Table Of Content9(TL)27
Та 212
LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS
PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS prie LIETUVOS KP CK —
MARKSIZMO-LENINIZMO INSTITUTO prie TSKP CK FILIALAS
Redakcinė kolegija:
J. DOBROVOLSKAS (ats. redaktorius), P. ŠTARAS, K. VARAŠINSKAS
0164—327
20—74
M 851(10)—75
© Leidykla „Mintis", 1975
Įvadas
Didvyriška tarybinių tautų kova prieš vokiškuosius fašisti
nius- grobikus Didžiajame Tarybų Sąjungos Tėvynės kare už
savo šalies laisvę ir nepriklausomybę yra vienas iš reikšmin
giausių mūsų Tėvynės istorijos puslapių.
Didžiojo Tėvynės karo metai buvo didžiausio socialistinės
santvarkos tvirtumo, visų tarybinių tautų vienybės, darbo žmo
nių susitelkimo apie Komunistų partiją ir Tarybinę vyriausybę
išbandymo metai. Klastingas fašistinės Vokietijos užpuolimas
nutraukė taikią statybą mūsų šalyje. Tarybų Sąjunga kariavo
teisingą išsivaduojamąjį karą. Ji įnešė lemiamą indėlį į fašisti
nės Vokietijos sutriuškinimą ir pavergtų tautų išvadavimą. Di
džiojo Tėvynės karo frontuose buvo sprendžiamas viso antrojo
pasaulinio karo likimas.
Ant pergalės aukuro tarybinė liaudis sudėjo didžiausias
aukas. Karo metais žuvo apie 20 mln. žmonių (JAV —
405 tūkst., Anglijos — 375 tūkst.). Hitlerininkai sugriovė 1710
Tarybų Sąjungos miestų ir miestelių, daugiau kaip 70 tūkst.
kaimų, 32 tūkst. pramonės įmonių, nuniokojo apie 100 tūkst.
kolūkių ir tarybinių ūkių. Nuostoliai sudarė apie 2600 mlrd.
rublių.
Didysis Tėvynės karas po Didžiosios Spalio socialistinės
revoliucijos turi didžiausią pasaulinę istorinę reikšmę: TSRS
apsaugojo pažangiausią visuomeninę ir valstybinę santvarką,
socialistinius iškovojimus, apgynė savo laisvę ir nepriklauso
mybę. Nepaisant patirtų milžiniškų nuostolių, tarybinė šalis
karą baigė kaip galinga valstybė. Jos pergalės kare, tiesioginė
parama pavergtoms tautoms sudarė palankiausias sąlygas de
mokratinėms revoliucijoms daugelyje Europos ir Azijos šalių.
Taip susikūrė socialistinė stovykla, pradėjo irti kolonijinė
sistema. Karo ir pirmaisiais pokario metais labai išaugo tarp
tautinis komunistinis ir darbininkų judėjimas, išsiplėtė revo
liucinis judėjimas.
Tarybų Sąjungos pergalė prieš fašistinę Vokietiją turi is
torinę reikšmę ir lietuvių tautai — išgelbėjo lietuvių tautą
nuo sunaikinimo, kurį jai rengė ir okupacijos metais buvo
pradėję hitlerinio reicho vadovai. Pagaliau pirmą kartą isto
rijoje Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje buvo su
jungtos visos jos žemės su sostine Vilniumi ir Klaipėdos uos
tu. Lietuvių tautai buvo garantuota teritorijos neliečiamybė,
nepriklausomybė ir. tolesnis klestėjimas broliškoje tarybinių
tautų šeimoje.
Savo indėlį į pergalę prieš fašistinę Vokietiją įnešė visos
tarybinės tautos. Neliko nuošalyje ir lietuvių tauta. Jos sūnūs
ir dukros kovojo Didžiojo Tėvynės karo frontuose, tarybinių
partizanų gretose, vykdė diversijas, sabotažą, žlugdė okupa
cinės valdžios priemones. Si kova virto masiniu lietuvių tautos
pasipriešinimu hitleriniams grobikams.
Karas iškėlė iš mūsų tautos šimtus ir tūkstančius didvyrių,
kurie nepagailėjo jėgų ir gyvybių dėl savo socialistinės Tė
vynės laisvės ir nepriklausomybės. Jie nusipelnė, kad jų žyg
darbiai būtų prisiminti ir deramai įvertinti.
Nors nuo Didžiojo Tėvynės karo pabaigos praėjo trisdešimt
metų, tačiau jo istorija nė kiek ne mažiau auklėja tarybinius
žmones, ypač jaunimą, tarybinio patriotizmo, tautų draugystės,
proletarinio internacionalizmo ir neapykantos mūsų Tėvynės
priešams dvasia.
Lietuvių tautos dalyvavimą kovoje prieš vokiškuosius fa
šistinius grobikus būtina nušviesti dar ir dėl to, kad buržuazi
niai istorikai, buvę hitleriniai kareivos, taip pat ir lietuviškie
ji buržuaziniai nacionalistai emigrantai klastoja Didžiojo
Tėvynės karo istoriją, stengdamiesi pirmiausia sumenkinti le
miamą Tarybų Sąjungos indėlį į fašistinės Vokietijos sutriuš
kinimą. Jie nutyli objektyvias fašizmo sutriuškinimo priežas
tis, o iškelia subjektyvias.
Buržuaziniai nacionalistai, pasitraukę iš Tarybų Lietuvos,
stengiasi sau palankiai nušviesti hitlerinės okupacijos laiko
tarpį ir lietuvių tautos kovą prieš hitlerinius grobikus. S. Raš
tikis, V. Daugirdaitė-Sruogienė, N. E. Sūduvis, M. Dvoržeckis,
H. Krukas ir kiti išdavikišką, antiliaudinę buržuazinių nacio
nalistų, kurie rūpinosi savanaudiškais interesais, poziciją
okupantų atžvilgiu vaizduoja kaip patriotinę, netgi kaip „po
grindinę" kovą su okupantais. Tuo tarpu jie neigia Komunistų
partijos vadovaujamą visaliaudinę, ginkluotą kovą.
Tačiau visus tuos mėginimus sugriauna argumentuoti ta
rybinių istorikų tyrinėjimai, kurie visapusiškai nušviečia Di
džiojo Tėvynės karo istoriją.
Paskutiniuoju dešimtmečiu pasirodė nemažai apibendrina
mųjų darbų, kuriuose duodama išsami Didžiojo Tėvynės karo
istorija, plačiai nagrinėjamas visų tarybinių tautų dalyvavi
mas kovoje prieš fašistinius grobikus *.
Daug medžiagos iš Raudonosios armijos kovų Lietuvos TSR
teritorijoje 1941 metais, Tarybų Lietuvos išvadavimo ir lietu
vių tautos dalyvavimo kovoje prieš fašistinius grobikus yra
leidinyje, kurį parengė Tarybinės armijos Rygos apygardos
Karininkų namų karinė mokslinė draugija, bendradarbiaudama
su Lietuvos, Latvijos, Estijos Mokslų akademijų istorijos insti
tutais ir šių respublikų Partijos istorijos institutais 2.
Pirmieji bandymai nušviesti lietuvių tautos kovą prieš hit
lerinius grobikus pradėti Didžiojo Tėvynės karo metais. Lie
tuvos Komunistų partijos masiniais tiražais leidžiamuose
atsišaukimuose3, Lietuvos KP ir Tarybų Lietuvos• vyriausybės
vadovų bei kitų autorių straipsniuose, spausdintuose karo me
tų laikraščiuose („Tiesa", „Tarybų Lietuva", „Tėvynė šaukia",
„Už Tarybų Lietuvą" ir kt.), atskirose knygelėse, rinkiniuose
buvo rašoma apie padėtį laikinai okupuotoje Lietuvoje, lietu
vių tautos kovą, demaskuojama lietuviškųjų buržuazinių na
cionalistų išdavikiška veikla4. Tuose darbuose buvo duoti
pirmieji karo metų įvykių vertinimai.
1944 metų pradžioje, pasitelkus rašytojus I. Erenburgą,
L. Girą, P. Cvirką, A. Venclovą, J. Baltušį, buvo išleista apy
braižų ir atsiminimų knyga 16-osios Lietuviškosios šaulių di
vizijos dvejų metų sukakčiai pažymėti5.
Gausiuose straipsniuose, apybraižose ir atsiminimuose,
spausdintuose karo meto periodinėje spaudoje, aprašomi kovų
epizodai, nušviečiami tarybinių žmonių žygdarbiai.
Svarbiausias karo metais išleistų leidinių tikslas buvo mo
bilizuoti lietuvių tautą į kovą prieš fašistinius grobikus. Šie
-♦——♦-
1 История Великой Отечественной войны Советского Союза 1941—
1945 гг„ т. 1, М„ 1960; т. 2 и т. 3, М„ 1961; т. 4, М„ 1962; т. 5, М., 1963;
т. 6, М., 1965; История Коммунистической партии Советского Союза, т. 3,
кн. 1, М., 1970.
2 Борьба за Советскую Прибалтику в Великой Отечественной войне,
кн. 1, Рига, 1966; кн. 2, Рига, 1967; кн. 3, Рига, 1969.
3 Kovoje prieš hitlerinę okupaciją. Lietuvos KP(b) atsišaukimai Didžiojo
Tėvynės karo metu, V., 1948.
4 A. Sniečkus, Lietuva kovoje prieš vokiškuosius okupantus, M., 1944;
Revoliucinis judėjimas Lietuvoje. Straipsnių rinkinys, V., 1957; Didžiojo Tė
vynės karo laikotarpio Lietuvos TSR spauda, 1941—1944 (iki Lietuvos TSR iš
vadavimo). Valstybinė bibliografija, V., 1955; Lietuvos TSR istorijos bibliogra
fija, 1940—1965, V„ 1969.
5 Lietuviškosios divizijos kovų kelias. Lietuviškosios divizijos dvejų metų
sukakčiai, M., 1944.
leidiniai padėjo pagrindą faktinei medžiagai karo tematika
rinkti ir skelbti, o tai ir sudaro mokslinę jų vertę.
Tačiau ne visą karo metais skelbtą medžiagą galima pa
naudoti, nes dėl karo meto sąlygų joje ne visi įvykiai datuoti,
nenurodyta kovos veiksmų vieta, kovų dalyvių pavardės. Ne
retai čia susiduriame ir su nepatikrintais faktais.
Tą spragą bent iš dalies užpildo karo dalyvių atsiminimai.
Ypač vertingi kovų vadovų memuarai. Juose ne tik pateikia
ma daug vertingos medžiagos, bet ir duodami daugelio įvykių
vertinimai. Kai kurie atsiminimai paremti ne tik asmeniniais
pergyvenimais ir stebėjimais, bet ir dokumentine medžiaga.
Vertingų atsiminimų yra pateikę 16-osios Lietuviškosios šau
lių divizijos karininkai: generolai V. Karvelis, J. Macijauskas,
J. Žiburkus, P. Petronis, A. Urbšas; pulkininkai V. Motieka,
V. Lunia, V. Dilmanas, A. Mičiūda ir kiti. Daug atsiminimų
parašė partizaninio judėjimo ir pogrindžio vadovai S. Apyva-
la, B. Urbanavičius, P. Kutka, V. Vildžiūnas, T. Mončiunskas,
Z. Bridikis, L. Bakutis, J. Oleka, J. Paplauskas, B. Bračas,
S. Naujalis, A. Barauskas, J. Vildžiūnas, A. Kairelis ir kiti.
Šioje memuarinėje literatūroje įvairiapusiškai atskleidžia
ma lietuvių tautos kova prieš fašistinius grobikus, įtikinamai
parodomas Komunistų partijos organizacinis ir vadovaujamas
vaidmuo tai kovai.
Svarbiausias atsiminimų trūkumas yra subjektyvumas. At
siminimų autoriai aprašo ne viską, kas tuo metu vyko, bet
tai, kas jiems buvo geriau žinoma, kur jie patys dalyvavo.
Tuo būdu, nori to atsiminimų autoriai ar nenori, sumenkinami
kiti svarbūs to meto įvykiai. Dėl to šiame veikale atsiminimai
yra panaudojami tik kaip pagalbinis šaltinis.
Pirmaisiais pokario metais išleistų specialių darbų, kuriuo
se būtų tyrinėjama Didžiojo Tėvynės karo istorija, neturime.
Tuo metu dar buvo maža dokumentinės medžiagos, kuria re
miantis būtų buvę galima daryti argumentuotas mokslines iš
vadas ir apibendrinimus; paskelbti darbai buvo daugiau pro
pagandinio pobūdžio.
Išsamius, gausia dokumentine medžiaga paremtus Didžio
jo Tėvynės karo istorijos tyrinėjimus lietuvių tarybiniai isto
rikai pateikė tik paskutiniuoju dešimtmečiu.
Pirmieji dokumentų rinkiniai buvo pradėti leisti karo me
tais.
Daug įdomios faktinės medžiagos apie lietuvių tautos kovą
prieš vokiškuosius fašistinius grobikus randame Tarybinio in
formacijų biuro pranešimuose6.
6 Сообщения Советского информбюро, т. 1—7, M., 1941—1944.
Hitlerinės okupacijos politikos klausimai, okupantų žvė
riškumai Lietuvoje atsispindėjo Niurnbergo proceso dokumen
tuose 7, Rygoje vykusiame teismo procese dėl vokiškųjų fa
šistinių grobikų piktadarybių Latvijos, .Lietuvos ir Estijos
tarybinių respublikų teritorijose 8 ir kituose dokumentų rinki
niuose 9.
Buvo pradėta plačiai skelbti dokumentinę medžiagą, pa
rinktą ir apdorotą lietuvių tarybinių tyrinėtojų. Prie Lietuvos
TSR Mokslų akademijos buvo sudaryta Redakcija archyvi
niams dokumentams skelbti. Išstudijavusi daugybę dokumen
tų, ji paskelbė seriją rinkinių 10 1, 1kurių svarbiausias uždavinys
atskleisti nusikalstamą hitlerinių okupantų ir jiems talkininka
vusių buržuazinių nacionalistų veiklą, taikių tarybinių žmonių
žudynes Lietuvoje, demaskuoti visų krypčių ir srovių lietuviš
kųjų buržuazinių nacionalistų veiklą hitlerininkų naudai prieš
lietuvių tautą. Dokumentų rinkiniuose randame medžiagos ir
apie lietuvių tautos priešinimąsi okupantams. Gaila, kad ne
visuose rinkiniuose laikytasi dokumentams skelbti taisyklių.
Dėl to ne visus juos vienodai galime panaudoti mokslinėje
literatūroje.
Lietuvių tautos ginkluotą kovą priešo laikinai okupuotoje
respublikos teritorijoje — partizaninį judėjimą ir pogrindinių
organizacijų veiklą — nagrinėjo P. Štaras. Pirmieji jo bandy
mai šia tema paskelbti 1956 metais11. Ilgalaikius savo tyrinė
jimus jis apibendrino monografijoje 12. P. Štaras, remdamasis
archyviniais šaltiniais, atskleidė partizaninės kovos ir pogrin
dinio antifašistinio judėjimo užuomazgas, plėtojimąsi ir rezul
tatus, jų reikšmę lietuvių tautos priešinimuisi okupantams
7 Нюрнбергский процесс, т. 1—2, M., 1955; Нюрнбергский процесс над
главными немецкими военными преступниками, т. 1—7, М., 1957—1961.
8 Судебный процесс по делу о злодеяниях немецко-фашистских за
хватчиков на территории Латвийской, Литовской и Эстонской ССР, Рига,
1946.
9 Преступные цели — преступные средства, М., 1963; СС в действии.
Документы о преступлениях СС, М„ 1968; Сообщение Чрезвычайной госу
дарственной комиссии о преступлениях гитлеровских захватчиков в Ли
товской Советской Социалистической Республике, М., 1945.
10 Hitleriniai žudikai Kretingoje, V., 1960; Kraują sugėrė Dzūkijos smė
lis, V., 1960; Mirties pėdsakai prie Nevėžio, V., 1960; Archyviniai dokumen
tai apie nacionalistų antiliaudinę veiklą, V., 1961; Hitlerininkų penktoji ko
lona Lietuvoje, V., 1961; Žudikai bažnyčios prieglobstyje, V., 1963; „Gele
žinis vilkas", V., 1965; Masinės žudynės Lietuvoje 1941—1944. Dokumentų
rinkinys, d. 1, V., 1965; d. 2, V., 1973.
11 P. Štaras, Lietuvių tautos kova už Tėvynės laisvę Didžiajame Tėvy
nės kare, V., 1956.
12 P. Štaras, Partizaninis judėjimas Lietuvoje Didžiojo Tėvynės karo me
tais, V., 1966.
stiprėti. Monografijoje nušviestas Lietuvos Komunistų partijos
vadovaujamas vaidmuo, parodytas tautų draugystės tvirtėji
mas karo metais.
P. Bernatavičius 13 ir J. Dobrovolskas 14 yra tyrinėję lietu
vių tautos dalyvavimo Didžiojo Tėvynės karo frontuose klau
simus. P. Bernatavičius daugiau domėjosi 16-osios Lietuviško
sios šaulių divizijos partinės organizacijos veikla, vadovaujamu
komunistų vaidmeniu fronte, jų žygdarbiais. J. Dobrovolskas
išaiškino, kuriose pagrindinėse Didžiojo Tėvynės karo ope
racijose dalyvavo lietuviai, kiek jų buvo Raudonojoje ar
mijoje įvairiais Tėvynės karo laikotarpiais, atskleidė, kaip
karo eigoje lietuvių tauta vis labiau prisidėjo prie hitlerinės
Vokietijos karo mašinos sutriuškinimo.
A. Rakūnas 15 monografijoje pirmą kartą kiek plačiau iš
nagrinėjo visaliaudinį Lietuvos darbo žmonių pasipriešinimą:
sabotažą įmonėse, transporte, žemės ūkyje, jaunimo mobiliza
cijos į hitlerinę armiją ir priverčiamuosius darbus Vokietijoje
boikotą, kovą prieš kolonizaciją ir fašistinę ideologiją. Auto
rius pagrįstai pabrėžė, kad tai dažniausiai buvo irgi sąmonin
ga tarybinių patriotų kova, o ne gaivališkas priešinimasis.
Tarybų Lietuvos gyventojų evakuacijai, Lietuvos KP CK
ir respublikos vyriausybės veiklai karo metais, evakuotųjų
darbui fronto užnugaryje savo tyrinėjimus skyrė K. Vara-
šinskas 16.
Lietuvių tarybiniai istorikai, ekonomistai, teisininkai pa
rengė nemaža darbų hitlerinei okupacijai nušviesti. A. Bunkus
ir J. Grėska yra nagrinėję Lietuvos ekonomikos žlugdymo ir
darbo žmonių apiplėšimo okupacijos metais klausimus 17.
Hitlerinio okupacinio režimo problemas nagrinėjo savo
monografijoje J. Bulavas 18.
♦ ■ ♦ ♦
13 P. Bernatavičius, Lietuvos komunistai kovoje prieš vokiškuosius fa
šistinius grobikus Didžiojo Tėvynės karo frontuose (1941 m. birželis—1943 m.
gruodis). — LKP istorijos klausimai, t. 3, V., 1963, p. 79—113; Lietuvos ko
munistai kovoje prieš vokiškuosius fašistinius grobikus Didžiojo Tėvynės ka
ro pabaigoje (1944 m. sausis—1945 m. gegužė).—LKP istorijos klausimai, t. 4,
V., 1965, p. 55—73.
14 J. Dobrovolskas, Lietuviai kariai Didžiojo Tėvynės karo frontuose,
V., 1967.
!S A. Rakūnas, Lietuvos liaudies kova prieš hitlerinę okupaciją, V.,
1970.
16 K. Varašinskas, Karo sūkuriuose, V., 1970.
17 A. Bunkus, Lietuvos ekonomika okupacijos metais.— Hitlerinė okupa
cija Lietuvoje, V., 1961; J. Grėska, Respublikos pramonės sužlugdymas hit
lerinės okupacijos metais (1941—1944 m.).— LTSR MA Darbai, serija A,
1 (12), V., 1962; Lietuvos žemės ūkio sužlugdymas hitlerinės okupacijos laiko
tarpiu (1941—1944 m.).— LTSR MA Darbai, serija A, 2(11), V., 1961.
18 J. Bulavas, Vokiškųjų fašistų okupacinis Lietuvos valdymas, V., 1969.
Okupacinio režimo Lietuvoje pobūdį ir lietuviškųjų bur
žuazinių nacionalistų panaudojimą hitlerininkų okupaciniame
valdžios aparate yra nušvietęs J. Dobrovolskas 19.
K. Rukšėnas paskelbtuose darbuose atskleidė vokiškųjų
fašistų planus Lietuvoje, nušvietė jų politiką, vykdant respub
likos kolonizavimą, masinį terorą ir naikinant bei išvarant
gyventojus į fašistinę Vokietiją20.
Tarybų Lietuvos išvadavimui savo tyrinėjimus yra pasky
ręs V. Karvelis 21.
Medžiagos apie hitlerinę okupaciją ir lietuvių tautos kovą
prieš vokiškuosius fašistinius grobikus randame ir „Lietuvos
TSR istorijoje" 22.
Iš pateiktos literatūros apžvalgos matome, kad beveik visi
Didžiojo Tėvynės karo laikotarpio Lietuvos TSR istorijos
klausimai deramai nušviesti tarybinių autorių darbuose.
Tačiau minėti ir neminėti darbai, liečiantys atskiras karo
istorijos problemas, sunkiai besurandami. Tiesa, beveik prieš
15 metų išėjo kolektyvinis darbas, kuriame buvo nagrinėja
ma dauguma karo ir okupacijos istorijos klausimų23. Tačiau,
istorijos mokslui vystantis, buvo išaiškinta daug naujų fak
tų, o tai leidžia daryti naujas išvadas ir apibendrinimus.
TSKP CK nutarimas „Dėl tarybinės liaudies Pergalės Di
džiajame Tėvynės kare 1941—1945-aisiais 30-mečio" įpareigoja
istorikus toliau nuodugniai tyrinėti Didžiojo Tėvynės karo
istoriją.
Knygos autorių tikslas — apibendrinti visa, ką iki šiol su
kaupė lietuvių tarybiniai istorikai, ir duoti kuo pilnesnį Lie
tuvos TSR Didžiojo Tėvynės karo istorijos vaizdą viename
leidinyje.
♦ ♦ ♦
19 J. Dobrovolskas, Lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų antiliaudinis
veikimas okupaciniame hitlerininkų valdžios aparate 1941—1944 m.— Lietu
vos TSR MA Darbai, serija A, 2 (13), V., 1962.
20 K. Rukšėnas, Į vergovę, V„ 1966.
21 Vladas Karvelis, Lietuvos TSR išvadavimas iš hitleririės okupacijos
(1944—1945), V., 1973; V., 1974.
22 Lietuvos TSR istorija, t. 4, V., 1975.
23 Hitlerinė okupacija Lietuvoje, V., 1961.
