Table Of ContentVladas TERLECKAS
LIETUVOS BANKAS
1922-1943 METAIS
Vladas TERLECKAS
LIETUVOS BANKAS
1922-1943 METAIS
Kūrimo ir veiklos studija
Vilnius
1997
UDK 336.7(474.5)(091)
Te-115
Recenzavo dr. G. Nausėda ir V. Andriuškevičius
Redagavo E. Vilkauskienė
ISBN 9986-651-15-8 © V. Terleckas, 1997
ISBN 978-609-8204-04-9 (online)
TURINYS
ĮŽANGA................................................................................4
I dalis
LIETUVOS BANKO ISTORIJA........................................7
1. Lietuvos banko įsteigimas.................................................9
1.1. Įstatymo projektai...........................................................9
1.2. Diskusijos Seime dėl įstatymo.....................................12
1.3. Banko įsteigimas...........................................................18
2. Banko statusas ir organizaciniai pagrindai....................27
3. Banko įstatymo, struktūros ir vadovų pasikeitimai......46
4. Dukartinis banko likvidavimas.......................................63
4.1. Inkorporavimas į SSRS valstybinį banką...................63
4.2. Atkūrimas ir pakartotinis likvidavimas.......................73
4.3. Lito ir Lietuvos banko kūrėjų likimai.........................84
II dalis
LIETUVOS BANKO VEIKLOS BRUOŽAI..................93
1. Veiklos barai.....................................................................94
2. Kreditavimo organizavimas............................................99
3. Kredito politika: tikslai, priemonės ir pokyčiai...........109
3.1. Kredito politikos formavimasis.................................109
3.2. Kredito politikos švelnėjimo laikotarpis...................124
3.3. Permainingas kredito politikos dešimtmetis............131
4. Valiutinės operacijos.....................................................139
5. Kitos operacijos.............................................................163
6. Veiklos finansiniai rezultatai ir jų panaudojimas......173
7. Banko vaidmuo nepriklausomybės laikais...................183
8. Banko veikimas okupacijų metais................................197
8.1. Veiklos pobūdžio keitimasis sovietmečiu.................197
8.2. Kai kurie atkurto banko veiklos nacių okupacijos
laikais bruožai............................................................213
Išvados................................................................................218
Šaltinių ir literatūros sąrašas............................................225
Pavardžių rodyklė...............................................................258
3
ĮŽANGA
Emisinio Lietuvos banko įsteigimas, lito banknotų išleidimas
ir nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas - epochinės reikšmės
įvykis, nes tai padaryta pirmą kartą per visą Lietuvos valstybės
istoriją. Sutvarkiusi pinigų ūkį Lietuva tapo modernia valstybe.
Įsteigus emisijos banką ir įvedus savus pinigus, buvo nutraukti
kraštui nenaudingi pinigiį unijos su Vokietija saitai, sustiprintas
ekonominis savarankiškumas.
Nepaisant didžiulio Lietuvos banko vaidmens krašto ūkiui ir
net politikai, gražių darbų, iškilių asmenybių, vadovavusių jam,
neturime išsamesnės jo istorijos, veiklos studijos. Tarpukariu
manyta, kad dar per anksti vertinti banko nuveiktus darbus arba
parašytuose darbuose nagrinėta tik trečiojo dešimtmečio jo
veikla. 1928 m. išleistoje monografijoje “Lietuvos banko emisijos
politika Europos monetarinių santykių plėtotės šviesoje”
S. Kuzminskas profesionaliai išnagrinėjo Lietuvos banko pinigų
politiką 1922-1926 m. K Sruoga daktaro disertacijoje “Lietuvos
Respublikos ūkis ir jos notų emisija” (1930 m., vokiečių k.)
apžvelgė bendriausius pinigiį emisijos iki 1929 m. klausimus.
Visapusiškiau, tačiau tik pirmuosius Lietuvos banko veiklos
metus (1922-1924 m.) nagrinėjo A. Moravskis darbe “Lietuvos
finansai” (II dalis, 1925). 1932 m. Lietuvos banko išleistame
jubiliejiniame leidinyje “Lietuvos bankas. Pirmasis dešimtmetis.
1922-1932” (lietuvių ir anglų k.) pateikta ganėtinai plati banko
panorama. Keista, kad vėliau nustota studijuoti Lietuvos banko
veiklą, išskyrus straipsnius aktualiais klausimais.
Per visą sovietmetį iš esmės apsiribota enciklopediniais
straipsneliais. Mes nenagrinėjome savos bankininkystės praeities
ne vien dėl politinių, ideologinių motyvų, bet ir dėl šios temos
tyrimų darbo imlumo.
4
Svariausias lietuvių emigracijos indėlis į tarpukario Lietuvos
pinigiį istorijos tyrimą - J. K. Kario veikalas “Nepriklausomos
Lietuvos pinigai” (New York, 1953 m.), kuris yra daugiau
numizmatinės krypties.
Tad Lietuvos banko įkūrimo 75 metų sukaktis - gera proga ir
didelis įsipareigojimas prisiminti jo darbus.
Šį darbą grindžiait archyvine medžiaga, Lietuvos statistikos
metraščių, Lietuvos banko apyskaitų ir biuletenių duomenimis,
minėtų autorių darbais, tarpukario spaudos publikacijomis.
Siekiau į mokslinę apyvartą įtraukti archyvinę medžiagą, į
vieną krūvą surinkti kiek įmanoma visą informaciją ir pateikti
kuo platesnę veiklos panoramą. Manau, kad visapusiškesnį
sintetiniai apibendrinimai - tolesnių tyrimų uždavinys, kurį
galėtų palengvinti šiame darbe sukaupti faktai. Jais remiantis,
galima platesnių, tolimesnių Lietuvos banko veiklos horizontų
įžvalga. Čia pateikiama Lietuvos banko fotografija (su baltomis
dėmėmis) gal pravers kitiems “tapant banko paveikslą”. Darbo
rašymą sunkino archyvinės, prastai susistemintos medžiagos
gausa (tūkstančiai bylų) ir skirtinguose šaltiniuose pateiktų
duomenų nepalyginamumas (ypač iki 1930 m.) Nesu tikras, kad
pavyko surasti visus svarbiausius Lietuvos banko ir kitus
dokumentus. Jau vien dėl to tyrimo nelaikau baigtu. Be to,
priklausomai nuo surinktos informacijos kiekio ne visus
Lietuvos banko veiklos barus vienodai nuodugniai išdėsčiau. To
meto cenzūruojama spauda nagrinėjamais klausimais neduoda
tikro vaizdo. Šiame leidinyje nenagrinėjau ir Lietuvos banko
pinigų politikos, kadangi ši tema nušviesta mano monografijoje
“Pinigai Lietuvoje 1915-1944" (Vilnius, 1992 m.). Keldamas
sau tikslą plačiau panagrinėti banko veiklą, nedaug dėmesio
skyriau personalijoms ir pateiktų duomenų analizei. Rašydamas
bandžiau vadovautis V. Jurgučio pastebėjimu: “Mums buvo
sunku ir tuo, kad mes neturėjome teoriškai pasiruošusių žmonių.
Žmonės neturėjo <...> ir praktinio prityrimo darbe, nes nė
vienas rusuose neturėjo vadovaujamos vietos”
Dėkoju Lietuvos bankui už darbo išleidimą, recenzentams
soc. m. dr. G. Nausėdai ir V. Andriuškevičiui už vertingas
pastabas.
1 Jurgutis V. Pinigai, bankai ir kreditas. 1933/34 m. paskaitų
stenogramos, 1934,1 d., p. 62.
I dalis
LIETUVOS BANKO ISTORIJA
1. Lietuvos banko įsteigimas
1.1. Įstatymo projektai
Kai kurie dokumentai liudija, jog Lietuvos banko įstatymo
projektai buvo parengti 1919 m. ir 1920 m.1 1919 m.
vyriausybė buvo priėmusi sprendimą spausdinti lietuviškus
pinigus, dėl to buvo sutarta su valstybine Švedijos spaustuve.
Kadangi pinigams išleisti reikia specialaus emisijos banko,
galima tikėti, kad tikrai buvo parengtas Lietuvos banko
įstatymo projektas ar projektai (aptikti jų archyvuose
nepavyko). Daugiausia dėl sunkios Lietuvos politinės padėties
tie sumanymai nebuvo įgyvendinti. Akcinio Lietuvos prekybos
ir pramonės banko vadovai siūlė valdžiai suteikti jam emisijos
banko teises ir taip išvengti tvirtos valiutos bei brangenybių
išvežimo iš Lietuvos. Į šį siūlymą vyriausybė nereagavo2.
Savų pinigų ir nacionalinio emisijos banko neturėta iki
1922 m. pabaigos. Tik 1922 m. pradėta skubinti savų pinigų
įvedimo ir Lietuvos banko įsteigimo parengiamuosius darbus.
Skubėti vertė spartėjantis auksino nuvertėjimas, nes tai
blogino materialinę tarnautojų, darbininkų padėtį ir kėlė jų
nepasitenkinimą. Taip pat prastėjo miestų aprūpinimas
maistu, nes kaimiečiai vengė jį parduoti, dėl infliacijos ir lėtos
pinigų apyvartos patirdami daug nuostolių. Pradėjo krikti
valdžios aparatas: daugelis tarnautojų darbo metu vykdavo į
Vokietiją spekuliuoti. Be to, artėjant rinkimams į Seimą,
valdžia vis labiau buvo kritikuojama, kad delsia įvesti savus
pinigus. Pagaliau daugeliui išsisklaidė iliuzijos, jog greitai
sustiprės Vokietijos markė (nuo jos priklausė auksino vertė).
Pradėta suprasti, kad dėl savų pinigų neturėjimo ir pinigų
unijos su Vokietija Lietuva priversta netiesiogiai mokėti už ją
Antantės valstybėms dalį reparacijų. Todėl vyriausybė
1 Steigiamojo seimo darbai, 1922 08 04, 237 posėd., p. 6, 8.
~ Prūsas A. Gyvenimo keliai. Marijampolė, 1938, p. 218.
9
