Table Of ContentS
taures
D AV ID
KIRBY
n'uropa
ankstyvaisiais
naujaisiais
amžiais
DAVID KIRBY
Sviaurės Europa
ankstyvaisiais
naujaisiais
amžiais
BALTIJOS ŠALYS
1492-1772
METAIS
D AVI D KIRBY
Šiaurės Europa
ankstyvaisiais
naujaisiais
amžiais
BALTIJOS ŠALYS
1492-1772
METAIS
ALK
Mintis 2000
UDK 948
Ki- 135
Versta iš:
David Kirby
Northern Europe in the early - modern period:
the Baltic world 1492-1772
Knygos leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas
ir Atviros visuomenės institutas Budapešte
(Vidurio Europos universiteto Vertimų projektas)
This edition is published with support from the
Open Society Fund-Lithuania and from the CEU Translation Project of
the Open Society Institute-Budapest
ISSN 1392-1673 © Longman Group UK Limited 1990
ISBN 5-417-00824-9 This translation of „Northern Europe in the early -
modern period: The Baltic world 1492-1772“
First Edition is published by arrangement with
Pearson Education Limited.
© Vertimas į lietuvių kalbą, Giedrė Bautrūniene 2000
v
Turi nys
Ž e m ė l a p i ų t u r i n y s vii
Pratarmė ix
PIRMA DALIS: Baltijos šalys viduramžių pabaigoje 1
1. Baltijos šalys Europos ūkyje 3
Olandijos prekybos iškilimas Baltijos šalyse 3
Žemė 17
2. Valdovai ir valdiniai TJ
Žmonės 27
Kalmaro unija 47
Šlezvigo kunigaikštystė ir Holšteino grafystė 48
Teutonų ordinas 49
3. Ordino žlugimas 1492-1558 m. 36
Sąjunga ir skilimas 56
Livonijos klausimas 75
ANTRA DALIS: Livonijos karai 85
4. Naujosios srovės 87
Švietimas ir kultūra 87
Bažnyčia ir reformacija 91
Karaliaus valdžia ir jos apribojimai 109
5. Kova dėl valdžios. Pirmasis etapas, 1558-1621 m. 121
Livonijos karai 121
Švedijos iškilimas 139
6. Karas ir visuomenė 153
Karo priemonės 153
Karo lėšos ir ištekliai 166
Žemvaldžiai ir valstiečiai 169
Migrantai, svetimšaliai ir tikėjimo įvairovės problema 179
Turinys vi
TREČIA DALIS: Didžioji Švedijos valstybė 185
7. Karai centrinėje Europoje (1618-1679) 187
Germania 187
Dania 203
Polonia 206
Suecia 216
8. Karinė valstybė 221
Luomai ir valdovai 221
Švedija ir Baltijos kraštai 245
9. Prekyba ir Baltijos šalių ūkis 258
Nuo grūdų prie jūrininkystės prekių 258
Vyriausybė ir šalies vidaus ūkis 265
Žemė 276
10. Visuomenė ir kultūra baroko amžiuje 294
Kasdieniai džiaugsmai ir rūpesčiai 294
Švietimas 315
Centrinė valdžia ir provincijos 317
KETVIRTA DALIS: Rusijos iškilimas 331
11. Kova dėl viešpatavimo - paskutinysis etapas 333
Kelias į Poltavą 333
Beviltiška Švedijos padėtis 345
12. Šiaurės politika ir diplomatija po Nystado taikos 364
Baltijos šalys XVIII amžiuje - Europos užutekis? 364
Politika ir partijų kova 381
13. Valstybė ir visuomenė Šviečiamajame amžiuje 396
Baltijos šalių ūkis 396
Rangas, statusas ir gerai sutvarkyta valstybė 412
14. 1772 metai - eros pabaiga? 432
Bibliografija 455
Žemėlapiai 469
Baltijos kraštų valdovai
15 0 0—1 7 72 metų laikotarpiu 478
Knygoje vartojamų terminų žodynėlis 482
Rodyklė 484
Žemėlapių turinys
1. Žemėlapis Baltij os kraštai 1500 470-471
2. Žemėlapis Rytų Baltijos kraštai 1617 472-473
3. Žemėlapis Vakarų Baltijos kraštai 1645-1660 474-475
4. Žemėlapis Rusija ir Prūsija 1648-1772 476-476
Pr a t ar mė
Rašydamas pirmąjį iš dviejų istorijos tomų apie Baltijos kraštų gyvenimą
nuo viduramžių iki šių dienų, visą laiką skausmingai suvokiau, kad manasis
darbas neprilygs didingam ir monumentaliam Ferdinando Braudelio moks
liniam darbui apie Viduržemio jūros valstybes. Todėl prisipažįstu, kad šis
darbas pirmiausia buvo sumanytas kaip apibendrintas Baltijos regiono isto
rijos ir jo istorinių prieštaravimų įvadas. Reikėtų taip pat pripažinti, kad
Europoje požiūris į šias dvi jūras visais laikais smarkiai skyrėsi. Viduržemio
jūra laikoma civilizacijos lopšiu, kur nuo neatmenamų laikų kultūros keitė
viena kitą. Baltija, priešingai, suvokiama kaip šaltas periferijos užutekis pa
čiame civilizuotojo pasaulio pakraštyje. Viduržemio jūros kraštai tikrąja žo
džio prasme yra neatskiriama Europos kultūros dalis. Jų meno kūriniai
puikuojasi muziejuose, pakrantės kasmet privilioja šimtus tūkstančių ieš
kančių saulės žmonių. Visai kitokia yra Baltija. Net vieną garsiausių jos
sūnų Thomą Manną nesulaikomai traukė pietūs, ir tik probėgšmais Bu-
denbrokuose)\s prisimena savo vaikystę prie Baltijos.
Iš tikrųjų, jeigu civilizacija reiškia kultūrinį miestų paveldą, tai Bal
tijos kraštai gavo civilizaciją, o ne ją kūrė. Beveik visais istoriniais laikais
Baltijos pakrantėse gyvenusios tautos turėjo taikytis prie kur kas gyvy-
bingesnio išorinio pasaulio įgeidžių ir spaudimo. Būtent prisitaikyti, o
ne vergiškai paklusti, nes nors Siaurės tautoms galbūt ir stigo tokių įgudu
sių meistrų bei technikos, kokius turėjo tie, kurie įvairiais laikais paliko
Pratarmė x
čia savo žymę - vokiečių riteriai, olandų pirkliai ar škotų mechanikai, -
joms nestigo savų talentų, o svarbiausia - jos sugebėjo išlikti, sumaniai
panaudodamos nepalankias gyvenimui sąlygas.
Baltija visą laiką buvo „Rytų” ir „Vakarų” konfliktų arena. Gerai
žinomas priešiškumas grėsmingajai Rusijai, XVI amžiaus Lenkijos
karaliaus žodžiais tariant, „bet kokios laisvės šiam pasaulyje priešui”.
Rusijos kaimynėms ne kartą teko nusivilti laukiant pagalbos iš Vakarų.
Nebuvo išgirsti nei Livonijos ordino maldavimai, kai jis kreipėsi į Vo
kietijos imperiją, prašydamas suteikti karinę pagalbą, nei baisusis įspėji
mas hodie mihi eras tibi (šiandien - aš, rytoj - tu). Petro Didžiojo ryžtas
ir karinė galia po Karolio XII pralaimėjimo ties Poltava 1709 metais
švedams tapo neįveikiami, o neryžtinga hanoverinės Anglijos politika
neįstengė išsaugoti „pusiausvyros Šiaurėje”; nepajėgė to padaryti ir Šve
dija. Anglija ir Prancūzija gal ir būtų įtikinusi Sovietų Sąjungą sėsti prie
taikos derybų stalo, jei 1939-1940 metų žiemą, kaip buvo siūloma,
įsiveržimu būtų parėmusios Suomiją, tačiau suomiai, patikėję sąjungi
ninkų pažadais, būtų labai neišmintingai pasielgę, nes svarbiausias įsi
veržimo tikslas buvo nutraukti Švedijos geležies rūdos tiekimą Vokieti
jai. Baltijos kraštus Vakarų valstybės visuomet buvo linkusios paaukoti.
Anglų politikai XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje išsakė didelių abe
jonių dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybės išlikimo, o kai
1939 metais šių valstybių egzistavimui iškilo grėsmė, jokios pagalbos
nesuteikė. Jei 1948 metais rinkimus Italijoje būtų laimėję komunistai,
Jungtinės Valstijos tikrai būtų ėmusios ir sankcijų prieš šią šalį. Komu
nistinis perversmas Suomijoje panašios reakcijos nesukėlė.
Didesnę šioje knygoje aprėpiamo laikotarpio dalį Baltijoje domina
vo Švedija, kuriai priklausė ir Suomija. Ilgą laiką XVII amžiuje Švedijos
Karalystė viešpatavo nuo Ladogos ežero iki Rygos įlankos nusidrieku
siose žemėse. Trisdešimties metų kare Gustavas II Adolfas iš Vokietijos
atėmė Pomeraniją, Bremeną ir Verdeną, ir Švedija tapo viena iš galingų
karinių Europos valstybių. Todėl pasakojimas apie Švedijos iškilimą ir
nuosmukį sudaro šios knygos šerdį. Daugiausia dėmesio skiriama po
Kalmaro unijos susikūrusių dviejų šiaurinių karalysčių istorijai, o Len
kijos-Lietuvos, Rusijos bei Prūsijos Karalystės vidaus įvykiai liko kiek
nuošaly, nes Švedija ir - galbūt kiek mažiau - Danija buvo dominuo
