsnių. Gal ir neblogai, kad šio įžvalgaus kritiko nuo
monių dar nenuvalkiojome; jos ateina pačiu laiku, kai, atslūgus
entuziazmo karščiui, vėl pamažu imamės rimtesnių literatūrinių
studijų, o pirmiausia bandome susigaudyti - kas ko vertas. Ramybės
nuolatos neduoda ir kitataučių kolegų klausimai: ką siūlytumėte
versti iš lietuvių literatūros? Taigi Alfonsas Nyka-Niliūnas kaip
kritikas grįžta su labai laukiamu bagažu - atvirais, reikliais ir gera
noriškais lietuvių literatūros vertinimais ar bent jau kvietimu svars
tyti vertės problemas. Skaitant paties autoriaus sudarytą straipsnių
rinkinį ima dėstytis nors ir fragmentiška, bet atidi ir vertybiniu
požiūriu griežtai apibrėžta lietuvių literatūros istorija nuo Kristijono
Donelaičio, Maironio iki Henriko Radausko, žemininkų, Literatūros
lankų sąjūdžio. Publikuojama ir keletas straipsnių apie klasikinę
užsienio literatūrą.
Šiandieninėje lietuvių literatūros padangėje vertinimo problema
yra bene pati komplikuočiausia ir svarbiausia. Rašomos akademinės
istorijos, vadovėliai, kuriuose į praeities literatūrą jau galima būtų
pažvelgti be ideologinių nuostatų, o kūrinius vertinti pirmiausia
meninės brandos požiūriu. Pagal kokius principus, tarkim, sudėlioti
vienoje plotmėje XX amžiaus antrosios pusės literatūrą esmingai
neatribojant Lietuvoje ir išeivijoje rašytų kūrinių? Kur riba tarp
bibliografinių faktų išskaičiavimo ir pokalbių apie rimtus literatūros
įvykius? Kokie kūriniai turėtų sudaryti lietuvių literatūros „aukso
fondą"? Tokie klausimai šiandien sklando ore ir Nykos-Niliūno
straipsniai įsijungia į šiuos svarstymus.
Vertintoju tapti nėra lengva, šios rolės niekas tau nepaskirs, bet ne
pakanka ją sau prisiimti. Vertintojo vardas užsitarnaujamas. Sangrą
žinė pastarojo žodžio forma labai svarbi, nes tai ne kokio užsakymo
sėkmingas vykdymas, bet lėtas savojo autoriteto kūrimas, argumentų
IX
savajai nuomonei pagrįsti rinkimas. Kelių puslapių recenzijoje kri
tikas įvertina naują knygą; tokio pobūdžio rašinyje vargu ar rasime
išsamių vertinimo pagrindimų, tai neslepiamas subjektyvus spren
dimas, kurio garantija - vertintojo vardas. Kodėl norisi pritarti dau
geliui kritiko nuomonių, kodėl prieš keturis dešimtmečius rašyti
Nykos-Niliūno žodžiai nėra praradę savo vertės? Didelė dalis anuo
met ir vėliau išspausdintų Nykos-Niliūno straipsnių, recenzijų pasi
žymi pasakojimo skaidrumu bei įtaigumu, vertės kriterijų nuosek
lumu. Ne vieną straipsnio ar recenzijos teiginį, skelbtą moralinę
poziciją patvirtino laikas ir netgi naujausi Lietuvos istorijos įvykiai.
Literatūros kritiko autoritetą sutvirtina ir jo kaip vieno pačių žy
miausių lietuvių poetų ir poezijos vertėjų aureolė.
Nyka-Niliūnas gana aiškiai formuluoja savuosius literatūros ver
tinimo kriterijus. Vienas svarbiausių - ką naujo rašytojas atnešė į
literatūrinį procesą. Ir tai dažnai yra svarstoma platesniame kon
tekste, išeinant už lietuvių literatūros ribų. Kai kalbama apie atskiro
rašytojo kūrybinę biografiją, stengiamasi apčiuopti pozityviausius
aspektus, iškiliausius kūrinius ir didžiausia vertybe laikomas suge
bėjimas keistis, atsinaujinti. Taigi literatūriniai reiškiniai stebimi
literatūros istorijos perspektyvoje ir aptariant asmeninės biografijos
pakilimus ir nuosmukius. Literatūriniai lyginimai, įtakų aptarimas
pasižymi erudicijos platumu, šia prasme atskaitos taškas vertini
mams yra solidus, nedarantis lietuvių literatūrai jokių nuolaidų. Be
svarbiausiojo reikalavimo kūryboje siekti naujumo ir europinės lite
ratūros standartų, kiti vertinimo kriterijai būtų tokie: pagal kūrinio
santykį su vaizdavimo objektu, pagal vidinę teksto kokybę garan
tuojančius reikalavimus, pagal moralinę rašytojo laikyseną, jo atsa
komybę prieš lietuvių kalbą bei kultūrą.
Kalbėdamas apie literatūros santykius su realybe, Nyka-Niliūnas
aiškiai artikuliuoja pagrindinę XX amžiaus literatūros kritikos nuos
tatą: literatūros veikalas turi būti vertinamas tik literatūrinių santykių
plotmėje (p. 259), kitaip sakant, literatūra neturi kokių nors vertės
požiūriu privilegijuotų temų, ir vertinamas turi būti kūrinys, o ne
autorius su jo nuopelnais. Kalbėdamas apie rašytojų pasirenkamą
tematiką kritikas teigia, jog „banalybę meniškai pavaizduoti yra
didelis ir sunkus menas, tuo tarpu banaliai vaizduoti gyvenimą yra
didelis nusikaltimas ir menui, ir realybei" (p. 341). Nykos-Niliūno
raštuose ne kartą yra papriekaištaujama rašytojams, kad jų kūriniams
trūksta objektyvumo ar jie prasilenkia su realybe. Kritiko nuomone,
