Lietuvos mokslinės mokyklos (1945-1990)

318 Pages·2002·71.6 MB·Lithuanian

VILNIAUS UNIVERSITETAS
LIETUVOS MOKSLINĖS MOKYKLOS
(1945 - 1990)
Vilnius 2002
f
VILNIAUS UNIVERSITETAS
Komunikacijos fakultetas
LIETUVOS MOKSLINĖS MOKYKLOS
(1945 - 1990)
Lietuvos mokslinės mokyklos / Sudarytoja ir įvadinio
straipsnio autorė prof. Ona Voverienė.
Knygoje supažindinama su mokslinių mokyklų tyrinėji­
mų kryptimis, aptariami mokslinių mokyklų tipai, mokslinių
mokyklų vieta ir reikšmė mokslo istorijoje, jų identifikavimo
kriterijai ir metodai, apibūdinami skirtingi mokslinių mokyk­
lų identifikavimo modeliai, parodoma Lietuvos mokslininkų
įtaka šiai mokslotyros tyrinėjimų krypčiai.
Daugiausia dėmesio knygoje skirta Lietuvos mokslinių
mokyklų analizei. Apžvelgiamos Lietuvos fizikų mokslinės mo­
kyklos, susiformavusios iki 1990 metų (apžvalginėje knygos
dalyje), Lietuvos chemikų mokslinės mokyklos - akad. J. Ma­
tulio, akad. A. Pureno, J. Janickio, A. Prokopčiko, biologų - J.
Dagio ir P. Sivickio, medikų - Z. Januškevičiaus, J. Kupčinsko,
J. Brėdikio, A. Marcinkevičiaus mokslinės mokyklos, keletas
Lietuvos technikos mokslinių mokyklų, matematikų - J. Ku­
biliaus, V. Statulevičiaus ir B. Grigelionio mokslinės mokyk­
los, ir t.t.
Lietuvos mokslinės mokyklos / Sudarytoja ir įvadinio
straipsnio autorė prof. habil. dr. Ona Voverienė.
Knygos autorės:
Pratarmė - Ona Voverienė
I dalis. Mokslinės mokyklos: mintys, tyrinėjimai, proble­
mos - Ona Voverienė
II dalis. Lietuvos chemikų mokslinės mokyklos - Birutė
Railienė
III dalis. Lietuvos technikos mokslinės mokyklos - Giedrė
Sasnauskaitė
IV dalis. Lietuvos matematikų mokslinės mokyklos - Vai­
da Vanagaitė
V dalis. Lietuvos medikų mokslinės mokyklos - Ona Vo­
verienė
Pabaiga - Ona Voverienė
Pavardžių rodyklė - Ona Voverienė
Recenzavo: doc.dr. Ina Dagytė, prof.habil.dr. Viktoras Ur­
bonas, prof.habil.dr. Romualdas Broniukaitis.
Redaktorė: Zinaida Bliznikienė
Maketuotoja: Aleksandra Balsienė
3
Turinys
Įvadas. Mokslinė mokykla mokslotyrininko žvilgsniu...............6
1. MOKSLINĖS MOKYKLOS: MINTYS, TYRINĖJIMAI,
PROBLEMOS.........................................................................17
1.1. Iš mokslinių mokyklų tyrimų istorijos............................. 17
1.2. Mokslinių mokyklų tipai......................................................26
1.3. Mokslinių mokyklų identifikavimo kriterijai....................32
1.4. LIETUVOS FIZIKŲ MOKSLINĖS MOKYKLOS......36
1.4.1. Povilo Brazdžiūno puslaidininkių fizikos
mokslinė mokykla......................................................36
1.4.2. Adolfo Jucio teorinės fizikos mokslinė mokykla........38
1.4.3. Juro Požėlos kietojo kūno plazmos ir puslaidininkių
karštųjų elektronų mokslinė mokykla.........................40
1.4.4. Jurgio Viščako fotoelektrinių reiškinių aukštųjų varžtų
puslaidininkiuose mokslinė mokykla............. 42
1.4.5. Juozo Vidmančio Vaitkaus lazerinės puslaidininkių
fizikos mokslinė mokykla...........................................43
1.5. LIETUVOS BIOLOGŲ MOKSLINĖS MOKYKLOS ..46
1.5.1. Jono Dagio - augalų fiziologijos
mokslinė mokykla......................................................46
1.5.2. Pranciškaus Šivickio morfogenezės
mokslinė mokykla......................................................49
1.6. LIETUVOS BIOCHEMIKŲ MOKSLINĖS MOKYKLOS .. 53
1.6.1. Juozo Kulio fermentinės katalizės
mokslinė mokykla......................................................52
1.6.2. Petro Sadausko imunologijos mokslinė mokykla......55
Literatūra...........................................................................................57
2. LIETUVOS CHEMIKŲ MOKSLINĖS MOKYKLOS........62
2.1. Chemijos mokslo raida Lietuvoje iki 1990 metų............62
2.2. Chemijos mokslo struktūrizacijos tyrimas: disertacijų
srauto analizė.........................................................................73
2.2.1. Apgintų disertacijų srauto dinamika.......................74
2.2.2. Disertacijų gynimo geografija...................................76
2.2.3 Socialinės mokslininkų grupės...................................79
2.3. Mokslinės mokyklos...........................................................101
2.3.1. Akademiko Antano Pureno mokslinė mokykla... 101
2.3.2. Akademiko Juozo Matulio mokslinė mokykla... 105
2.3.3. Akademiko Jono Janickio mokslinė mokykla .... 108
2.3.4. Profesoriaus Ariano Prokopčiko mokslinė mokykla ..112
Literatūra........................................................................................118
4
3. LIETUVOS TECHNIKOS MOKSLINĖS MOKYKLOS .. 120
3.1. Technikos mokslų raida Lietuvoje iki 1990 m........... 120
3.2. Disertacijų srauto analizė................................................ 127
3.3. Disertacijų gynimo geografija......................................... 130
3.4. Technikos mokslininkų socialinės grupės.................... 133
3.5. Mokslinės mokyklos.......................................................... 154
3.5.1. Akad. Kazimiero Ragulskio vibrotechnikos
mokslinė mokykla...................................................154
3.5.2. Akad. Algirdo Žukausko mokslinė mokykla..... 157
3.5.3. Aleksandro Čyro mokslinė mokykla....................165
Literatūra.........................................................................................170
4. LIETUVOS MATEMATIKŲ MOKSLINĖS MOKYKLOS ... 172
4.1. Matematikos mokslo raida Lietuvoje iki 1990 m..........172
4.2. Matematikų apgintų disertacijų srauto analizė..............187
4.2.1. Disertacijų srauto augimo Lietuvoje dinamika... 188
4.2.2. Disertacijų gynimo geografija.................................190
4.2.3. Socialinės grupės..................................................... 194
4.3. Mokslinės mokyklos...........................................................203
4.3.1. V. Statulevičiaus mokslinė mokykla.......................204
4.3.2. Jono Kubiliaus mokslinė mokykla.........................208
4.3.3. Broniaus Grigelionio mokslinė mokykla.............210
Literatūra.........................................................................................215
5. LIETUVOS MEDIKŲ MOKSLINĖS MOKYKLOS..........218
5.1. Medicinos raida Lietuvoje iki 1990 m..............................218
5.2. Medikų socialinės grupės..................................................224
5.3. Medikų mokslinės mokyklos.............................................226
5.3.1. Prof. Juozo Kupčinsko reumatologijos
mokslinė mokykla....................................................226
5.3.2. Akad. Zigmo Januškevičiaus kardiologijos ir
širdies kraujagyslių patologijos mokslinė mokykla... 244
5.3.3. Akad. Jurgio Brėdikio širdies stimuliavimo elekros
šoku mokslinė mokykla..............................................249
5.3.4. Akad. Algimanto Marcinkevičiaus kardiochirurgijos
mokslinė mokykla..........................................................254
5.3.5. Akad. Vytauto Girdzijausko mokslinė mokykla. 261
5.3.6. Akad. Vlado Lašo mokslinė mokykla..................266
5.3.7. Prof. Prano Norkūno mokslinė mokykla.............269
Literatūra.........................................................................................272
Pabaiga..............................................................................................274
Abėcėlinė pavardžių rodyklė........................................................277
5
Įvadas
Mokslinė mokykla - mokslotyrininko žvilgsniu
„...tauta negyvena pilnakraujo dva­
sinio gyvenimo, jeigu, greta dailės, li­
teratūros ir muzikos, nepuoselėja
mokslo“.
Akad. Prof. J.Matulis
Europos mokslas iki šiol išlaikė savo šimtmečiais for­
muotas ir puoselėtas mokslo tradicijas. Inteligentija vertinama
kaip tautos lyderis, tautos intelekto, sąžinės ir istorinės atmin­
ties saugotoja. Ten ir mokslinė mokykla, tai visų pirma - Žmo­
gus, Kūrėjas, Asmenybė, talentingas mokslininkas, originalios
mokslo krypties, vaisingos tyrimų programos pradininkas, su­
manus organizatorius, pedagogas, gebantis sutelkti kūrybišką
vienminčių būrį, išmokyti juos spręsti sudėtingas problemas ir
pasiekti žymių rezultatų.
Lietuvos mokslas, gimęs europinio mokslo kontekste, at­
gimstančioje Lietuvoje atkuria savo tradicijas - orientaciją į kū­
rybišką asmenybę, todėl mokslinių mokyklų tyrimai Lietuvos
mokslui darosi ypač aktualūs.
Istorinė mokslo patirtis parodė, kad mokslinė mokykla -
viena pažangiausių mokslo organizavimo formų, išugdžiusi dau­
giausia žymiausių pasaulio mokslininkų ir daugiau negu kitos
mokslinio darbo organizavimo formos turėjusi įtakos mokslo
ir technikos pažangai. Fizikos mokslo istorijoje aukso raidėmis
įrašytos N.Boro, M.Borno, A.Zomerfeldo, A.Jofės, P.Lebede-
vo, L.Landau, E.Rezerfordo, E.Fermi, I.Mandelštamo, A.Kund-
to, Dž.Tomsono, Ch. Kamerlingo - Onneso ir kitos mokslinės
mokyklos. Biologijos moksle - garsios R.Leikarto, P.Mensono,
R.Roso, E.Pavlovskio, V.Beklemiševo mokslinės mokyklos. Me­
dicinoje I.Sečenovo, V.Bechterevo, I.Pavlovo, A.Uchtomskio,
6
P.Stradynio, F.Bidlerio, J.Miulerio, I.Beri, L.Orbeli, P.Anochi-
no ir kitos pasaulyje pripažintos mokslinės mokyklos.
Nuo mokslo egzistavimo pradžios mokslinės mokyklos
buvo ir tebėra mokslininkų dėmesio centre. Tai liudija gausus
literatūros srautas, skirtas konkrečioms mokslinėms mokykloms
analizuoti bei pastangoms suvokti jų esmę.
Pasaulio biografijų centre užregistruota per 30 tūks.
monografijų apie pasaulio šalių ir įvairių mokslo šakų
mokslininkus. Nedaug jų išversta į lietuvių kalbą - tai V. Karce-
vo „Maksvelis“, B.Kuznecovo „Einšteinas“, D. Granino „Nil­
sas Boras“, „Stumbras“ (apie Nikolajų Timofejevą-Resovskį,
radiacinės genetikos pradininką), M. Janovskajos „Pasteras“ ir
kt. Daugumoje šios serijos knygų kalbama ir apie tų mokslinin­
kų įkurtas mokslines mokyklas.
Kitas literatūros srautas yra skirtas mokslinių mokyklų
esmei suvokti, jų požymiams bei identifikavimo metodams nu­
statyti. Mums prieinamiausią buvo literatūra rusų kalba. Vaka­
rų Europoje ir Amerikoje išleistos knygos mums iki šiol tebėra
„juodoji dėžė“, nes Lietuva ne tik kad knygų negali nusipirkti,
bet ir neprenumeruoja svarbiausio pasaulyje mokslotyros žur­
nalo „Scientometrics“.
Antrasis literatūros srautas ir tyrinėjimai prasidėjo 1977 me­
tais, kai buvusios TSRS MA Gamtos ir technikos mokslų istorijos
institutas pradėjo leisti seriją knygų, skirtų mokslo organizavimo
problemoms. Iš jų viena pirmųjų buvo „Mokyklos moksle“, išleista
1977 metais. Joje daug dėmesio buvo skirta mokslinių mokyklų
tyrimo problemoms: mokslinių mokyklų formavimosi sąlygoms,
jos lyderio bei jam būdingų savybių, mokslinių mokyklų tipologijai
ir 1.1.
Lietuvoje ši monografija ne iš karto buvo pastebėta. Pla­
tesnį atgarsį čia rado ukrainiečių mokslininko J. Chramovo
straipsnis „Mokyklos moksle“, paskelbtas 1982 m. akademinia­
me leidinyje „Voprosy istoriji estestvoznanija i techniki“ (M.,
1982). Vėliau pasirodė to paties autoriaus monografija „Fizi­
kos mokslinės mokyklos“ (1987), „Fizikos mokslinių mokyklų for­
mavimosi ir raidos istorija Ukrainoje“ (1991), L. Cesnovos „Ento-
7
mologijos mokslinių mokyklų raida“ (1980), „Fiziologijos moksli­
nės mokyklos TSRS“ (1988), A. Antonovo „Naujų žinių atsiradi­
mas ir perėmimas moksle“ (1985), kurioje buvo skirtas didelis sky­
rius mokslinių mokyklų analizei.
Lietuvoje mokslinių mokyklų problematika pradėta do­
mėtis 1973 metais, pradėjus plisti mokslotyros idėjoms ir Lie­
tuvą pasiekus informacijai apie rodyklę „Science Citation In­
dex“. Fizikas R. Karazija tais metais išleistoje studijoje „Fizi­
kos raidos dėsningumai“ pateikė Lietuvos fizikų komunikacinę
schemą, pavadintą „Mokslinių darbų įtakos schema“, ir pasiūlė
mokslinių mokyklų analizei naudoti rodyklę „Science Citation
Index“. O. Voverienė tais pačiais metais paskelbtoje publikaci­
joje „Mokslinių citatų rodyklės „Science Citation Index“ nau­
dojimas informacijos paieškoms”, atkreipė dėmesį į skirtingo­
se mokslinėse mokyklose, dirbančiose toje pačioje mokslo sri­
tyje, keistą mokslininkų elgesį - necituoti kitos mokslinės mo­
kyklos narių darbų. Tačiau tų mokslinių mokyklų idėjų bendru­
mą liudija į tas mokslines mokyklas neįeinantys kitų šalių moks­
lininkai, savo darbuose citavę ir vienos, ir kitos mokslinės mo­
kyklos narių darbus ir netgi juos gretinę, vadindami vokiečių
moksline mokykla. Jai tokie mokslininkų santykiai mokslo šven­
tovėje pasirodė keisti ir įdomūs. Tačiau prie mokslinių mokyklų
problematikos ji grįžo tik po daugelio metų, apgynusi kandida­
tinę disertaciją kita tema.
Tiek kitų tyrinėtojų, tiek ir mūsų tyrimų procese (tų ty­
rimų apžvalgą pateiksime pirmojoje knygos dalyje) buvo nusta­
tyta, kad mokslinė mokykla - sudėtingas socialinis, gnoseologi­
nis, psichologinis ir organizacinis kolektyvinės kūrybos reiški­
nys, savo prigimtimi atspindintis viso mokslo esmę ir kol kas
keliantis daugiau problemų negu teikiantis pasaulio mokslinin­
kų bendru sutarimu nustatytų faktų. Kol kas dar tebesiginčija­
ma ir dėl mokslinės mokyklos apibrėžimo, ir dėl jos struktūros,
ir dėl jos pagrindinių požymių bei jų identifikavimo metodų.
Mokslinių mokyklų tyrimai mokslotyroje dar tik prasideda.
Mokslo istoriko M. Jaroševskio nuomone, mokslas ir dau­
gelis jų reiškinių, tarp jų ir mokslinės mokyklos, tyrinėtini trimis
aspektais: loginiu - dalykiniu, socialiniu - psichologiniu ir sociali­
niu - komunikaciniu (Jaroševskis M. G., 1973). Dėl šios priežasties
mokslinės mokyklos tapo daugelio mokslo šakų atstovų - mokslo
istorikų, sociologų ir psichologų bei mokslotyrininkų - tyrimo ob­
jektu. Kiekviena tyrėjų grupė mokslinę mokyklą vertina savo moks­
linių interesų požiūriu. Mokslo istorikai, tęsdami klasikinių moks­
linių mokyklų tyrinėjimų tradicijas, pagrindinį dėmesį skiria moks­
linių mokyklų idėjų raidai ir jų lyderių asmenybei. Mokslotyrinin-
kai sprendžia mokslinių mokyklų identifikavimo, jų tipologijos,
struktūros, jų veiklos efektyvumo vertinimo ir jų objektyvaus vaid­
mens atskleidimo moksle problemas, mokslinė mokykla vertina­
ma kaip viena mokslinės veiklos organizavimo formų. Mokslo so­
ciologams rūpi nustatyti socialinius komunikacinius mokslinės mo­
kyklos lyderio ir jos narių ryšius, taip pat jos ryšius su išoriniu pa­
sauliu, subjektyvius ir objektyvius veiksnius, veikiančius mokslinių
mokyklų formavimąsi ir jų iširimą, psichologui rūpi lyderio bei
mokslinės mokyklos narių kuriamas psichologinis klimatas, įvai­
rių žmogiškųjų savybių įtaka kūrybiniams procesams ir pan.
Nors visų tyrėjų grupių mokslinių mokyklų tyrinėjimų tiks­
las yra vienas - spartinti mokslo pažangą, pasitelkus mokslo istori­
nę atmintį ir dabarties mokslo geriausius valdymo ir organizavimo
bei mokslinių tyrimų metodus, tačiau jų keliai į tą tikslą yra skirtin­
gi. Sakysime, mokslo istorikai savo tyrimais siekia ne tik fiksuoti
mokslo idėjų raidą ir įvertinti mokslininko vaidmenį tai raidai, bet
ir ugdyti ateinančių mokslininkų kartų asmenybę, skatinti jaunimą
gerais žinomiausių mokslininkų pavyzdžiais siekti profesinio to­
bulumo ir žymių laimėjimų, ugdyti pareigą ir pasiaukojimą moks­
lui. Mokslotyrininkai pagrindinį dėmesį skiria mokslinės mokyk­
los veiklai organizuoti ir tobulinti pasirinktos mokslinės krypties
perspektyvumui įvertinti, mokslinėms mokykloms ugdyti ir jas for­
mavimuisi skatinti, mokslo organizacinės veiklos formoms ir me­
todams tobulinti, mokslo sociologai ir psichologai - santykių moks­
lininkų mokyklos viduje ir mokyklos santykių su išoriniu pasauliu
bei kitomis mokslinėmis mokyklomis analizei, psichologinio kli­
mato kolektyvuose bei mokslininkų vertybinėms orientacijoms gerin-
Tačiau kaip mokslo tiriamojoje veikloje jos objektas ir sub­
jektas yra dvi sudėtinės vieno reiškinio dalys, negalinčios viena be
kitos egzistuoti, taip ir tiriant mokslines mokyklas įvairių tyrėjų
grupių gauti rezultatai tiriant skirtingus mokslinių mokyklų veik­
los aspektus papildo vieni kitus, praturtina reiškinį ir patį mokslą.
Tiesa, mokslo istorikai savo tyrinėjimuose gali naudotis per
kelis šimtmečius sukauptu mokslinių mokyklų tyrinėjimų patyri­
mu, daugelį kartų patikrintomis tyrimų metodikomis, o moksloty-
roje mokslinių mokyklų tyrinėjimai, kaip jau minėjome, dar tik
prasideda. Suprantama, optimaliausia būtų mokslines mokyklas tirti
visais galimais metodais ir aspektais. Taip iki minimumo sumažėtų
klaidų, kurios neišvengiamos dėl kiekvienam metodui būdingų trū­
kumų. Tačiau tai būtų įmanoma padaryti tik sudarius kompleksi­
nes tyrėjų grupes, kuriose būtų analizuojamos mokslo šakos specia­
listas, mokslo istorikas, galintis mokslinę mokyklą ištirti loginiu -
dalykiniu aspektu, psichologas, galintis analizuoti mokslinės kūry­
bos motyvaciją ir bendradarbiavimo kolektyve įvairius psichologi­
nius aspektus, jų priklausomybę nuo individo psichologinių savy­
bių ir mokslotyrininko, žvelgiančio į mokslinę mokyklą socialiniu
- organizaciniu aspektu ir pateikiančiu pirminį jos indentifikuotą
variantą. Šiuo atveju mokslotyrininkas savo tyrimų metodais, su­
rinkta medžiaga, jos analize ir sisteminimu atlieka pirminį, tarsi
žvalgybinį darbą, prilygintiną informaciniam, nubrėždamas moks­
linės mokyklos bendriausius kontūrus, orientyrus paskui jį einan­
tiems mokslininkams - mokslo istorikui ir mokslo psichologui -
skatindamas mokslo visuomenę imtis šių tyrinėjimų, atskleidžian­
čių asmenybės reikšmę mokslo šakai ir tautos vaidmenį pasaulio
mokslo istorijoje. Todėl mokslotyrininko vaidmuo tiriant moksli­
nes mokyklas, tobulinant mokslo organizacines struktūras ir skati­
nant mokslinių mokyklų atsiradimą yra didžiulis.
Mokslinės mokyklos, kaip ir visi gyvi organizmai, gimsta,
bręsta, suklesti.. .ir miršta. Todėl kitas ne mažiau svarbus už pirmą­
jį mokslotyrininko uždavinys - nuolat stebėti mokslinių mokyklų
veiklą, laiku įžvelgti galimo jos irimo priežastis, jas eliminuoti, ati­
tolinti mokslinių mokyklų egzistavimo baigtį, prognozuoti naujų
mokslinių mokyklų formavimosi galimybes, įvardyti prielaidas (Vo­
verienė O., 1994).
10