Table Of ContentLIETUVOS KOVŲ IR KANČIŲ ISTORIJA
P a s a u l i o
lietuvių
bendruomenė
UDK 947.45.083
Li 304
Lietuvos partizanų
kovos ir jų slopinimas
MVD - MGB dokumentuose
1944-1953 metais
L i e t u v o s p o l i t i n i ų k a l i n i ų
i r t r e m t i n i ų s ą j u n g a
K A U N A S 1 9 9 6
Sudarė:
Nijolė GAŠKAITĖ
Algis KAŠĖTA
Juozas STARKAUSKAS
© Lietuvos
politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1996
© Pasaulio
lietuvių bendruomenė, 1996
ISBN-9986-577-18-7
LIETUVOS PARTIZANŲ KOVOS IR JŲ
SLOPINIMAS MVD-MGB DOKUMENTUOSE
1944-53 METAIS
T U R I N Y S
Įvadas ................................................................................................... 7
Knygoje vartotų terminų žodynėlis .................................................... 104
Trumpinimai ....................................................................................... 110
Dokumentų sąrašas .............................................................................. 113
Dokumentai........................................................................................... 128
Išplėstinė asmenvardžių rodyklė ......................................................... 658
ĮVADAS
Žlugus Sovietų Sąjungai, Lietuvoje, lyginant su kitomis okupuoto
mis Baltijos šalimis, išliko gausiausias SSRS KGB padalinio archyvas.
Nors 1988-1991m., ruošiantis galimam Sovietų Sąjungos subyrėjimui
šis archyvas buvo gerokai ištuštintas - dalis dokumentų išvežta į Rusiją,
dalis, pakeitus saugojimo terminus ar skubotai 1991 m. rugpjūtyje
traukiantis iš pastato, sunaikinta - tačiau vis tik šiame archyve išliko
apie ketvirtis milijono bylų. Didžioji jų dauguma buvo rašytos partiza
ninio karo metais. Okupuotų kraštų gyvenimas "geležine uždanga" buvo
slepiamas nuo laisvojo pasaulio, o dar budriau saugotos represinių tarny
bų veiklos paslaptys. Ši informacija (iki tol niekur neskelbta, rašyta
vidaus reikmėms ir prieinama tik labai siauram ratui tų pačių represinių
tarnybų darbuotojų) tapo Nepriklausomos Lietuvos Respublikos nuo
savybe. Iš šių dokumentų galima susidaryti vaizdą apie tai, ką išgyveno
žmonės, tautos ir valstybės "blogio imperijoje", koks buvo to blogio
realizavimo mechanizmas, kas ir kokiomis priemonėmis stiprino šią
totalitarinę sistemą, kaip po dešimties metų žūtbūtinio pasipriešinimo
jai pavyko užgniaužti ne tik partizaninį karą, bet ir paveikti visuomenės
sąmonę tiek, kad šis karas būtų beveik pamirštas.
Ištobulinta biurokratinė represinė mašina kasdien kruopščiai fiksa
vo popieriuje įvykius, datas, skaičius, pavardes, vietoves. Nors dažnai
iškreiptoje, tačiau čekistų pedantiškai rašomoje kronikoje galima rasti
faktų, kurie gyvų liudininkų atmintyje jau yra išblėsę. Juos papildę iš
likusiais partizanų dokumentais ar liudininkų prisiminimais, nesunkiai
atstatysime netolimos istorinės dramos vyksmą, besipriešinančių oku
pacijai ir ją diegiančių jėgų santykį, suvoksime partizanų gyvenimo ir
kovos sąlygas, represinių žinybų pasiskirstymą vaidmenimis ir jų taiky
tus provokacinius antihumaniškus pasipriešinimo slopinimo metodus,
7
taip pat paneigsime sovietinės propagandos skleistus mitus apie klasių
kovą, pilietinį karą ar partizanų žvėriškumus. Tokiu būdu šis leidinys
pasitarnautų netolimos, bet taip iškreiptai traktuotos Lietuvos istorijos
objektyvesniam suvokimui ir būtų duomenų baze ateities tyrinėjimams.
Šiame leidinyje pateiktų dokumentų kalba yra specifinio čekistų
valdiško žargono pavyzdys. MVD-MGB raštvedybos terminologijoje
bet kokia pasipriešinimo forma vadinama "antisovietiniu" arba "kontr
revoliuciniu" veiksmu. Pagal komunistinės ideologijos stereotipinę
schemą ginkluotas lietuvių pasipriešinimas traktuojamas kaip "politi
nis banditizmas", o laisvės kovotojai partizanai vadinami "banditais".
Partizanų talkininkai (ryšininkai ir rėmėjai) - "banditų pagalbininkais",
neginkluoto pogrindžio nariai - "nacionalistinio" arba "antisovietinio"
pogrindžio dalyviais. Lietuvos gyventojai, pademonstravę pilietinį pa
sipriešinimą - nepaklusę svetimos valstybės primestai valiai ir nevykdę
okupacinio režimo karinių, politinių ir ekonominių reikalavimų, buvo
vadinami "antisovietiniu elementu". Šią etiketę prisegė vengiantiems
tarnauti okupacinėje kariuomenėje, sabotavusiems įvairias prievoles,
atsisakiusiems stoti į kolūkius ir pan.
Dar sausesnė, primityvesnė čekistų planų kalba. Čia jau nėra gyvų
žmonių ir likimų. Yra tik totalitarinė mašina, pajungta bolševikinio
1917m. Spalio perversmo, vadinamo "revoliucija", ekspansijai visame
pasaulyje. Todėl vietoje sakinio: "Nužudyti besipriešinančius okupaci
jai gyventojus" dokumentuose rašoma: "Išvalyti teritoriją nuo kontr
revoliucinių elementų". Tokiame kontekste sadistiškiausi kankinimai
vadinami "aktyviu tardymu" ar "fizinio poveikio priemonėmis".
Ši specifinė kalba savotiškai formavo ją vartojančiojo požiūrį. Taip
1945 07 14 Rokiškio apskrities Kurkliečių km. NKVD kareivis, su
metęs į padegtą trobą du gyvus Petro Mateikio vaikučius, pasiteisin
damas sakė: "Tėvai žuvo - kur dėsis vaikai..." "Valant teritoriją" baudė
jams tai buvo visai įprastas dalykas.
Kol kas tarp tyrinėtų buvusio LSSR KGB archyvo dokumentų falsi
fikatų nerasta. Dokumentai buvo rašomi savai žinybai slaptam vidi
niam naudojimui, absoliučiai įsitikinus, kad jie niekada nebus priei
nami visuomenei. Todėl sąmoningai suklastotų, dezinformuojančių, spe
cialiai paliktų tyrinėtojams dokumentų archyve nėra. Tačiau juose
neišvengta visai sovietinei sistemai būdingo faktų "pritempimo", pa
8
gražinimo ir "planų viršijimo" klastočių. Todėl statistinėse suvestinėse
apstu padidintų ar sumažintų skaičių. Dažname kautynių aprašyme,
norėdami pasigirti "žygdarbiais", čekistai sumažindavo savų žuvusiųjų
ir padidindavo nukautų partizanų skaičių. Prie partizanų būdavo priski
riami ir neginkluoti, kartais net atsitiktinai nušauti žmonės. Tuo tarpu
rašydami apie partizanų nubaustus asmenis, norėdami pagrįsti atkakliai
formuojamą "bandito" įvaizdį, šį skaičių padidindavo: daugelis žuvusių
kariškių ir stribų būdavo priskiriami prie civilių asmenų.
Kiti dokumentų netikslumai susiję su specifiniu čekistų žargonu.
Jau 1943m. gruodžio 16d. SSRS NKVD komisaro I.Serovo direktyvoje
Nr. 1612 buvo nurodyta į štabą siunčiamuose naikintojų batalionų do
kumentuose neminėti žodžio "sunaikinimas". Duomenys apie nužu
dymus turėjo būti užšifruoti. Tokia pat rezoliucija yra užrašyta ir ant
šiame leidinyje pateikto dokumento apie specialiųjų grupių užduotis
(Dok. Nr. 123). Čekistų naudojami žalojantys cheminiai preparatai,
agentai-žudikai ar nuosprendžius vykdantys kareiviai būdavo įvardi
jami žodeliu "specialios"- "spec. priemonės", "spec. grupės", "spec.
užduotys". Todėl sovietinių represinių žinybų dokumentuose niekur
nerasime tiesiogiai įvardinto žudymo ar kankinimo. Dažniausiai tiek
nužudymas, tiek suėmimas buvo vadinamas "likvidavimu".
Besimėgaudami savo visagalybe ir nebaudžiamumu, represijų vykdy
tojai tuo pačiu metu bijojo, kad dokumentai neatsigręžtų prieš juos pačius
ir netaptų nusikaltimus įrodančiais įkalčiais, todėl maskavo žodžiais:
"nušautas bandant pabėgti", "mirė plyšus širdžiai" ir pan.
Dokumentuose yra netikslumų nurodant nužudytųjų amžių. Jei čekis
tai nužudydavo nepilnametį, dokumentuose jį užrašydavo vyresniu.
Tačiau gretinant keletą įvairių tą patį įvykį atspindinčių dokumentų,
žinant specifinę čekistų frazeologiją ir kanceliarinio darbo ypatumus,
visiškai įmanoma atstatyti tikrąjį vaizdą.
Šiai knygai buvo atrinkti charakteringiausi, kiek galima išsamiau
atskleidžiantys temą - sovietų vykdytą genocidą ir lietuvių ginkluoto
pasipriešinimo slopinimą - dokumentai.
Publikuojant sovietų represinių žinybų (MVD-MGB) veiklos pobūdį
nusakančius dokumentus, buvo stengiamasi pateikti viso partizaninio
karo laikotarpio (1944-1953m.) vaizdą. Buvo atsižvelgta į dokumen
tuose esamos informacijos reikšmingumą, atskleidžiamos problemos
9
ar įvykio aprašymo išsamumą. Leidinyje stengtasi plačiau nušviesti ypa
tingai įslaptintą nusikalstamą okupacinių represinių žinybų veiklą: pro
vokacijas, agentų verbavimą, antihumaniškus partizaninio pasiprieši
nimo slopinimo metodus.
Rinkinį sudaro 201 dokumentai, kurie suskirstyti į 3 sąlyginius sky
rius pagal siekiamas atskleisti temas. Antrasis skyrius suskirstytas ir
poskyriais, atspindinčiais atskirą potemę. Skyriuose ir poskyriuose do
kumentai pateikiami chronologine tvarka. Kiekvieno skyriaus dokumen
tai tam tikra prasme papildo kitą skyrių. Dokumentai, liečiantys kelias
temas, įdėti į tą skyrių, kurio tema silpniau nušviesta dėl dokumentų
trūkumo. Į rinkinį pateko tokie dokumentai: direktyvos, nurodymai,
planai, ataskaitos, pranešimai, statistinės suvestinės, pažymos.
Pateikiami dokumentai surinkti iš buvusio Lietuvos SSR Valstybės
saugumo komiteto (Buv. LSSR VSKA) ir Lietuvos valstybinio
visuomenės organizacijų (LVVOA) archyvų.
Dokumentams sudalyta redakcinė antraštė ir dokumento legenda.
Redakcinėje antraštėje nurodytas dokumento eilės numeris, doku
mento autorius, dokumento rūšis ir adresatas, dokumento sudarymo data
ir vieta bei tarnybinis numeris (jei jis nurodytas). Jei dokumente data ir
vieta nenurodyta ir ją nustatė leidinio sudarytojai, ji rašoma laužti
niuose skliaustuose ir žymima žvaigždute ir potekstinėje pastaboje
aptariant, kuo remiantis ji nustatyta. Tais atvejais, kai dokumento data
ar sudarymo vieta aiški iš paties dokumento konteksto, pastaba nerašo
ma.
Visose redakcinėse antraštėse palikti to meto įstaigų ir jų struktūri
nių padalinių pavadinimai ir autorių bei adresatų pareigos. Siekiant iš
saugoti publikuojamų dokumentų autentiškumą, buvo stengtasi išsaugoti
stilistines ypatybes, paliekama didžiųjų raidžių rašyba ir jos įvairuojan
čios formos. Datos rašomos pagal dabartines lietuvių kalbos rašybos ir
skyrybos taisykles. Akivaizdžios, dokumentų minčiai įtakos neturinčios
rašybos ir skyrybos klaidos ištaisytos be kokių nors aptarimų. Dažnesni
ir dabartinėje rašyboje naudojami sutrumpinimai palikti neiššifruoti.
Sąrašas visų dokumentuose esančių sutrumpinimų su jų iššifravimu
pateikiamas prieš dokumentus. Dokumentų tekstuose leidinio sudary
tojų atkurti sutrumpinimai pažymėti laužtiniais skliaustais. Dėl kokių
nors techninių pažeidimų neįskaitomos dokumentų teksto vietos žymi
10
mos daugtaškiu skliaustuose ir žvaigždute, potekstinėje pastaboje
nurodant neįskaitomų žodžių kiekį.
Dauguma į rinkinį įeinančių dokumentų pateikiami be sutrumpini
mų. Kai publikuojama tik dokumento dalis, redakcinėje antraštėje rašo
ma "...Iš..." ir nurodoma, kokiu klausimu į i yra. Dokumentuose esančios
rezoliucijos spausdinamos po dokumentų autoriaus parašu chronolo
gine tvarka.
Dokumento legendoje sutrumpintai nurodomas dokumento šifras.
Buvusio Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (Buv. LSSR VSKA)
archyve - fondo, bylos ir lapo numeriai (atitinka dar seną archyvo nu
meraciją, kadangi leidinio sudarymo metu šis archyvas nebuvo galuti
nai aprašytas ir įtrauktas į Lietuvos valstybinio archyvo sistemą) Lietu
vos valstybinio visuomenės organizacijų archyvo (LVVOA) - fondo,
apyrašo, bylos, lapo numeriai.
Legendoje taip pat nurodomas dokumento originalumas ir jo pa
gaminimo būdas. Kadangi beveik visi tekstai versti iš rusų kalbos, nuo
rodų į kalbą nėra. Jei dokumento pagaminimo būdas nenurodytas, vadi
nasi tekstas rašytas mašinėle. Legendoje nurodytas dokumento publikavi
mas kituose šaltiniuose.
Leidinio prieduose pateikiama: 1) knygoje vartojamos santrumpos;
2) terminų žodynėlis; 3) asmenvardžių rodyklė; 4) dokumentų sąrašas.
Asmenvardžių rodyklėje pateikiami tik žymesnių partizanų vadų,
aukštesniojo rango represijų vykdytojų trumpi biografiniai duome
nys.
LIETUVA 1944- 1953 METAIS.
PARTIZANŲ KOVOS IR JŲ SLOPINIMAS
Krašto sovietinimas
1944m., iš naujo įžengę į Lietuvą, okupantai tęsė 1940m. pradėtą
Lietuvos sovietizaciją. Tai buvo sudėtingas daugialypis procesas, ku
riuo siekta ištrinti bet kokius Lietuvos valstybingumo požymius, pa
versti žmones - jei ne iš įsitikinimo, tai nors iš baimės - paklusniais
okupacinės valdžios pavaldiniais. Okupantai stengėsi pakirsti Lietuvos
11
ekonominį ir dvasinį savitumą.
Šis procesas apėmė visas visuomenės gyvenimo sritis. Buvo kuria
mos okupacinės valdžios struktūros ir vykdomas okupantams nepak
lūstančios visuomenės dalies fizinis naikinimas. Lygiagrečiai griaunama
privačia nuosavybe pagrįsta ekonomika, laužomi nusistovėję ūkiniai
santykiai, atiminėjamas ir grobiamas turtas, kolonizuojamas kraštas.
Dar baisesnės buvo dvasinio genocido apraiškos: rusinimas ir tautinio
nihilizmo ugdymas, arši kova prieš religiją ir tikėjimą, komunistinės
ideologijos diegimas per švietimo sistemą ir kultūrą, per tradicinių
krikščioniškosios moralės normų laužymą. Takoskyra tarp viena kitą
neigiančių ideologijų ir įsitikinimų ėjo vos ne per kiekvieno Lietuvos
žmogaus širdį. Komunistinė marionetinė Lietuvos valdžia vagystėmis,
girtuokliavimu, kyšininkavimu, pataikavimu, beveik visuotine kagėbi
zacija, t.y. skundimu ir šnipinėjimu, demoralizavo žmones, vertė juos
paklusniais komunistų partijos valios vykdytojais. Į miestus gausiai
plūdo rusų kolonistai, ir greitai rusakalbiai sudarė net 45 proc. didžiųjų
miestų gyventojų. Valstybei monopolizavus gamybą ir aptarnavimo
sferą, miesto žmogus tapo visapusiškai priklausomas nuo darbdavio -
okupacinės valdžios, į vadovaujančius postus paskyrusios savo
politrukus ir čekistus, sukūrusios totalią visuomenės sekimo sistemą
miestuose.
Miestuose prieš okupantus aktyviausiai veikė moksleiviai ir stu
dentai, būręsi į gausias pogrindžio organizacijas, dažniausiai turėjusias
ryšį su partizanais.
Lietuvos kaimą okupantams buvo sunkiau sovietizuoti. Privati žemės
nuosavybė leido žmonėms nors iš dalies jaustis laisvesniems. Lietuviš
kas, besiremiantis krikščioniškomis tiesomis, pakankamai patriotiškai
nusiteikęs, turintis maisto kaimas tapo pagrindiniu partizanų rėmėju.
Dėl šios priežasties duoklėmis ir prievolėmis didintas ekonominis spau
dimas kaimui, skubinta kurti kolchozus. Nors tai okupantams ekonomiš
kai nebuvo naudinga, bet, antra vertus, skurstantis kolchozninkas vargu
ar galės remti maistu laisvės kovotojus, o suvarius į gyvenvietes pa
miškių viensėdžius keleto šnipų užteks kontroliuoti dešimčių šeimų
gyvenimus.
Okupantų represinių struktūrų pareigūnai nuolat analizavo politinę
padėtį Lietuvoje (gyventojų sluoksnių nuotaikas ir pan.) ir pateikdavo
12
