Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė. T. 2: Socialinio teisingumo miražas : naujas liberalių teisingumo bei politinės ekonomijos principų išdėstymas

240 Pages·1998·6.426 MB·Lithuanian

by  Hayek Friedrich August

FRIEDRICH A.VON
HAYEK
TEISĖ,
ĮSTATYMŲ LEIDYBA
IR LAISVĖ
II
SOCIALINIO TEISINGUMO
MIRAŽAS
Eugrimas
ALK
FRIEDRICH A. VON HAYEK
TEISE,
ĮSTATYMŲ LEIDYBA
IR LAISVĖ
II
FRIEDRICH A. VON HAYEK
TEISĖ,
ĮSTATYMŲ LEIDYBA
IR LAISVĖ
n
SOCIALINIOTEISINGUMO MIRAŽAS
Naujas liberalių teisingumo bei politinės ekonomijos
principų išdėstymas
Iš anglų kalbos vertė
Algirdas Degutis
VILNIUS
EUGRIMAS
1998
UDK 340.1
Ha-133
Versta iš:
Friedrich A. von Hayek,
Lmv, Legislation and Liberty, vol. 2: The Mirage qf Sodai Justice,
The University of Chicago Press, Chicago and London, 1976
This edition is published with support from the
Open Sodety Fund-Lithuania and from the CEU Translation Project
of the Open Society Institute-Budapest
Knygos leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas
ir Atviros visuomenės institutas Budapešte
(Vidurio Europos universiteto Vertimų projektas)
© Dr. Laurence Hayek, 1998
ISSN 1392-1673 © Vertimas į lietuvių kalbą:
ISBN 9986-752-41-8 (2 tomas) Algirdas Degutis, 1998
ISBN 9986-752-29-9 (3 tomai) © Maketas - „Eugrimas", 1998
TURINYS
Pratarmė................................................................................11
7. BENDRA GEROVĖ IR ATSKIRI TIKSLAI
Laisvoje visuomenėje bendrą gerovę iš esmės sudaro priemonės,
leidžiančios siekti nežinomų tikslų...........................................15
Bendras interesas ir kolektyvinės gėrybės.....................................20
Tkisyklės ir nežinojimas...............................................................23
Abstrakčių taisyklių reikšmė pasaulyje, kuriame dauguma
konkrečių faktų nėra žinoma..................................................26
Valia ir nuomonė, tikslai ir vertybės, įsakai ir taisyklės, taip pat
kitos terminijos problemos.....................................................28
Abstrakčios taisyklės funkcionuoja kaip pamatinės vertybės,
nes jos tarnauja nežinomiems konkretiems tikslams................32
Konstruktyvistinė utilitarizmo klaida............................................34
Visa teisėta elgesio taisyklių kritika bei tobulinimas turi vykti
pagal esamą taisyklių sistemą.................................................42
„Apibendrinimas“ ir universalizavimo kriterijus............................47
Taisyklės, kad atliktų savo paskirtį, turi būti ilgalaikės....................48
8. TEISINGUMO SIEKIS
Teisingumas kaip žmogiškojo elgesio atributas..............................55
Teisingumas ir teisė.....................................................................59
6
SOCIALINIO TEISINGUMO MIRAŽAS
Teisingo elgesio taisykles paprastai draudžia neteisingą elgesį.........61
Ne tik elgesio taisyklės, bet ir jų teisingumo testas yra negatyvus .... 65
Negatyvus neteisingumo testo pobūdis ir jo reikšmė......................69
Teisinio pozityvizmo ideologija.....................................................72
„Grynoji teisės teorija“................................................................76
Teisė ir moralė............................................................................86
„Prigimtinė teisė“.......................................................................90
Teisė ir suverenumas...................................................................92
9. „SOCIALINIS“, ARBA PASKIRSTOMASIS, TEISINGUMAS
„Socialinio teisingumo“ sąvoka..................................................109
Visuomenės vaizduotės pasidavimas „socialinio teisingumo“
kerams................................................................................113
Teisingumo sąvoka netaikytina spontaninių procesų rezultatams .. 116
Ekonominio lošimo, kur teisingumo sąvoka taikoma tik lošėjams,
bet ne rezultatams, prasmė...................................................119
Tariamoji tikėjimo atlygio teisingumu būtinybė............................123
Tariamoji „visuomeninė vertė“...................................................125
Žodžio „socialinis“ prasmė........................................................129
„Socialinis teisingumas“ ir lygybė................................................132
„Galimybių lygybė“....................................................................137
„Socialinis teisingumas“ ir teisei pavaldi laisvė............................138
Erdvinės „socialinio teisingumo“ valdos.....................................142
Atlygis, tariamai priklausantis už nemalonų darbą.......................146
Piktinimasis dėl įprastos padėties praradimo...............................148
Išvados.....................................................................................152
9 skyriaus priedas. TEISINGUMAS IR INDIVIDO TEISĖS
10. RINKOS TVARKA ARBA KATALAKSIJA
Rinkos tvarkos esmė..................................................................173
Laisva visuomenė - tai pliuralistinė visuomenė be bendros tikslų
hierarchijos.........................................................................175
7
TURINYS
Didžioji visuomenė, ir nebūdama vieningu ūkiu, grindžiama tuo,
kas netiksliai vadinama ekonominiais santykiais...................179
Laisvų žmonių visuomenėje politikos tikslas negali būti numatomų
rezultatų maksimumas, o tik abstrakti tvarka........................181
Katalaksija kaip lošimas...........................................................183
Vertinant prisitaikymą prie kintančių sąlygų naujos padėties
lyginimas su buvusia neturi prasmės......................................189
Teisingo elgesio taisyklės gina tik materialias valdas, o ne daiktų
rinkos vertę.........................................................................192
Kai kurių lūkesčių nuvylimas užtikrina lūkesčių suderinamumą .... 193
Abstrakčios taisyklės apibrėžia tik šansus, o ne konkrečius
rezultatus............................................................................195
Katalaksijos sąlygomis specifiniai įsakai („kišimasis“) sukelia
netvarką ir niekada negali būti teisingi...................................198
Teisės paskirtis - vienodai didinti visų šansus..............................200
Gera visuomenė yra toji, kuri bet kuriam atsitiktinai pasirinktam
individui suteikia didžiausius įmanomus šansus......................203
11. ABSTRAKČIŲ TAISYKLIŲ DISCIPLINA
IR GENTINĖS VISUOMENĖS EMOCIJOS
Nerealių tikslų siekis gali užkirsti kelią realiems tikslams
įgyvendinti...........................................................................209
Organizacinio genties mąstymo atgimimo priežastys....................210
Amoralūs moraliai inspiruotų pastangų padariniai......................212
Didžiojoje visuomenėje „socialinis teisingumas“ tampa
griaunamąja jėga.................................................................213
Nuo varguolių globos prie interesų grupių globos........................216
Mėginimai „taisyti“ rinkos tvarką baigiasi tos tvarkos žlugimu....220
Maištas prieš abstrakčių taisyklių discipliną.................................221
Atvirosios ir uždarosios visuomenės moralė................................223
Senasis konfliktas tarp ištikimybės ir teisingumo.........................227
Maža grupė Atvirojoje visuomenėje............................................228
Savanoriškųjų bendrijų svarba....................................................230
Rodyklė.................................................................................235

Laisvoje visuomenėje valstybė netvarko
žmonių reikalų. Ji palaiko teisingumą tarp
žmonių, kurie patys tvarko savo reikalus.
VValter Lippmann,
An lnquiry into the Principles
of a Good Society
Boston, 1937, p. 267.