gyventojų pajamų diferenciacija ir skurdas lietuvoje

13 Pages·2000·0.17 MB·Lithuanian

Pinigł studijos 2000 n 3 Ekonomikos teorija ir praktika
32
GYVENTOJ(cid:216) PAJAM(cid:216) DIFERENCIACIJA IR SKURDAS LIETUVOJE
Algis —ileika
Darbo ir socialinił tyrimł institutas
Rinktinºs g. 48, LT-2005 Vilnius
El. pa(cid:240)tas: [email protected]
Inga Bla(cid:254)ienº
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Saulºtekio al. 11, LT-2040 Vilnius
El. pa(cid:240)tas: [email protected]
Straipsnyje analizuojamos Lietuvos gyventojł pajamos ir jł diferenciacija. Trumpai aptariamas
gyventojł pajamł lygis ir diferenciacijos kitimas 1996(cid:150)1999 m., analizuojama viena i(cid:240) aktualiausił
problemł, tiriant gyventojł pajamas ir jł diferenciacij(cid:224), (cid:150) skurdo problema. Vertinant skurd(cid:224)
Lietuvoje, autoriai i(cid:240)skiria absoliutł skurd(cid:224) bei fiziologin(cid:230) ir socialin(cid:230) jo ribas, daugiausia dºmesio
skiriant pastarajai ribai. Absoliutaus socialinio skurdo kriterijumi Lietuvoje sißloma laikyti minimalł
normatyvinÆ vartojimo biud(cid:254)et(cid:224). Straipsnyje, remiantis (cid:240)iuo vartojimo biud(cid:254)etu, Ævairiais pjßviais
vertinamas skurdo lygis Lietuvoje 1996(cid:150)1999 m.
Pagrindiniai (cid:254)od(cid:254)iai: socialinº politika; gyvenimo lygis; asmeninił pajamł diferenciacija; skurdas.
`vadas
Gyventojł pajamos i(cid:240) esmºs yra pagrindinis asmeninÆ vartojim(cid:224) lemiantis veiksnys,
taigi ir esminis gyvenimo lygio rodiklis. Pajamł lygis ir diferenciacija (cid:150) tinkamiausiai
gyvenimo lygÆ (cid:240)alyje apibßdinantys rodikliai, leid(cid:254)iantys objektyviai Ævertinti toki(cid:224)
skaud(cid:254)i(cid:224) ir socialinºs politikos specialistus ypaŁ dominanŁi(cid:224) visuomenºs problem(cid:224)
kaip skurdas. —alyje, esant (cid:254)emam pajamł lygiui apskritai ir palyginti didelei pajamł
diferenciacijai, skurdo problema tampa ypaŁ aktuali, kadangi, esant minºtoms s(cid:224)lygoms,
padidºja dalis (cid:254)monił, gaunanŁił labai ma(cid:254)as pajamas. Bßtent tokia situacija bßdinga
tiek (cid:240)ił dienł Lietuvai, tiek ir kitoms postsocialistinºms (cid:240)alims. Siekiant pakeisti
susidariusi(cid:224) situacij(cid:224), ypaŁ svarbu metodologi(cid:240)kai pagrÆsti paŁi(cid:224) skurdo samprat(cid:224) ir
remtis objektyvia, moksli(cid:240)kai pagrÆsta jo vertinimo metodika.
Pastaruoju metu Lietuvoje, svarstant skurdo vertinimo kriterijus, vyksta diskusija
tarp absoliutaus ir santykinio skurdo vertinimo koncepcijł (cid:240)alininkł. Parengtuose
valstybiniuose skurdo ma(cid:254)inimo strategijos dokumentuose ir Lietuvos Respublikos
Prezidento sudaryto Socialinio komiteto Kopenhagos deklaracijai Ægyvendinti darbuose
skurdo vertinimui sißloma taikyti tik santykin(cid:230) skurdo rib(cid:224). Autorił nuomone, (cid:240)i nuostata
neteisinga.
Labai gaila, kad Æ minºt(cid:224) diskusij(cid:224) negali Æsitraukti Lietuvos laisvosios rinkos instituto
specialistai. Jł neseniai i(cid:240)leistoje (cid:132)Knygoje 2000(cid:150)2004 Seimo nariams ir rinkºjams(cid:147)
skyriuje (cid:132)Skurdas(cid:147) apskritai nekalbama apie patÆ skurd(cid:224), jo samprat(cid:224), i(cid:240)skyrimo kriterijus
ir kitus esminius skurdo klausimus. Minºtame leidinyje apsiribojama tik seniai (cid:254)inomomis
bendromis tezºmis apie valstybºs teikiamos socialinºs paramos trßkumus [3, p. 161(cid:150)164].
Suprantama, kad su tokio po(cid:254)ißrio Æ skurd(cid:224) autoriais nºra net galimybºs diskutuoti.
n Algis —ileika (cid:150) habilituotas socialinił mokslł daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, Darbo ir socialinił
tyrimł instituto direktorius.
Veiklos sritys: socialinº ekonomika, socialinº politika, gyvenimo lygis, asmeninºs pajamos ir jł diferenciacija, skurdas, socialinºs
paslaugos, socialinº infrastruktßra.
n Inga Bla(cid:254)ienº (cid:150) Darbo ir socialinił tyrimł instituto asistentº, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto
doktorantº.
Veiklos sritys: socialinº ekonomika, gyventojł pajamos, pajamł pasiskirstymas, skurdas.
A. —ileika, I. Bla(cid:254)ienº. Gyventojł pajamł diferenciacija ir skurdas Lietuvoje
33
—io straipsnio tikslas (cid:150) pateikti teorinius skurdo vertinimo pagrindus ir metodik(cid:224),
kuri leistł skurdo lygÆ (cid:240)alyje nustatyti taikant absoliutaus skurdo kriterijł. —io kriterijaus
pagrind(cid:224) sudaro Darbo ir socialinił tyrimł instituto mokslininkł pagrÆstas minimalus
normatyvinis vartojimo biud(cid:254)etas. Straipsnyje, taikant minºt(cid:224) kriterijł, vertinamas
absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje pagal namł ßkił gyvenam(cid:224)j(cid:224) viet(cid:224), socialin(cid:230)-
ekonomin(cid:230) grup(cid:230) bei namł ßkio tip(cid:224).
1. Trumpas Lietuvos gyventojł pajamł lygio ir diferenciacijos vertinimas
1996(cid:150)1999 m. Lietuvos gyventojł pajamł lygis kilo, o jł diferenciacija ma(cid:254)ºjo
((cid:254)r. 1 lentel(cid:230)). Taigi galima teigti, jog gyvenimo lygio prasme padºtis, nors ir nedaug,
bet gerºjo.
1 lentelº
Lietuvos gyventojł vidutinił mºnesinił disponuojamł pajamł rodiklił kitimas
Disponuojamł pajamł rodikliai 1996 1997 1998 1999
Nominaliosios pajamos vienam namł ßkio nariui, Lt 327 369 423 428
Realiosios pajamos vienam namł ßkio nariui, Lt 327 339 368 371
Nominaliłjł pajamł indeksas 1 1,13 1,29 1,31
Realiłjł pajamł indeksas 1 1,04 1,13 1,14
D(cid:254)ini koeficientas* 0,336 0,316 0,322 0,321
Decilinis koeficientas** 12,7 10,5 11,2 11,6
Kaip matyti i(cid:240) 1 lentelºs, 1996(cid:150)1999 m. nominaliosios Lietuvos gyventojł pajamos
padidºjo 31 procentu, realiosios (cid:150) 13 procentł. TaŁiau, nepaisant (cid:240)ił pokyŁił, gyventojł
pajamł lygis Lietuvoje i(cid:240)liko (cid:254)emas (1999 m. (cid:150) 428 Lt vienam namł ßkio nariui per
mºnesÆ). Realiosios pajamos 1999 m., palyginti su 1998 m., padidºjo tik 2,6 lito, arba
0,7 procento. Gyventojł pajamł diferenciacijos lygis 1996(cid:150)1999 m. suma(cid:254)ºjo. Lietuvos
gyventojł disponuojamł pajamł D(cid:254)ini koeficientas 1996 m. sudarº 0,336, 1999 m. (cid:150)
0,321, decilinis koeficientas atitinkamai (cid:150) 12,7 ir 11,6 karto. TaŁiau, nepaisant (cid:240)ił
pokyŁił, gyventojł pajamł diferenciacijos lygis i(cid:240)liko auk(cid:240)tas, t. y. gerokai didesnis
negu daugelyje i(cid:240)sivysŁiusił Europos (cid:240)alił.
2. Diskusiniai skurdo tyrimo klausimai
Kalbant apie skurd(cid:224), pirmiausia bßtina atriboti santykinÆ ir absoliutł skurd(cid:224). Pagal
santykinio skurdo kriterijus prie skurstanŁiłjł priskiriami tie visuomenºs nariai arba
(cid:240)eimos, kurił asmeninºs pajamos (taigi ir gyvenimo lygis) (cid:254)enkliai atsilieka nuo vidutinio
pajamł lygio: pavyzd(cid:254)iui, santykinio skurdo riba gali bßti laikomas dydis, lygus 40(cid:150)60
*D(cid:254)ini koeficientas parodo
santykinÆ pajamł koncentra- procentł asmeninił pajamł ar faktinił vartojimo i(cid:240)laidł vidurkio arba medianos***.
cijos lygÆ. Jo reik(cid:240)mº gali
Taikant tokÆ skurdo vertinimo metod(cid:224) Lietuvoje, gaunama ai(cid:240)kiai suma(cid:254)inta skurde
svyruoti nuo 0 iki 1; kuo ji
didesnº, tuo pajamł kon- gyvenanŁił (cid:240)alies gyventojł dalis. Santykinio skurdo skaiŁiavimas turi prasm(cid:230) tose
centracijos lygis didesnis.
Laikoma, jog koeficiento (cid:240)alyse, kur asmeninºs pajamos, palyginti su jł objektyviais minimaliais normatyvais,
reik(cid:240)mº, didesnº nei 0,300, yra palyginti didelºs. Remiantis santykinio skurdo koncepcija, gaunami tiesiog juokingi
rodo, kad (cid:240)alyje yra esminił
pajamł nelygumł. duomenys. Pavyzd(cid:254)iui, (cid:132)Prane(cid:240)ime apie (cid:254)mogaus socialin(cid:230) raid(cid:224) Lietuvoje(cid:147), remiantis
pateiktais skurdo vertinimo kriterijais, skurdo lygis Lietuvoje yra gerokai (cid:254)emesnis
**Decilinis koeficientas (cid:150) tai
10 procentł turtingiausił ir negu tokiose (cid:240)alyse kaip Airija, Italija, Jungtinº Karalystº ir kt. [6, p. 80(cid:150)81]. Tai
10 procentł vargingiausił akivaizd(cid:254)iai rodo, kad (cid:240)Æ rodiklÆ skaiŁiuoti Lietuvoje, kaip, beje, ir kitose postsocialistinºse
Lietuvos gyventojł pajamł
santykis (kartais). (cid:240)alyse, nºra prasmºs praktiniais socialinºs politikos tikslais ir gali bßti Ædomus nebent
atliekant mokslinius tyrimus.
***Mediana (cid:150) struktßrinis
vidurkis, (cid:254)ymintis dydÆ, Absoliutł skurd(cid:224) ir jo rib(cid:224) galima apskaiŁiuoti remiantis minimaliais asmeninio
esantÆ ran(cid:254)iruotos eilutºs
vartojimo normatyvais. 1990 m. priimtame Lietuvos Respublikos gyventojł pajamł
viduryje.
Pinigł studijos 2000 n 3 Ekonomikos teorija ir praktika
34
garantijł Æstatyme minimalus gyvenimo lygis (MGL) apibrº(cid:254)tas kaip (cid:132)(cid:240)eimos mºnesinił
pajamł suma, tenkanti vienam (cid:254)mogui per mºnesÆ ir garantuojanti visiems minimalł
socialiai priimtin(cid:224) poreikił patenkinimo lygÆ, atitinkantÆ organizmo maisto poreikius
pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabu(cid:254)ił, avalynºs, baldł, ßkinił,
sanitarijos ir higienos reikmenł, buto, komunalinił, buitinił, transporto, ry(cid:240)ił, kultßros
ir (cid:240)vietimo paslaugł poreikius(cid:147). Tai visi(cid:240)kai atitinka ir Visuotinºs (cid:254)mogaus teisił
deklaracijos nuostat(cid:224), kurioje teigiama, jog (cid:132)kiekvienas (cid:254)mogus turi teis(cid:230) Æ pakankam(cid:224)
gyvenimo lygÆ, kuris garantuotł jo ir jo (cid:240)eimos sveikat(cid:224) ir gerov(cid:230), ir ypaŁ Æ maist(cid:224),
drabu(cid:254)ius, bßst(cid:224), medicinin(cid:230) prie(cid:254)ißr(cid:224) ir bßtin(cid:224) socialinÆ aptarnavim(cid:224)(cid:147) [9, p. 9].
Antra, reikºtł skirti socialin(cid:230) ir fiziologin(cid:230) skurdo ribas. —iame straipsnyje i(cid:240) esmºs
bus kalbama apie socialin(cid:230) skurdo rib(cid:224). —ios ribos tyrimas yra ypaŁ svarbus, nes,
konkreŁił gyventojł grupił pajamoms kritus (cid:254)emiau minimalaus normatyvinio vartojimo
biud(cid:254)eto (apie tai bus ra(cid:240)oma vºliau) nubrº(cid:254)iamos socialinio minimumo ribos, (cid:240)ios
grupºs patenka Æ skurdo zon(cid:224) (sfer(cid:224)). Vadinasi, socialinis minimumas (cid:254)ymi lyg ir vir(cid:240)utin(cid:230)
skurdo rib(cid:224), kuri nuolat turi bßti socialinºs politikos dºmesio centre (cid:150) j(cid:224) per(cid:254)eng(cid:230),
gyventojai patenka Æ skurstanŁiłjł kategorij(cid:224)*. (cid:222)emutin(cid:230) skurdo rib(cid:224) apibrº(cid:254)ia fiziologinis
minimumas.
Pabrº(cid:254)tina, kad MGL samprata, ypaŁ jo kiekybinº i(cid:240)rai(cid:240)ka, ir (cid:240)iandien yra
diskutuotina. Lietuvos Vyriausybº oficialiai tvirtina taikom(cid:224)jÆ MGL. —is MGL ((cid:240)iuo
metu jo dydis (cid:150) 125 Lt per mºnesÆ) nºra pagrÆstas kokiais nors objektyviais asmeninio
vartojimo normatyvais: jo dydÆ lemia i(cid:240) esmºs vienintelis kriterijus (cid:150) konkreŁios biud(cid:254)eto
galimybºs jau (cid:240)iandien tenkinti tam tikrus visuomenºs po(cid:254)ißriu svarbiausius socialinius
poreikius. Kaip pa(cid:254)ymi Socialinºs apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, (cid:132)gyventojł,
esanŁił (cid:254)emiau (cid:240)ios skurdo ribos, vartojimo i(cid:240)laidos neu(cid:254)tikrina net minimalił poreikił
maisto produktams patenkinimo(cid:147) [8, p. 131]. Vadinasi, (cid:240)is MGL negali bßti kriterijus
skurdo ribai pagrÆsti. Pa(cid:254)ymºtina, jog iki 1992 m. Vyriausybºs tvirtinamas taikomasis
MGL visi(cid:240)kai atitiko Lietuvos Respublikos gyventojł pajamł garantijł Æstatyme
apibrº(cid:254)tus minimalaus gyvenimo lygio principus, taŁiau 1992 m. jo kilimas pradºjo
smarkiai atsilikti nuo didºjanŁił kainł. 1992 m., kainoms padidºjus 12,6 karto, MGL
pakilo tik 3,2 karto. Pavyzd(cid:254)iui, 1997 m. gruod(cid:254)io mºn. Vyriausybºs patvirtintas MGL,
palyginti su 1991 m. gruod(cid:254)io mºn. patvirtintu MGL, sudarº tik 28 procentus 1991 m.
lygio [7, p. 23(cid:150)25].
Lietuvoje sudarinºjamas ir skaiŁiuojamasis MGL. 1999 m. vidutini(cid:240)kai per mºnesÆ
jis sudarº 187,5 lito. TaŁiau ir (cid:240)is MGL negali bßti naudojamas socialinei skurdo ribai
nustatyti arba, jÆ naudojant, bßtinos didelºs i(cid:240)lygos ir perskaiŁiavimai. Vienas i(cid:240) esminił
aptariamo MGL trßkumł (cid:150) deformuota vartojimo ((cid:240)eimł i(cid:240)laidł) struktßra, suma(cid:254)inanti
jo dydÆ: vadovaujantis Pasaulio banko rekomendacijomis, i(cid:240) skaiŁiuojamo MGL net
60 procentł (cid:240)eimł i(cid:240)laidł skiriama maistui (ankstesniais metais (cid:240)is skaiŁius sudarº net
70 %). Tai visi(cid:240)kai nerealu, ypaŁ atsi(cid:254)velgiant Æ dideles (cid:240)iandienos komunalinił ir kitł
paslaugł kainas. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybºs (to-
liau (cid:150) Statistikos departamentas) atlikti namł ßkił biud(cid:254)etł tyrimai parodº, kad
1999 m. maisto i(cid:240)laidł dalis sudarº 45,7 procento einamłjł Lietuvos (cid:240)eimł i(cid:240)laidł.
SkaiŁiuojamasis MGL taip pat nepakankamai apima vartotojł struktßros esminius
parametrus (am(cid:254)ił, lytÆ, darbinºs veiklos ir pan. charakteristikas), tiesiogiai lemianŁius
racionł sudºtÆ, t. y. skaiŁiuojam(cid:224)jÆ maisto produktł krep(cid:240)elÆ. Taigi skaiŁiuojamasis
MGL, mßsł nuomone, daugiau yra orientuotas Æ fiziologinÆ minimum(cid:224) ir sudaro
*Autoriai (cid:240)iuo po(cid:254)ißriu pri-
(cid:254)emutin(cid:230) absoliutaus skurdo rib(cid:224), nes, kaip pa(cid:254)ymi Socialinºs apsaugos ir darbo
taria Lenkijos mokslinin-
kams, kurie tyrimams plaŁiai ministerijos specialistai, (cid:240)io MGL (cid:132)pagrind(cid:224) sudaro minimalaus maisto produktł rinkinio
naudoja socialin(cid:230) ir fiziolo-
vertº(cid:147) (kursyvas (cid:150) aut.) [7, p. 8].
gin(cid:230) skurdo ribas [2, p. 15(cid:150)18].
A. —ileika, I. Bla(cid:254)ienº. Gyventojł pajamł diferenciacija ir skurdas Lietuvoje
35
3. Absoliutaus socialinio skurdo samprata
Darbo ir socialinił tyrimł institute, dalyvaujant Lietuvos respublikinio mitybos
centro mokslininkams, sumodeliuotas agreguotas minimalaus gyvenimo lygio rodiklis,
pagrÆstas minimaliu normatyviniu vartojimo biud(cid:254)etu (MNVB), kuris, mßsł nuomone,
parodo absoliutaus skurdo socialin(cid:230) rib(cid:224). Beje, ir kitose (cid:240)alyse, kurioms aktuali
absoliutaus skurdo problema, MNVB bene plaŁiausiai naudojamas (cid:240)iai problemai tirti.
Pabrº(cid:254)tina, kad 1998 m. bir(cid:254)elio 24(cid:150)26 d. vykusio Europos forumo (cid:132)Socialinº politika,
1998(cid:147) dokumentuose, kalbant apie (cid:240)iuolaikinÆ socialinºs politikos Europoje modelÆ,
taip pat pabrº(cid:254)ta, kad, didºjant (cid:254)monił poreikiams ir pragyvenimo i(cid:240)laidoms, bßtina ir
toliau vadovautis nustatytais vartojimo standartais. Taigi Łia nedviprasmi(cid:240)kai pasisakoma
u(cid:254) normatyvinÆ metod(cid:224).
MNVB apibßdina minimalł bßtinł fizinił, dvasinił ir intelektualinił bei socialinił
poreikił patenkinimo lygÆ, garantuojantÆ visuomenºs po(cid:254)ißriu minimalias reprodukcijos
s(cid:224)lygas asmeniui, atliekanŁiam ne sunkesnÆ negu vidutinÆ ir nesudºting(cid:224) darb(cid:224).
SkaiŁiuojant (cid:240)Æ biud(cid:254)et(cid:224), buvo atsi(cid:254)velgta tiek Æ objektyvius minimalaus vartojimo
normatyvus, tiek Æ fakti(cid:240)kai susiklosŁiusius Lietuvos gyventojł vartojimo, ypaŁ mitybos,
ÆproŁius, vyraujanŁias tradicijas, ypatybes ir esam(cid:224) (cid:240)alies ekonominio i(cid:240)sivystymo lygÆ.
Pabrº(cid:254)tina, kad negalima remtis vien tik faktiniu minimaliu vartojimu, kadangi MNVB
pirmiausia turi parodyti minimalius poreikius, o ne minimalł esam(cid:224) vartojim(cid:224).
Gali bßti skaiŁiuojamas maisto prekił ir ne maisto prekił bei paslaugł MNVB.
Mßsł atlikto tyrimo i(cid:240)eities bazº MNVB pagrÆsti buvo minimalaus normatyvinio maisto
produktł rinkinio vertºs apskaiŁiavimas (litais), kartu motyvuojant (cid:240)ios i(cid:240)laidł grupºs
dalÆ (50 %) visuminiame MNVB rinkinyje (minimalus rinkinys, be maisto, turi garantuoti
ir drabu(cid:254)ił, avalynºs, baldł, Ævairaus namł ßkio inventoriaus ir higienos priemonił,
ry(cid:240)ił, transporto, gydymo, (cid:240)vietimo, kultßros ir santykinai labai brangił bßsto Æsigijimo
(nuomos) ir komunalinił paslaugł minimalił poreikił tenkinim(cid:224)). Maisto produktł
kainos imtos minimalios (remiantis Statistikos departamento Kainł statistikos skyriaus
pirminiais duomenimis apie ma(cid:254)iausias vidutines kainas Ævairiuose Lietuvos regionuose),
nes mus dominanti gyventojł grupº, gaudama ma(cid:254)iausias pajamas, turi pasitenkinti,
kaip rodo tyrimai, kiek galima pigesniais maisto produktais.
Pa(cid:254)ymºtina, kad, modeliuojant agreguoto MNVB rodiklio bßtinł i(cid:240)laidł maisto
produktams blok(cid:224), labai didelº tiek metodologinº, tiek ir metodinº problema yra mus
dominanŁiu aspektu nustatyti Lietuvos gyventojus geriausiai reprezentuojanŁi(cid:224) struktßr(cid:224)
pagal tokias sustambintas individł charakteristikas (jł grupes): 1) am(cid:254)ił, lytÆ ir vidutinÆ
kßno svorÆ; 2) darbinºs veiklos pobßdÆ ir jai skirt(cid:224) laik(cid:224); 3) laisvalaikio pobßdÆ pagal
darbinÆ aktyvum(cid:224) ir jam skirt(cid:224) laik(cid:224), 4) miegui skirt(cid:224) laik(cid:224). —ios charakteristikos lemia
minimalił maisto produktł rinkinił bßtin(cid:224) energetin(cid:230) vert(cid:230), jł baltymł, riebalł ir anglia-
vandenił bei kitł maisto med(cid:254)iagł sudºtÆ, o kartu ir (cid:240)ił rinkinił kainas.
Remiantis Europos S(cid:224)jungos (cid:240)alyse taikomomis metodikomis ir Pasaulio sveikatos
apsaugos organizacijos rekomendacijomis, Lietuvos gyventojai tyrimo metu sugrupuoti
Æ penkias grupes (atitinkamai parinktas tipi(cid:240)kiausias (cid:240)aliai jł am(cid:254)iaus intervalas),
geriausiai reprezentuojanŁias reali(cid:224) gyventojł struktßr(cid:224) pagal anksŁiau aptartas
*Ekvivalentinił skalił pa-
charakteristikas: 1) darbingo am(cid:254)iaus vyrai, 2) darbingo am(cid:254)iaus moterys, 3) pensinio
skirtis (cid:150) ne tik pa(cid:240)alinti
gyventojł realios struktßros am(cid:254)iaus vyrai, 4) pensinio am(cid:254)iaus moterys ir 5) vaikai. Prie 3 ir 4 grupił buvo
Ætak(cid:224) analizuojant pajamas ir
priskirtos ir kitos pagal gyvenimo bßd(cid:224) artimos socialinºs grupºs (cid:150) tai (cid:254)monºs,
vartojim(cid:224), bet ir Ævertinti
vadinam(cid:224)jÆ bendro katilo gyvenantys i(cid:240) Ævairił kitł socialinił i(cid:240)mokł ir neu(cid:254)imti aktyvia darbine veikla.
princip(cid:224). TaŁiau (cid:240)is princi-
pas tik (cid:240)iek tiek galioja blo- ApskaiŁiavus gauti penki minimalßs normatyviniai maisto produktł rinkiniai (Ævertinti
giausiai aprßpintł (gyvenan- litais), o Æ juos Ætraukus anksŁiau aptartas ne maisto prekił ir paslaugł i(cid:240)laidas, ir buvo
Łił skurde) (cid:240)eimł kategorijai,
kur maisto produktł krep- sumodeliuotas agreguotas MNVB rodiklis, pagrÆstas realia Lietuvos gyventojł sudºtimi
(cid:240)elis (kaip i(cid:240)eities bazº
pagal (cid:240)iuos po(cid:254)ymius (cid:150) am(cid:254)ił, lytÆ ir socialinÆ status(cid:224). Taigi jau Æ patÆ agreguot(cid:224) rodiklÆ
MNVB apskaiŁiuoti) buvo
paimtas minimalus (fizio- buvo (cid:132)u(cid:254)programuota(cid:147) reali Lietuvos gyventojł struktßra, o tai leido, vertinant skurdo
loginił normł ir sudºties
lygÆ Lietuvoje, agreguot(cid:224) MNVB rodiklÆ lyginti su vidutinºmis gyventojł pajamomis,
lygio).
Pinigł studijos 2000 n 3 Ekonomikos teorija ir praktika
36
nedarant papildomł perskaiŁiavimł su ekvivalentinił skalił pagalba* (juo labiau kad
Lietuvoje naudojamos ekvivalentinºs skalºs nºra pagrÆstos realia mßsł (cid:240)alies gyventojł
ir (cid:240)eimł struktßra). Jo vertº vidutini(cid:240)kai vienam (cid:240)alies namł ßkio nariui 1999 m.
sudarº 241,9 lito per mºnesÆ. —is dydis ir parodo objektyvi(cid:224) socialin(cid:230) absoliutaus skurdo
(toliau (cid:150) skurdo) rib(cid:224) Lietuvoje 1999 m.
Toliau (cid:240)io skurdo po(cid:254)ißriu analizuosime Lietuvos gyventojł padºtÆ 1999 m. —iuo
tikslu naudosime tiek gyventojł pajamas, tiek ir i(cid:240)laidas.
4. Skurdo lygis Lietuvoje 1999 m.
Kaip jau minºta, 1999 m. Respublikoje vidutini(cid:240)kai vienam namł ßkio nariui teko
428,0 lito disponuojamł (piniginił ir natßrinił) pajamł (toliau (cid:150) pajamł), vienam
miesto gyventojui (cid:150) 475,2 (did(cid:254)iuosiuose miestuose* (cid:150) 508,8 Lt, kituose (cid:150) 428,8Lt),
kaimo (cid:150) 327,1 lito ((cid:254)r. 1 pav.). Kaip matome, tokiu analizºs pjßviu skurstanŁiłjł
Lietuvoje lyg ir nebuvo. Galima tik numanyti, jog kaime turºtł bßti gerokai daugiau
skurstanŁiłjł negu mieste, kadangi bendras kaimo gyventojł pajamł lygis gerokai
atsilieka nuo miestł (o ypaŁ did(cid:254)iłjł) gyventojł pajamł.
1 pav. Lietuvos gyventojł disponuojamł (piniginił ir natßrinił) pajamł**
palyginimas su MNVB 1999 m.
(vidutini(cid:240)kai vienam namł ßkio nariui)
Lt
550
508,8
500
428,0 428,8
450
400
327,1
350
300
250
200
150
100
50
0
Respublika Didiejimiestai Kitimiestai Kaimas
Pajamos
MNVB
Vaizdas pradeda ry(cid:240)kºti gyventojł pajamas analizuojant pagal atskiras socialines-
ekonomines grupes ((cid:254)r. 2 pav.). Tiriamu laikotarpiu ma(cid:254)iausiai pajamł gavo (cid:254)emdirbiai
((cid:254)emdirbiams priskiriami namł ßkiai, kurił galvos pagrindinis pajamł (cid:240)altinis yra
asmeninis (cid:254)emºs ßkis) ir vadinamieji kiti namł ßkiai ((cid:240)i kategorija yra, deja, labai
*Vilnius, Kaunas, Klaipºda,
—iauliai ir Panevº(cid:254)ys. Ævairialypº, t. y. dºl ma(cid:254)o (cid:240)ios kategorijos tiriamł gyventojł skaiŁiaus Æ j(cid:224), be gyvenanŁił
i(cid:240) socialinił i(cid:240)mokł ir kompensacijł gyventojł, Ætraukti ir asmenys, gyvenantys i(cid:240)
**—is ir kiti paveikslai suda-
ryti remiantis Statistikos de- dividendł, palßkanł u(cid:254) paskolas, santaupł, Æplaukł u(cid:254) (cid:254)emºs ar buto nuom(cid:224), alimentł,
partamento namł ßkił biu-
giminił ar draugł paramos ir pan.). —iuose namł ßkiuose net vidutini(cid:240)kai vienam
d(cid:254)etł tyrimł duomenimis.
A. —ileika, I. Bla(cid:254)ienº. Gyventojł pajamł diferenciacija ir skurdas Lietuvoje
37
nariui teko: (cid:254)emdirbił namł ßkiuose (cid:150) 252,6, kituose namł ßkiuose (cid:150) 253,4 lito per
mºnesÆ, o tai rei(cid:240)kia, kad didelº (cid:240)ił kategorijł gyventojł dalis, kaip parodys mßsł
analizº, atsiduria (cid:254)emiau skurdo ribos.
2 pav. Lietuvos gyventojł disponuojamł (piniginił ir natßrinił) pajamł
palyginimas su MNVB 1999 m.
(vidutini(cid:240)kai vienam namł ßkio nariui)
Lt
550
512,4
500
465,1
450
380,2
400
350
300
252,6 253,4
250
200
150
100
50
0
(cid:221)emdirbiai Samdomidarbuotojai Verslininkai Pensininkai Kitinamßœkiai
Pajamos
MNVB
Sugrupavus gyventojus pagal namł ßkio tip(cid:224), i(cid:240)ry(cid:240)kºja blogesnº namł ßkił su
vaikais iki 18 metł padºtis ((cid:254)r. 3 pav.).
Kaip matyti i(cid:240) 3 pav., namł ßkił su vaikais iki 18 metł padºtis 1999 m. Lietuvoje
buvo kur kas prastesnº nei namł ßkił be vaikł. Ir nors skirtingo tipo namł ßkiuose su
vaikais pajamos vidutini(cid:240)kai (cid:240)alyje buvo didesnºs nei MNVB, didelº dalis (cid:240)ił (cid:240)eimł,
kaip bus matyti i(cid:240) tolesnºs analizºs, gyvena skurde.
Tikroji padºtis skurdo po(cid:254)ißriu i(cid:240)ry(cid:240)kºja tuomet, kai Ævairiais pjßviais analizuojame
gyventojł pajamas, i(cid:240)dºstytas pajamł arba i(cid:240)laidł deciliuose ((cid:254)r. 2, 3 ir 4 lenteles).
Decilinis gyventojł pajamł ir i(cid:240)laidł pasiskirstymas gaunamas suskirsŁius gyventojus
pagal jł disponuojamł pajamł arba vartojimo i(cid:240)laidł dydÆ Æ 10 lygił dalił ir apskaiŁiavus
vidutines pajamas kiekvienoje (cid:240)ił grupił.
2 lentelºje pateiktas decilinis gyventojł pajamł ir i(cid:240)laidł pasiskirstymas pagal
gyvenam(cid:224)j(cid:224) viet(cid:224). Kaip ir galima buvo tikºtis i(cid:240) 1 pav. duomenł, did(cid:254)iausias skurdo
lygis yra Lietuvos kaime (cid:150) ten 1999 m. tiek pagal pajamł, tiek ir pagal i(cid:240)laidł decilius
skurdo lygis sudarº net apie 40 procentł*. Aptariamu laikotarpiu padºtis Lietuvos
miestuose (o ypaŁ did(cid:254)iuosiuose) buvo kur kas geresnº: skurdo lygis svyravo apytiksliai
nuo 10 iki 20 procentł.
TaŁiau, lyginant Lietuvos miesto ir kaimo gyventojł pajamas, visuomet reikia
atsi(cid:254)velgti Æ disponuojamł pajamł skaiŁiavimo metodikos ypatybes: skaiŁiuojant
pajamas i(cid:240) (cid:254)emºs ßkio, investicijos Æ (cid:254)emºs ßkÆ yra atimamos i(cid:240) piniginił pajamł,
*¨ia ir toliau tekste skurdo gautł i(cid:240) (cid:254)emºs ßkio, todºl da(cid:254)nai (cid:240)ios pajamos bßna neigiamos. SkaiŁiuojant visas
lygis procentais i(cid:240)rei(cid:240)kiamas
kitas pajamas, (cid:240)i metodika nºra taikoma (pavyzd(cid:254)iui, skaiŁiuojant pajamas i(cid:240) verslo,
decilio tikslumu.
Pinigł studijos 2000 n 3 Ekonomikos teorija ir praktika
38
3 pav. Lietuvos gyventojł disponuojamł (piniginił ir natßrinił) pajamł
palyginimas su MNVB 1999 m.
(vidutini(cid:240)kai vienam namł ßkio nariui)
Lt
600
553,6 542,4
550
500
460,8
450
392,3
400
344,0
350
323,2
300
250
200
150
100
50
0
Vieniłasasmuo VienassuaugŒs Porosbevakß Porossuvaikais Kitinamß Kitinamß
suvaikais iki18metß œkiaisuvaikais œkiaibevaikß
iki18metß iki18metß
Pajamos
MNVB
disponuojamoms pajamoms priskiriama ta verslininkł namł ßkił gaunamł grynłjł
pajamł dalis, kuri yra skiriama namł ßkio reikmºms, t. y. (cid:240)ios pajamos gali bßti lygios
nuliui, taŁiau jos niekada nebus neigiamos). ` tai reikia atsi(cid:254)velgti tiek lyginant miesto ir
kaimo gyventojł pajamas, tiek ir skirtingł socialinił-ekonominił gyventojł grupił
pajamas (apie tai bus ra(cid:240)oma vºliau).
I(cid:240)skyr(cid:230) socialines-ekonomines grupes disponuojamł pajamł ir vartojimo i(cid:240)laidł
deciliuose ((cid:254)r. 3 lentel(cid:230)), gavome ypaŁ verting(cid:224) informacij(cid:224). Ji, beje, jau naudojama
atitinkamiems socialinºs politikos svertams reguliuoti. Kaip matyti i(cid:240) (cid:240)ios lentelºs,
remiantis turima informacija, 1999 m. Lietuvoje labiausiai skurdo vadinamłjł kitł
namł ßkił nariai (kaip minºta, (cid:240)i kategorija apima namł ßkius, kurił galvos pagrindinis
pajamł (cid:240)altinis yra Ævairios socialinºs i(cid:240)mokos ir kompensacijos, taip pat dividendai,
palßkanos u(cid:254) paskolas, santaupos, Æplaukos u(cid:254) (cid:254)emºs ar buto nuom(cid:224), alimentai, giminił
ar draugł parama ir pan.). —ioje ekonominºje grupºje tiek pagal pajamł, tiek ir pagal
i(cid:240)laidł decilius skurde gyveno net apie 60 procentł visł namł ßkił narił.
Pana(cid:240)i situacija buvo ir (cid:254)emdirbił namł ßkiuose: pagal pajamł decilius skurdo
lygis juose sudarº apie 60, pagal i(cid:240)laidł (cid:150) apie 50 procentł. Turint omenyje anksŁiau
minºtus disponuojamł pajamł skaiŁiavimo metodikos skirtumus, tikslesnº informacija
gaunama skurd(cid:224) vertinant pagal vartojimo i(cid:240)laidł decilius.
Kitose socialinºse-ekonominºse gyventojł grupºse situacija skurdo po(cid:254)ißriu buvo
kur kas geresnº. 1999 m. skurde gyveno vidutini(cid:240)kai apie 20 procentł (cid:240)ił namł ßkił
narił.
Pa(cid:254)ymºtina, jog dºl ma(cid:254)os atrankos duomenys deciliuose pagal atskiras socialines-
ekonomines grupes nºra visi(cid:240)kai reprezentatyvßs. TaŁiau manome, jog nekyla abejonił
dºl pagrindinił tendencijł, juo labiau kad minºtus teiginius patvirtina ir dinaminº rodiklił
eilutº bei skaiŁiavimai, atlikti taikant kitas metodikas.
2 lentelº
Lietuvos gyventojł vidutinił mºnesinił disponuojamł (piniginił ir natßrinił) pajamł pasiskirstymas disponuojamł pajamł deciliuose ir vidutinił
mºnesinił vartojimo i(cid:240)laidł (piniginił ir natßrinił) pasiskirstymas vartojimo i(cid:240)laidł deciliuose 1999 m.
A
(vidutini(cid:240)kai vienam namł ßkio nariui, Lt) . —
ile
I(cid:240) viso Pajamł deciliai ik
a
I II III IV V VI VII VIII IX X , I. B
Respublika 428,0 92,6 200,5 256,6 301,0 346,7 394,4 448,2 521,1 646,9 1 072,2 la
(cid:254)
Pagal gyvenam(cid:224)j(cid:224) viet(cid:224) ien
º
Miestai: 475,2 145,1 242,8 292,6 337,9 384,3 430,9 485,9 570,7 707,5 1 154,4 . G
y
didieji miestai 508,8 163,0 261,7 316,0 365,1 408,9 458,0 516,4 612,3 758,5 1 228,0 v
e
n
kiti miestai 428,8 126,2 221,4 269,0 305,3 347,7 394,2 444,8 514,4 632,9 1 031,1 to
Kaimai 327,1 32,0 138,4 187,5 232,0 271,0 313,2 359,6 416,5 507,4 813,1 jł p
a
I(cid:240) viso Vartojimo i(cid:240)laidł deciliai ja
m
I II III IV V VI VII VIII IX X ł
d
Respublika 425,4 133,5 202,8 248,8 290,4 333,7 382,4 440,2 512,5 631,2 1 077,7 ife
re
Pagal gyvenam(cid:224)j(cid:224) viet(cid:224) nc
Miestai: 469,5 161,0 237,8 283,7 325,9 372,3 423,9 479,6 557,4 682,2 1 171,7 iac
dkiitdii mejii emstiaeistai 449297,,86 118401,,79 225174,,05 320539,,83 324989,,02 339379,,87 434877,,52 540484,,56 559038,,27 762129,,50 11 203692,,46 ija ir sk
u
Kaimai 331,1 110,2 157,4 195,1 226,8 260,2 298,6 345,6 401,7 497,1 817,8 rd
a
s
L
—altinis: Statistikos departamento namł ßkił biud(cid:254)etł tyrimo duomenys. ietu
Pastaba: U(cid:254)tu(cid:240)uoti langeliai rodo gyventojł grupes, kurił pajamos yra ma(cid:254)esnºs negu MNVB. vo
je
3
9
4
0
P
in
ig
ł
s
tu
d
ijo
s
2
0
0
0
n
3
E
k
o
3 lentelº n
o
m
Lietuvos gyventojł vidutinił mºnesinił disponuojamł (piniginił ir natßrinił) pajamł pasiskirstymas disponuojamł pajamł deciliuose ir vidutinił iko
s
mºnesinił vartojimo i(cid:240)laidł (piniginił ir natßrinił) pasiskirstymas vartojimo i(cid:240)laidł deciliuose 1999 m. te
o
(vidutini(cid:240)kai vienam namł ßkio nariui, Lt) rija ir p
I(cid:240) viso Pajamł deciliai ra
k
I II III IV V VI VII VIII IX X tik
a
Respublika 428,0 92,6 200,5 256,6 301,0 346,7 394,4 448,2 521,1 646,9 1 072,2
Pagal socialines-
ekonomines grupes
Samdomi darbuotojai 465,1 131,0 230,4 280,9 323,7 372,5 421,7 481,8 566,1 701,8 1 140,7
Pensininkai 380,2 103,0 213,3 264,8 304,1 340,2 373,7 413,9 462,4 536,5 790,4
Verslininkai 512,4 107,0 204,4 265,2 337,7 392,0 440,8 499,3 626,2 788,5 1 473,0
(cid:222)emdirbiai 252,6 (cid:150)60,4 91,6 120,2 155,9 190,4 222,2 260,2 318,7 420,5 808,8
Kiti namł ßkiai 253,4 49,8 92,8 121,6 144,9 180,8 216,2 256,3 296,2 405,4 771,3
I(cid:240) viso Vartojimo i(cid:240)laidł deciliai
I II III IV V VI VII VIII IX X
Respublika 425,4 133,5 202,8 248,8 290,4 333,7 382,4 440,2 512,5 631,2 1 077,7
Pagal socialines-
ekonomines grupes
Samdomi darbuotojai 449,1 150,0 220,8 264,5 305,4 349,8 401,7 459,29 537,1 660,1 1 142,3
Pensininkai 402,3 138,8 207,6 251,5 295,7 333,7 374,5 424,6 485,0 578,2 932,6
Verslininkai 505,5 154,2 238,9 288,6 340,5 402,9 468,3 532,9 619,7 784,9 1 219,2
(cid:222)emdirbiai 280,0 95,9 133,6 161,5 189,3 215,2 248,6 291,6 351,2 416,6 698,5
Kiti namł ßkiai 290,7 82,6 117,4 148,3 173,6 210,1 238,4 276,2 323,8 442,4 897,5
—altinis: Statistikos departamento namł ßkił biud(cid:254)etł tyrimo duomenys.
Pastaba: U(cid:254)tu(cid:240)uoti langeliai rodo gyventojł grupes, kurił pajamos yra ma(cid:254)esnºs negu MNVB.
4 lentelº
Lietuvos gyventojł vidutinił mºnesinił disponuojamł (piniginił ir natßrinił) pajamł pasiskirstymas disponuojamł pajamł deciliuose ir vidutinił
mºnesinił vartojimo i(cid:240)laidł (piniginił ir natßrinił) pasiskirstymas vartojimo i(cid:240)laidł deciliuose 1999 m.
(vidutini(cid:240)kai vienam namł ßkio nariui, Lt)
I(cid:240) viso Pajamł deciliai
I II III IV V VI VII VIII IX X
Respublika 428,0 92,6 200,5 256,6 301,0 346,7 394,4 448,2 521,1 646,9 1 072,2
Pagal namł ßkio sudºtÆ
Vieni(cid:240)as asmuo 553,6 150,6 293,8 341,8 383,7 428,6 481,8 552,5 648,5 820,8 1 434,4
Vienas suaug(cid:230)s su vaikais A
iki 18 m. 323,2 95,7 146,4 184,5 236,8 268,2 292,8 344,8 409,7 487,4 765,6 . —
Poros su vaikais iki 18 m. 392,3 80,9 178,1 231,6 275,5 314,3 361,6 411,8 480,6 594,9 992,0 ile
ik
Kikiit 1i 8n amm.ł ßkiai su vaikais 344,0 77,6 168,6 215,5 254,1 291,3 330,5 378,8 433,8 508,0 780,4 a, I. B
Poros be vaikł 542,4 149,8 289,3 343,1 386,7 430,9 478,8 546,1 647,1 804,8 1 348,2 la(cid:254)
ie
Kiti namł ßkiai be vaikł 460,8 131,3 240,0 292,0 340,6 388,2 436,9 495,4 567,7 693,9 1 024,3 n
º
. G
I(cid:240) viso Vartojimo i(cid:240)laidł deciliai
y
v
I II III IV V VI VII VIII IX X e
n
to
Respublika 425,4 133,5 202,8 248,8 290,4 333,7 382,4 440,2 512,5 631,2 1 077,7 jł
p
Pagal namł ßkio sudºtÆ a
ja
Vieni(cid:240)as asmuo 585,0 204,2 292,5 352,1 405,9 457,7 517,0 598,8 694,2 855,3 1 469,1 m
ł
Vienas suaug(cid:230)s su vaikais d
iki 18 m. 341,6 111,8 163,3 195,4 231,8 264,2 306,1 359,2 425,6 532,0 819,9 ifere
Poros su vaikais iki 18 m. 394,4 126,6 190,2 233,3 271,7 309,7 353,6 413,2 482,0 589,4 974,2 nc
ia
Kiti namł ßkiai su vaikais c
iPkoi r1o8s mbe. vaikł 353390,,72 119160,,98 126778,,77 231207,,79 234741,,25 247169,,04 341623,,78 355281,,12 461120,,90 570516,,52 1 835081,,35 ija ir sk
u
Kiti namł ßkiai be vaikł 435,5 152,1 222,6 267,1 309,5 351,9 397,0 452,7 522,7 634,5 1 045,3 rd
a
s
L
—altinis: Statistikos departamento namł ßkił biud(cid:254)etł tyrimo duomenys. ietu
Pastaba: U(cid:254)tu(cid:240)uoti langeliai rodo gyventojł grupes, kurił pajamos yra ma(cid:254)esnºs negu MNVB. vo
je
4
1