Table Of ContentUžkalbėjimai yra unikalūs lietuvių tautosakos tekstai.
Užkalbėjimų formulės ir jų atlikimo būdas reprezentuoja
konservatyvią ir uždarą tradiciją, pagal kurią užkalbėtojas
gyvenimo pabaigoje savo magines žinias perduodavo tik vienam
asmeniui. Gydymo užkalbėjimai – tauriausia šios tradicijos dalis: :
I S
manyta, kad ligų užkalbėtojai yra Dievo dovaną turintys žmonės, A M
galintys padėti kitiems. R
M
A
H
Knygoje skelbiama užkalbėjimų formulių, užrašytų Lietuvoje I
C
J
nuo iki metų. Tai didžiausia lietuvių gydomųjų S
Ė G
užkalbėjimų publikacija, kurioje tekstai pateikiami pagal naują ĖN
B
tipologinę sistemą, nurodant jų tarptautines analogijas. LI
L L
UA
A
„Lietuvių užkalbėjimai“ yra svarbus lietuvių dvasinės kultūros E
MH
šaltinis, atversiantis skaitytojui slaptosios gydymo praktikos K
lobyną bei leisiantis atlikti gilesnius liaudies magijos tyrimus. ŽRL
A
UOB
R
FE
Ų V
O
I N
VMA L I E T U V I Ų
I
U N
Y
A
TDU U Ž K A L B Ė J I M A I :
E H
Y
I T
LGI GYDYMO FOR MULĖS
L
LITHUANIAN VERBAL HEALING CHARMS
Parengė Daiva Vaitkevičienė
ISBN 978-9955-698-94-4
L I E T U V I Ų
U Ž K A L B Ė J I M A I:
G Y D Y M O
F O R M U L Ė S
L I T h U A n I A n
V E R B A L h E A L I n G
C h A R M S
Sudarė, parengė ir įvadą parašė /
Compiled, edited and introduction by
Daiva Vaitkevičienė
LIETUVIŲ
LITERATūROS
IR TAUTOSAKOS
InSTITUTAS
VILnIUS, 2008
UDK 398.4(=882)
Li-223
Recenzavo
hum. m. dr. SAULĖ MATULEVIčIEnĖ,
Vilniaus universitetas
hum. m. dr. ŽILVYTIS ŠAKnYS,
Lietuvos istorijos institutas
Knygos rengimą ir leidybą rėmė
LIETUVOS RESpUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MInISTERIJA
LIETUVOS VALSTYBInIS MOKSLO IR STUDIJŲ FOnDAS
Kalbos dalykus tvarkė
MILDA nORKAITIEnĖ
Į anglų kalbą vertė
LAIMA VInCĖ SRUOGInIS
Knygos dailininkas
ROKAS GELAŽIUS
Viršelyje / On the cover
Užkalbėtoja Ona Ginevičienė (noškūnų k., Kaniavos sen., Varėnos r. sav.) /
Charmer Ona Ginevičienė (noškūnai willage, Kaniava country, Varėna region). Foto /
photo by Vykintas Vaitkevičius 1997
© Įvadas, sudarymas, parengimas / Introduction, compilation, editing
Daiva Vaitkevičienė, 2008
© Vertimas į anglų kalbą / Translation copyright Laima Vincė Sruoginis, 2008
© Apipavidalinimas / Design Rokas Gelažius, 2008
© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008
ISBn 978-9955-698-94-4
TURInYS / COnTEnTS
pRATARMĖ / FOREWARD 7
LIETUVIŲ UŽKALBĖJIMAI 9
Užkalbėjimai kaip žodžio magijos žanras 9
Istorinė ir geografinė dimensija 13
Gydomųjų užkalbėjimų klasifikavimas 23
Užkalbėjimų atlikimas 39
Užkalbėjimų perdavimas 46
Užkalbėjimų rinkimas ir gydomųjų užkalbėjimų šaltiniai 52
Leidinio struktūra ir redakcinės pastabos 62
LIThUAnIAn VERBAL ChARMS 67
Charms as a Genre of Magical Words 67
historical and geographic dimensions 69
Classification of healing Charms 76
The Execution of Verbal Charms 86
passing on Verbal Charms 91
The Collecting of Charms and healing Charm Sources 94
Editor’s note 101
GYDOMIEJI UŽKALBĖJIMAI 103
I. Atskyrimas ir sujungimas 103
II. Išvarymas 151
III. perdavimas ir paėmimas 187
IV. Išvalymas 306
V. Sunaikinimas 325
VI. Judėjimas ir sustabdymas 409
VII. Įvardijimas 487
VIII. Rašymas 559
IX. Išgelbėjimas 571
X. Kanoninės maldos 592
5
XI. Lenkų užkalbėjimai iš Lietuvių tautosakos rankraštyno 611
XII. Rusų užkalbėjimai iš Lietuvių tautosakos rankraštyno 666
ThE CORpUS OF LIThUAnIAn ChARM-TYpES 711
I. Separation and Connection 711
II. Expulsion 723
III. Transmission and Reciprocation 743
IV. purification 766
V. Destruction 768
VI. Locomotion and Cessation 789
VII. Designation 817
VIII. Manuscription 843
IX. Redemption 846
X. Canonic prayers 856
UŽKALBĖJIMŲ TIpŲ RODYKLĖ / InDEX OF ChARM-TYpES 860
LIGŲ IR SITUACIJŲ RODYKLĖ /
InDEX OF ILLnESSES AnD SITUATIOnS 865
pATEIKĖJŲ RODYKLĖ / InDEX OF InFORMAnTS 868
UŽRAŠYTOJŲ RODYKLĖ / InDEX OF COLLECTORS 876
GEOGRAFInĖ RODYKLĖ / GEOGRAphICAL InDEX 882
ŽODYnĖLIS / GLOSSARY 895
SUTRUMpInIMAI / ABBREVIATIOnS 909
6 Lietuvių užkaLbėjimai: Gydymo FormuLės
Skiriu visiems,
kurie šventai saugojo
užkalbėjimų tradiciją
pRATARMĖ
Lietuvių užkalbėjimai – tai 1999–2008 metais Lietuvių literatūros ir
tautosakos institute atliktų tekstologinių, tipologinių ir struktūrinių
užkalbėjimų tyrimų rezultatas. Sumanymas gimė 1998 metais, kai
profesorius Kazys Grigas iškėlė mintį parengti suomių mokslininko
Viljo Johanneso Mansikkos 1929 metais išleisto leidinio Litauische
Zaubersprüche („Lietuvių užkalbėjimai“) naują leidimą. Tada buvo nu-
spręsta neapsiriboti šios XX a. pradžios knygos perleidimu, bet orien-
tuotis į akademinę lietuvių užkalbėjimų publikaciją – surinkti įvairiuo-
se šaltiniuose išsibarsčiusius tekstus ir sujungti į vieną didelį leidinį.
Sumanymą palaikė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 1999–2003 me-
tais parėmusi projektą Lietuvių užkalbėjimų kompiuterinio duomenų
banko kūrimas ir 2004 metais – projektą Lietuvių užkalbėjimų duome-
nų banko kompaktinė plokštelė. Šių projektų rezultatas – 2005 metais
išėjęs skaitmeninis leidinys Lietuvių užkalbėjimų šaltiniai: elektroninis
sąvadas, kuriame paskelbta lietuvių užkalbėjimų duomenų bazė, api-
manti 1636 tekstus.
Remiantis duomenų bazės medžiaga, užkalbėjimų tyrimai buvo
toliau tęsiami, siekiant parengti akademinį tipologinio pobūdžio fol-
kloro šaltinių leidinį. Skirtingai nei elektroniniame sąvade, kuriame
skelbiami įvairių paskirčių užkalbėjimai (medicininiai, ūkiniai, socia-
liniai, meteorologiniai ir kt.), šiame leidinyje pateikiamos tik gydymo
formulės. Toks apsiribojimas buvo neišvengiamas, kadangi kitų rūšių
užkalbėjimų ir apeiginių formulių iki šiol sukaupta tik dalis ir jų tipolo-
ginis grupavimas kol kas nėra tikslingas. Šių užkalbėjimų, o greta jų –
maldelių, būrimų, linkėjimų publikavimas yra ateities uždavinys.
Iš viso leidinyje skelbiami 383 lietuvių gydomųjų užkalbėjimų tipai
(apimantys 1447 variantus); greta jų skelbiamas vietoje gydomųjų
Pratarmė 7
užkalbėjimų vartojamų kanoninių maldų rinkinys (83 variantai) bei
186 Lietuvoje užrašyti gydomieji, ūkiniai ir socialiniai užkalbėjimai
lenkų ir rusų kalbomis.
Leidinį sudarė, tipologinę sistemą sukūrė, užkalbėjimų tipus apra-
šė, įvadą parašė ir gydomųjų užkalbėjimų tipų ir ligų rodykles sudarė
Daiva Vaitkevičienė. Leidinį redagavo Milda norkaitienė. Už-
kalbėjimus lenkų kalba pagal dabartinės lenkų kalbos taisykles adapta-
vo Beata piasecka, redagavo Kristina Rutkovska. Iš lenkų kalbos
vertė Žemyna Trinkūnaitė, Gražina Benotienė, vertimą redaga-
vo Beata piasecka, Daiva Vaitkevičienė, Milda norkaitienė.
Užkalbėjimus rusų kalba pagal dabartinės rusų kalbos taisykles adap-
tavo Jurijus novikovas, redagavo nadežda Morozova. Į lietuvių
kalbą vertė Marija Romanova ir Daiva Vaitkevičienė, vertimą
redagavo nadežda Morozova ir Milda norkaitienė.
Iš vokiečių kalbos tekstus vertė Vykintas Vaitkevičius. Leidinio
įvadą ir užkalbėjimų tekstus į anglų kalbą vertė Laima Vincė Sruogi-
nis. Žodynėlį sudarė Milda norkaitienė ir Daiva Vaitkevičienė.
Geografinę ir užkalbėjimų pateikėjų bei užrašytojų abėcėlines rody-
kles sudarė Jurgita Dambrauskaitė.
Leidinio parengėja nuoširdžiai dėkoja visiems Lietuvių užkalbėji-
mų bendradarbiams ir talkininkams. Taip pat nuoširdžiai ačiū leidinio
recenzentams – dr. Saulei Matulevičienei ir dr. Žilvyčiui Šakniui bei
visiems prie leidinio vertinimo prisidėjusiems ir vertingų pastabų pa-
teikusiems Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tauto-
sakos skyriaus kolegoms.
Daiva Vaitkevičienė
8 Lietuvių užkaLbėjimai: Gydymo FormuLės
L I E T U V I Ų U Ž K A L B Ė J I M A I
UŽKALBĖJIMAI KAIp ŽODŽIO MAGIJOS ŽAnRAS
Užkalbėjimai − tai maginę paskirtį turinčios žodinės formulės, kurio-
mis siekiama paveikti fizinę ir psichinę realybę – pagydyti ligą, suža-
dinti meilę, pagausinti derlių, prišaukti lietų ir t. t. pats žodis užkalbė-
jimai rodo, kad tai – kalbami, balsu ištariami tekstai. Jų gyvavimas re-
miasi prielaida, kad žodis turi ypatingą dvasinę galią, kuri gali paveikti
žmones, mitines būtybes, ligas, daiktus ar gamtos reiškinius.
Yra keli lietuviški terminai maginėms formulėms pavadinti. Moksli-
nėje literatūroje dažniausiai vartojamas terminas užkalbėjimas (atkal-
bėjimas, nukalbėjimas). nuo Rytų Lietuvos net iki Rytprūsių paplitęs
liaudiškas terminas žadėjimas, etimologiškai susijęs su žodžių saky-
mu, plg. žiotis „praverti burną“, žosti „žodžius sakyti“, žadas „galėjimas
kalbėti, balsas, kvėpavimas“; veiksmažodis žadėti reikšme „užkalbėti“
vartojamas K. Donelaičio „Metuose“. Dar žinomas žodis vardijimas,
dabartinėje lietuvių kalboje reiškiantis vardo davimą, vardo sakymą,
vardu vadinimą, vienas po kito vardų minėjimą bei gydymą užkalbėji-
mu, būrimą; dar plg. latvių vārds, prūsų wirds „žodis“.
Lietuvių užkalbėjimai visų pirma siejami su sveikatos ir gydymo sri-
timi – dauguma jų yra medicininiai, skirti žmogaus ligų gydymui ir pro-
filaktikai; prie jų šliejasi formulės iš liaudies veterinarijos srities, skirtos
gyvulių gydymui ir apsaugai. Gydomųjų užkalbėjimų žinoma daugiausia,
tačiau buvo vartojamos ir kitokios paskirties maginės formulės – ūkiniai
užkalbėjimai, kuriais siekiama sėkmės auginant javus, medžiojant, žve-
jojant, audžiant ir t. t., meilės užkalbėjimai, skirti meilei sužadinti arba
nuslopinti, gamtos stichijų užkalbėjimai, kalbami norint sukelti arba su-
stabdyti lietų, audrą, sniegą, saugantis perkūnijos, gesinant gaisrą ir kt.
Užkalbėjimo sąvoka apima du pagrindinius komponentus – žo-
dinę formulę ir maginę intenciją, kuri gali būti sustiprinama magi-
niu veiksmu. Maginė intencija atsispindi užkalbėjimo tekste, kadan-
gi ji reiškiama kaip pageidavimas, nurodymas, įsakymas, prašymas,
Lietuvių užkaLbėjimai 9
linkėjimas ir pan., tuo pačiu metu dažnai atliekant maginį veiksmą,
pvz., siekiant atsikratyti drugio, į mišką jis „išvežamas“ (tempiamas)
senoje vyžoje (nr. 68); linkint karpai supūti, pakasamas sudrėkintas li-
ninis siūlas su karpą vaizduojančiu mazgeliu (nr. 726); gydant apvilktas
akis, ant akių padedama vėjo atplėšta žievė, linkint, kad ir akių plėvė
tokiu pat būdu būtų nuplėšta (nr. 24) ir t. t. Užkalbėjimai – tai žodį
ir veiksmą jungiantis sinkretinis žanras. Visgi užkalbėjimai, lygiai taip
pat, kaip ir maginiai veiksmai, gali gyvuoti ir visiškai savarankiškai; to-
kiu atveju maginė intencija reiškiama tik tekstu ir užkalbėtojo susitel-
kimu siekiant tikslo.
Užkalbėjimai nėra vienintelis žodžio magijos žanras. Artimais už-
kalbėjimų giminaičiais reikėtų laikyti ir maldeles bei būrimus. Malde-
lės – tai formulės pobūdžio tekstai, balsiai ar mintyse sakomi kreipian-
tis į dievybę ar kitą garbinimo objektą. Lietuvių žodžio magijos tradicija
pasižymi tuo, kad yra išlikusių daug nekrikščioniškos kilmės maldelių1.
Lietuvių maldelėse kreipiamasi į perkūną, Žemynėlę, Gabiją, Die-
vaitį Mėnulį ir kitas dievybes, taip pat į šventą ugnį, žemę ir pan., pa-
vyzdžiui:
Kurdamos ir užkopdamos ugnį, [moterys] kalba šią maldelę: „Šventoji ugnele,
Gabijonėle, užkopiama gulėk, užpučiama žibėk“. BlLMM 301.
Salantų apylinkėse bučiuojant žemę kalbėdavo tokią maldelę: „Žeme, motina
mano, aš iš tavęs esu, tu mane šeri, tu mane nešioji, tu mane po smerčio pakavosi“.
BlLLM 364.
Maldeles nuo užkalbėjimų skiria tai, kad jos ryškiai išreiškia religi-
nį santykį tarp jas sakančio asmens ir adresato, į kurį kreipiamasi; tuo
tarpu užkalbėjimuose dominuoja užkalbėtojo asmeninė galia, o vietoje
prašymo intonacijos neretai atsiranda įsakymas ar kategoriškas nuro-
dymas, plg. įsakmų užkalbėjimą nuo gyvatės įkandimo:
pulkas juodų, pulkas rudų, pulkas geležinių. Geležie, geležie, geležie, ką įleidai,
išimk. (Tris kartus).
Jei neišimsi, aš paimsiu, mesiu akmenio ugnį, uždegsiu kalnus, pakalnes ir klonius,
ir tau nebus kur išeiti. Jei neišeisi, aš paimsiu gaidžio skiauterės kraujo, užliesiu
kalnus, pakalnes, ir [tau nebus kur išeiti]... (nr. 228)
1 Daug lietuvių maldelių publikuota Jono Balio Liaudies magijoje ir medicinoje (BlLMM) bei
Kazio Grigo parengtame Lietuvių tautosakos penktajame tome (LTt 5).
10 Lietuvių užkaLbėjimai: Gydymo FormuLės
