Susigrąžinant praeitį : Lietuvos Metrikos istorija ir tyrimai

281 Pages·2016·67.354 MB·Lithuanian

by  Dubonis Artūras, Antanavičius Darius, Ragauskienė Raimonda, Šmigelskytė-Stukienė Ramunė

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS
ARTŪRAS DUBONIS
DARIUS ANTANAVIČIUS
RAIMONDA RAGAUSKIENĖ
RAMUNĖ ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ
S U S I G R Ą Ž I N A N T
P R A E I T Į
L i e t u v o s M e t r i k o s
I S TORI J A IR T Y R I M A I
LIETUVOS
ISTORIJOS
INSTITUTAS
VILNIUS
2016
UDK 930.2(474.5)
Su87
Knygos leidybą finansavo LIETUVOS MOKSLO TARYBA PAGAL VALSTYBINĘ
LITUANISTINIŲ TYRIMŲ IR SKLAIDOS 2016-2024 METŲ PROGRAMĄ
(Sutartis Nr. LIP-046/2016)
Atsakomasis sudarytojas ir mokslinis redaktorius Artūras Dubonis
Recenzentai:
dr. Gintautas Sliesoriūnas
prof. dr. Irena Valikonytė
ISBN 978-609 8183-20-7
© Lietuvos istorijos institutas, 2016
© Artūras Dubonis, sudarymas, 2016
© Artūras Dubonis, Darius Antanavičius, Raimonda Ragauskienė,
Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, 2016
Tu rin ys
Pratarmė 7
I Lietuvos Metrika: sąvoka ir terminas, pavadinimas,
archyvinės charakteristikos (D. Antanavičius, A. Dubonis) 11
II Didžioji Lietuvos Metrikos istorijos problema -
KNYGŲ ATSIRADIMAS (iKI XVI A. PABAIGOS) (A. DUBONIS) 25
Nikolajus Berežkovas. Egidijus Banionis. Svarbesni ankstyviausių Lietuvos Met­
rikos knygų atsiradimo tyrimai
III Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarija ir Lietuvos
Metrika XV-XVI a. pirmoje pusėje (R. Ragauskienė) 51
Kanceliarijos ištakos: vytautinė raštinė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kan­
celiarijos susikūrimas ir kanclerio pareigybės atsiradimas Kazimiero Jogailaičio
valdymo metais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos reorganizavi­
mas XVI a. pirmoje pusėje. Kancleris Albertas Goštautas
IV Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarija ir
Lietuvos Metrika XVI a. viduryje - XVII a. pirmame ketvirtyje
(R. Ragauskienė) 71
Kanceliarija 1550-1579 m.: institucijos vadovo galios apogėjus. Lietuvos Didžio
sios Kunigaikštystės kanclerių funkcijos. Kanceliarijos personalas. Lietuvos Di­
džiosios Kunigaikštystės kanceliarija 1579-1623 m.
V Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarija ir personalas
XVII A. TREČIAJAME DEŠIMTMETYJE - XVIII A. (R. RAGAUSKIENĖ) 99
Aukščiausi prisiekę pareigūnai: antspaudininkai (kancleriai) ir raštininkai. Že­
mesni pareigūnai: regentai, antspaudo sekretoriai ir metrikantai
VI Iš Lietuvos Metrikos struktūros, tvarkymo ir
KONTROLĖS PROBLEMŲ (D. ANTANAVIČIUS) 115
Problema. Vicekanclerių knygos. Lietuvos Metrikos revizijos ir knygų apyrašai
XVI-XVIII a.
VII Lietuvos Metrikos saugojimas: tarp valstybės interesų
ir asmens užgaidų
(D. Antanavičius, A. Dubonis, R. Ragauskienė) 149
Lietuvos Metrika valstybės ižde. Lietuvos Metrikos knygų ir kitų valstybės doku­
mentų saugojimas pas Radvilas. Lietuvos Metrikos saugojimas pas Vilniaus mies­
tiečius
VIII Kelionių XVIII amžius: Lietuvos Metrika tarp Vilniaus,
Varšuvos ir Sankt Peterburgo (R. Šmigelskytė-Stukienė) 165
Archyvo išvežimo iš Vilniaus aplinkybės. Lietuvos Metrika Varšuvoje: archyvo
būklė ir pastangos ją pagerinti. Lietuvos Metrikos sugrįžimas j Vilnių. Lietuvos
Metrika Tado Kosciuškos sukilimo metu
IX Svetimuose namuose (A. Dubonis) 203
Lietuvos Metrika Rusijos Imperijoje. Lietuvos Metrika bolševikų Rusijos ir atkur­
tųjų Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykiuose po Pirmojo pasaulinio karo
X Tyrimai ir leidyba (A. Dubonis) 225
Iki XIX a. pradžios. Grafo Rumiancevo kariauna. Sankt Peterburgo vilniečių
būrelis. Simonas Daukantas. Imperatoriškoji archeografijos komisija. Teisingumo
ministerijos archyvas Maskvoje. Sovietinėje Baltarusijoje (1920-1929). Lietuvos
Respublikoje
Summary 249
Резюме 255
Šaltiniai ir literatūra 261
1987-2016 m. išleistos Lietuvos Metrikos knygos 273
Asmenų ir vietų rodyklė 278
<
s
H
o
H
s
o
>
P r a t a r m ė >s
h
z
<
z
D
Lietuvos Metrika vadinamos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio raš­
tinės išduotų ar į ją įvairiais keliais ir būdais patekusių dokumentų
nuorašų sudarytos knygos. Šiose knygose - privilegijos, skirtos valstybės
teritorijoms (žemėms, kunigaikštystėms ir pan.), luomams, asmenims,
miestams, įvairūs aktai, valdovo ir kitų teismų sprendimai bei kitokia
jų veiklos dokumentacija, įvairi diplomatinės veiklos medžiaga (nuo
Švedijos iki Turkijos, nuo Vatikano iki Rusijos bei Aukso ordos, Krymo
chanato totorių), iždo dokumentai, valdovo ir bajorijos turto invento­
riai, pagalbinės raštvedybos knygos ir 1.1. Seniausi Lietuvos Metrikos,
kaip valdovo arba valstybės archyvo, dokumentai yra dar iš pagoniškos
Lietuvos laikų (1367 m. didžiojo kunigaikščio Algirdo ir kunigaikščio
Kęstučio sutartis su Livonija), daugiau jų esama nuo 1385-1387 m. - nuo
politinės-strateginės sąjungos su Lenkija ir Lietuvos krikšto, vėlyviausi
siekia XVIII a. pabaigą. Lietuvos Metrikos raida nuo pat atsiradimo buvo
susijusi su Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžios funkcijų dokumenta­
vimu, vykusiu per jo kanceliariją, per jam pavaldžių valstybės pareigūnų
veiklą, todėl Lietuvos Metrika pagrįstai laikoma pagrindiniu senosios
Lietuvos valstybės archyvu. Kai godžios naujų žemių kaimynės Rusija,
Prūsija ir Austrija 1772-1795 m. sunaikino Lenkijos ir Lietuvos Abiejų
Tautų Respubliką, Lietuvos Metrika atiteko Rusijai. Iš 1794 m. rugpjūčio
11d. rašytos Vilniaus miesto išlaidų knygos žinoma, kaip buvo organi­
zuojamas Lietuvos Metrikos pergabenimas į Sankt Peterburgą. Tiems
darbams 1795 m. sausio 9-18 d. iš Vilniaus magistrato kasos išmokėta 157
auksinai ir dar 20 grašių - atlyginimas staliui už 20 dėžių pagaminimą
ir kalviui už tų dėžių apkaustymą, jų vinis ir apkaustus, už metrikanto
patalpos durų remontą. Vežimų gurguolė iš Vilniaus nuriedėjo į Rygą, o
iš ten laivu nuplukdyta į Sankt Peterburgą. Pagal perdavimo aktą Rusijos
Imperijos Senatas priėmė 834 knygas, 14 bylų kartono dėžutėse ir 16 ry­
šulių atskirų dokumentų. Šitaip visa Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
nuo XIV a. vidurio dokumentuojama praeitis, visi jos valdovų, didžiųjų
kunigaikščių ir karalių, darbai, paslaptys atsidūrė senojo varžovo, priešo,
politinio protektoriaus, o kai kada draugo ir sąjungininko - Maskvos
Didžiosios Kunigaikštystės caro, vėliau Rusijos Imperijos imperatoriaus,
rankose. Dabar Lietuvos Metrika saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų
archyve (Российский государственный архив древних актов, ф. 389)
Maskvoje. Kadaise keliolika Lietuvos Metrikos knygų atsidūrė keliuose
Lenkijos archyvuose, rankraštynuose, bibliotekose, viena kita - Vilniuje.
Nuo XVIII a. vidurio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilniuje, ir
Lenkijoje pradedama plačiau publikuoti Lietuvos Metrikos dokumentus.
Kai XVIII a. pabaigoje sunaikintos svetimos valstybės trofėjų - Lietuvos
Metrikos knygas - atsivertė naujas šeimininkas apsišaukėlis - Rusijos
Imperija, jis iš karto suprato, kokią neįkainojamą politinę, kultūrinę ir
mokslinę vertybę įgijo. Nuodugniau susipažinus su saugoma medžiaga,
Lietuvos Metrika įvertinama kaip neišsenkamas istorijos žinių aruodas,
kuriame nuosekliausiai ir plačiausiai atskleidžiama Lietuvos ir Baltarusijos,
šiek tiek mažiau - Ukrainos ir Lenkijos praeitis ir gausūs duomenys iš
Rusijos, Prūsijos, Latvijos, Estijos istorijos. Rusijos imperijoje pradedami
ir gilinami Metrikos tyrimai, itin išplėtojama jos dokumentų ir knygų
leidyba. Tačiau bolševikų perversmas 1917 m. šią moklinę veiklą sugriovė.
Ir tik Sovietų Sąjungos eros pabaigoje pamėginama atgaivinti Lietuvos
Metrikos tyrimų ir leidybos darbus, į kuriuos įtraukiamas tuo metu
sovietinės Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas ir Vilniaus
universiteto Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupė.
Nuo 1985 m. skaičiuojame jau ketvirtą Lietuvos Metrikos mokslinių
tyrimų ir leidybos dešimtmetį Lietuvos istorijos institute. Ši knyga apie
istorinę Lietuvos valstybės relikviją tebus Lietuvos mokslininkų indėlis į
neišraiškingą tų darbų trijų dešimtmečių jubiliejaus pažymėjimą.
Skaitytojas iš karto pastebės, kad knygoje tekstas konstruojamas ne
istorine-chronologine, bet problemine-temine tvarka, kad kai kur pa­
teikiamos tik tyrimų gairės, klausimų ir problemos formulavimai - toli
gražu nėra tobuli galutiniai moksliniai sprendimai. Mūsų nuomone, tokios
formos mokslinis tekstas tiksliausiai perteikia dabartinius Lietuvos Met­
rikos problemų ištyrimo mastus. Knygoje menkiau nušviesti šio istorijos
šaltinio praeities puslapiai ar net kai kuriais klausimais nesutampančios
autorių nuomonės nurodys ateityje tirtinus klausimus, gal net padės su­
formuluoti platesnių tyrimų problemas. Pavyzdžiui, tyrimams ir leidybai
skirtas skyrius - tai iš esmės tirtinų klausimų gairės, o Simono Daukanto
vaidmuo Lietuvos Metrikos tyrimų istorijoje XIX a. gali būti nesunkiai
išplėtotas iki mokslinės studijos.
Kai kurie pateikiami klausimai yra archyvotyrinio pobūdžio, todėl
gali pasirodyti, kad knygos autoriai istorikai šios mokslo srities specifines
metodikas panaudojo per laisvai. Tikimės, kad ir kiti specialistai ateityje,
jei gilinsis į Lietuvos Metrikos ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
archyvų likimą, pataisys autorių mintis bei atsakys į daugelį šiame darbe
iškylančių klausimų ar spręs problemas. Tikimės, kad gerbiamo Skaitytojo
neapsunkins knygos teksto nelygumai, nes kiekvienas iš autorių turi savo
individualų istorinės medžiagos interpretavimo ir dėstymo stilių.
Knygos autoriai nuoširdžiai dėkoja gerbiamiems moksliniams re­
cenzentams už atidų monografijos rankraščio perskaitymą ir pastebėtų
klaidų pataisymą. Už bibliografinę pagalbą dėkoja Algirdui Baliuliui
(Vilnius), Rūtai Čapaitei (Vilnius), Aliaksandrui Dounarui (Minskas),
Alehui Dziarnovičiui (Minskas), Aliaksandrui Hrušai (Minskas), Andriui
Jurkevičiui (Vilnius), Mindaugui Klovui (Vilnius), Andrejui Macukui
(Minskas), Sergejui Polechovui (Maskva), Andrejui Ryčkovui (Vilnius). Už
galimybę paskelbti knygoje svarbias iliustracijas - Aleksejui Andronovui
(Sankt Peterburgas), Lietuvos dailės muziejaus direktoriui Romualdui
Budriui (Vilnius), Klaudijui Driskiui (Vilnius), Lietuvių literatūros ir
tautosakos instituto direktoriui Mindaugui Kvietkauskui, Lietuvos mokslų
akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriui Sigitui Narbutui (Vilnius)
ir Vikai Petrikaitei (Vilnius), Liublino valstybiniam archyvui (Lenkija),
akademiko Konstantino Jablonskio šeimai.
<
s
cč
>>
H
O
H
L ietu v o s M e t r ik a : ®
SĄVOKA IR TERMINAS, PAVADINIMAS, "
ARCHYVINĖS CHARAKTERISTIKOS
H
2
I
Lietuvos Metrikos vardą bent viena ausimi yra girdėjęs kiekvienas, nors
truputį Lietuvos praeitimi besidomintis žmogus. Enciklopedijose ir
net lietuvių kalbos žodynuose galima lengvai rasti konkretų straipsnį,
kuriame pateikiamas ilgesnis ar trumpesnis šios sąvokos apibrėžimas ir
svarbiausi istorijos faktai. Bet ar istorikas profesionalas, šios srities žinovas,
galėtų jį paklaususiam žmogui vienu dviem sakiniais tiksliai apibrėžti,
kas yra toji Lietuvos Metrika? Peržvelgę straipsnius enciklopedijose ir
žodynuose galime įsitikinti, kad tai nėra taip paprasta. Vienur Lietuvos
Metrika apibrėžiama kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinis
archyvas, kitur - kaip kanceliarijos dokumentai, dar kitur - kaip valstybės
kanceliarijos dokumentų nuorašų knygos. Kur kas labiau sutriktume, jei
kas nors paklaustų, ką apskritai reiškia žodžiai „Lietuvos Metrika“ ir koks
jų ryšys su minėtais pačios sąvokos apibrėžimais.
Išties nelengva glaustai paaiškinti, ką reiškė ir reiškia patys žodžiai
„Lietuvos Metrika“. Pirmiausia pasakytina, kad norint paprastai apibū­
dinti šį žodžių junginį, iš pradžių reikia jį išskaidyti, nes net pirmas žodis
„Lietuvos“ čia turi ne visai tą pačią prasmę, kaip mes dabar jį suprantame,
o žodis „metrika“ priklauso tiems žodžiams, kurių tikrosios reikšmės,
nepasižiūrėjęs į specialią literatūrą, iš karto turbūt nepasakytų nė istorikas
profesionalas. Žodis „metrika“, nors skamba labai panašiai kaip daugeliui
girdėtas žodis „metrikai“, t. y. gimimo liudijimas, su jais turi maža ką
bendra (tą pačią šaknį) ir iš tikrųjų glaudžiai susijęs su kitu dabar labai
dažnai vartojamu žodžiu „kanceliarija“, kurio pirminę reikšmę veikiausiai
irgi mažai kas žino. Žodis „kanceliarija“ siejamas su lotynų kalbos žodžiu
cancelli, kuris reiškia grotas, pinučius. Įdomu tai, kad „kanceliarija“ atsi­
rado vėliau nei žodis „kancleris“ (lot. - cancellarius). Kancleris iš pradžių
reiškė teismo, vėliau - rūmų raštininką ir tik X-XI a. Romos kurijoje juo
pradėtas vadinti raštinės vyresnysis pareigūnas, patvirtindavęs išduodamų
dokumentų teisėtumą1. Ilgainiui kanclerio einamos pareigos ir ypač vieta,
kur jis jas atlikdavo, pradėta vadinti kanceliarija.
P. Rabikauskas, Diplomatica pontificia (Praelectionum lineamenta), Roma, 1994,
p. 10.