Feminizmo ekskursai: moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo: antologija

610 Pages·1995·12.894 MB·Lithuanian

FEMINIZMO
EKSKURSAI
MOTERS SAMPRATA
NUO ANTIKOS IKI POSTMODERNIZMO
A N T O L O G I J A
Sudarė,
įvadą ir įžangas apie autorius parašė
KARLA GRUODIS
VILNIUS
pradai
1995
UDK 13
Fe 222
Lynda Lange: © S. Harding and M. B. Hintikka, 1989
Prudence Allen: © Prudence Allen, 1985
Joan Kelly: © University of Chicago Press, 1984
Simone de Beauvoir: © Édition Gallimard, 1949, Renouvelé en 1976
Sherry Ortner: © The Board of Trustees of the Leland
Standford Junior University, 1974
Laura Mulvey: © Laura Mulvey, 1989
Toril Moi: © Toril Moi, 1985
Juliet Mitchell: © Juliet Mitchell and Tacqueline Rose, 1982
Hélène Cixous: © Union Générale d Éditions, 1975
Jane Flax: © University of Chicago Press, 1987
Julia Kristeva: © Julia Kristeva, 1983
Luce Irigaray: © Luce Irigaray, 1984
Knyga išleista
ATVIROS LIETUVOS FONDO
lėšomis
ISBN 9986-405-23-8 © Sudarymas, įvadas ir įžangos apie
autorius - Karia Gruodis, 1995
© Vertimai į lietuvių kalbą - Atviros
Lietuvos fondas, 1995
TURINYS
KARLA GRUODIS
Įvadas 7
Lynda Lange (apie autorę) 45
LYNDA LANGE
Moteris nėra protingas gyvūnas: apie Aristotelio
reprodukcijos biologiją 51
Prudence Allen R.S.M. (apie autorę) 71
PRUDENCE ALLEN R.S.M.
Šv. Augustinas: trys lyčių tapatumo teorijos 76
Joan Kelly (apie autorę) 105
JOAN KELLY
Ankstyvoji feministinė teorija ir querelle des femmes 1400-1789 110
Christine de Pisan (apie autorę) 149
CHRISTINE DE PISAN
Knyga apie Damų miestą 152
Mary YVollstonecraft (apie autorę) 171
MARY WOLLSTON EC RAFT
Moterų teisių apgynimas 179
John Stuart Mill (apie autorių) 201
JOHN STUART MILL
Moterų pavergimas 207
Georg Simmel (apie autorių) 225
GEORG SIMMEL
Moteriška kultūra 232
6
Simone de Beauvoir (apie autorę) 275
SIMONE DE BEAUVOIR
Mitai 279
Sherry Ortner (apie autorę) 301
SHERRY ORTNER
Ar moters ir vyro santykis toks kaip gamtos ir kultūros? 307
Laura Mulvey (apie autorę) 337
LAURA MULVEY
Vizualinis malonumas ir pasakojamasis kinas 344
Toril Moi (apie autorę) 363
TORIL MOI
Kas bijo Virginios Woolf? Feministinės Woolf interpretacijos 368
Juliet Mitchell (apie autorę) 389
JULIET MITCHELL
Freudo psichoanalizė ir moters seksualumas 396
Hélène Cixous (apie autorę) 427
HÉLÈNE CIXOUS
Išėjimai 432
Jane Flax (apie autorę) 453
JANE FLAX
Postmodernizmas ir lyčių santykiai feministinėje teorijoje 460
Julia Kristeva (apie autorę) 489
JULIA KRISTEVA
Stabat Mater 494
Luce Irigaray (apie autorę) 523
LUCE IRIGARAY
Lyčių skirtumas 512
Paaiškinimai 547
Vardų rodyklė 599
Ir jeigu jūs primygtinai teirautumėtės, ką jos galvoja, jos
tegalėtų atsakyti: Nieko. Viską.
Luce Irigaray
ĮVADAS
Kartais sakoma, kad klaida pabrėžinėti lyčių skirtingumą,
kuris skaldo mus, juk pirmiausia turėtume galvoti apie save
ir apie kitus kaip žmones, kurių skirtumai yra nereikšmin­
gi. Iš tiesų pastaruosius 200 metų idėja apie prigimtinę žmo­
nių lygybę yra pagrindas, kuriuo remiantis svarbios teisės
ir laisvės buvo traktuojamos kaip vienodos moterims, taip
pat vergams ir kitoms nepalankioje padėtyje esančioms gru­
pėms visame pasaulyje. Tačiau, pastaraisiais dešimtmečiais
Vakarų filosofiniame diskurse vis labiau reiškiantis mote­
rims, juodaodžiams ir kitoms anksčiau atstumtoms gru­
pėms, tampa aišku, kad nepakanka matyti vien mūsų - kaip
žmonių - panašumus. Apskritai gana svarbu įsisąmoninti,
jog iš tikrųjų yra begalė dalykų, kuriais mes labai skiriamės
vienas nuo kito. Ko gero, tai įsisąmoninti yra kur kas sun­
kiau, negu manoma.
Kaip ir rasė, žmogaus lytis yra skiriamasis bruožas - kiek­
vieno individo tapatumo ir patyrimo pagrindas tiek sąmo­
nėje, tiek ir pasąmonėje. Nuo pat gimimo mes pažymėti
8 {VADAS
lyties skirtumo - nuo to momento, kai duodamas lemia­
mas klausimas: „Berniukas ar mergaitė?" Ir vis dėlto iki šio
šimtmečio nebuvo įprasta sąmoningai apmąstyti savo vy­
riškumą ar moteriškumą. Buvo visuotinai manyta, kad as­
mens lytis yra paprasčiausiai tai, kas įgimta, ir kad tai visai
nesusiję nei su kultūra ir istoriniu laikotarpiu, kada buvo
gimta, nei su materialiomis sąlygomis. Bet, kaip pripažintų
visi modernybės eros istorikai, XX a. įvyko beprecedentis
požiūrio į lytį ir lyčių socialinius santykius pokytis. Nuo­
monę, kad asmens lytis turi nulemti jo ar jos pasirinkimus,
vaidmenį gyvenime, savęs suvokimo industriniame pasau­
lyje būdą išstūmė pripažinimas, kad, be biologinių lyčių
funkcijų, tai, ką mes „darome" iš lyties, yra ir labai kintamas
dalykas. Nors moterys ir vyrai ir toliau „natūraliai" atlieka
atitinkamus savo vaidmenis pratęsiant giminę, beveik visa
kita, kas susiję su lytimi, yra kvestionuojama. Daugumą
šių pokyčių lėmė vaidmuo ir tapatumas tų moterų, kurios
ne tik reikalavo visų pilietinių teisių, bet iš tiesų tapo visų
profesijų atstovėmis: nuo ugniagesių ir policininkių iki chi­
rurgių ir politikos lyderių. Dar labiau pasikeitė tapatumo
suvokimas ir tarpasmeniniai santykiai: vyrų ir moterų, tėvų
ir vaikų, tos pačios ar kitos lyties draugų ir mylimųjų. Čia
vyksta tikra revoliucija, kurioje iškyla iš esmės naujos tapa­
tumo, skirtingumo ir kito sampratos.
Kadangi sovietinis režimas taip sistemiškai ribojo bend­
ravimą su laisvuoju pasauliu, Lietuvoje šių pokyčių tikroji
įtaka iki šiol nebuvo pajausta. Sovietinė prievartinės lygybės
politika, užuot išlaisvinusi moteris, tam tikru mastu turėjo
atvirkščią efektą. Kaip rodo naujausi sociologiniai tyrimai,
visiškas moterų užimtumas darbo rinkoje kiek labiau nepa­
keitė pažiūrų į lyčių santykius. Nors, viena vertus, moteriai
buvo užkrauta dviguba atsakomybės už šeimą ir pareigų
darbe našta, tačiau, kita vertus, tradiciniai barjerai, siekiant
ĮVADAS 9
moteriai užimti aukštesnę padėtį visuomenėje, išliko kaip
buvę. Ir socialiniuose, ir intymiuose lyčių santykiuose sena­
madiškas galantiškumas pridengia mizoginiją: moteris buvo
žavi, bet, šiaip ar taip, žemesnė būtybė. Po plonyčiu pseu-
dolygybės sluoksniu lyčių santykiai Lietuvoje atrodo tary­
tum įšaldyti būtajame laike.
Šios antologijos tikslas - supažindinti skaitytoją su nau­
jausiais laimėjimais teorinio lyties supratimo srityje ir at­
skleisti istorinę moters ir lyčių skirtumo sampratos evoliu­
cijos prasmę. Dauguma straipsnių yra grynai teoriniai ir iš
pradžių gali pasirodyti tolimi kasdienėms daugumos mote­
rų ir vyrų gyvenimo realijoms. Tačiau vis dėlto tikiuosi, jog
šie tekstai atliks tai, kas, mano manymu, yra geros filosofijos
funkcija, t.y. jie iškels žmonėms klausimų. Tikiuosi, kad jie
padės moterims geriau suprasti, ką reiškia kultūriškai ir
istoriškai būti moterim, ir kartu padės vyrams kritiškai įver­
tinti ir savo požiūrį į moterį, ir savo pačių vyriškumo supra­
timą. Kaip ir kitais mūsų egzistencijos aspektais, istorinė
perspektyva leidžia mums pamatyti, kaip drastiškai keičiasi
mūsų elgesys, moraliniai įsitikinimai, tapatumas ir socia­
liniai vaidmenys pereinant iš vieno istorinio ar kultūrinio
laikotarpio į kitą. Kaip politinės sistemos ir drabužių stiliai,
taip ir reikšmės, kurias mes suteikiame lyčiai, nuolat kinta
dėl socialinių, ekonominių, religinių, politinių ir kitų veiks­
nių įtakos. Tokioje istorinėje perspektyvoje lyties tapatumas
iškyla kaip paini lengvai nustatomų ir neaiškių, sąmonin­
gų ir pasąmoningų elementų mozaika. Savasis „aš", arba
subjektas, kalbant filosofiškai, nebėra statiška visuma, o
nuolat kintanti, save kurianti ir perkurianti būtybė, atvira
nesuskaičiuojamoms įtakoms. Šiuo požiūriu žmogaus lais­
vės prigimtis visiškai atsiskleidžia sugebėjimu kurti pras­
mes nepriklausomai nuo gimimo aplinkybių, mūsų istorinio
konteksto, mūsų psichologinės sanklodos ir mūsų lyties.
10 ĮVADAS
Feminizmo istorija
Neįmanoma kalbėti apie lytį be nuorodos į feminizmą -
idėjų ir socialinių santykių revoliuciją, kuri per pastaruosius
tris dešimtmečius iš esmės pakeitė lyties supratimo būdą.
Pradžioje norėčiau pabrėžti, kad, kai kalbu apie feminizmą,
turiu galvoje pačią plačiausią įmanomą šio žodžio reikšmę.
Siauresne prasme feminizmas suprantamas kaip organi­
zuoti moterų judėjimai, kurių, dažnai sakoma, esančios dvi
bangos. Pirmoji banga - tai moterų kova dėl balsavimo tei­
sės visą XIX a. bei XX a. pradžioje. Antroji banga iškilo šio
amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje, kai moterys su­
prato, kad įstatymu suteiktos teisės išlaisvino jas tik iš da­
lies, ir kai jos pajuto, kad būtina iš esmės keisti lyčių ir
socialinius santykius, šeimos struktūrą bei kultūros nuosta­
tas. Tačiau feminizmas yra kur kas daugiau negu šie judė­
jimai. Nei septintojo dešimtmečio moterų judėjimo feminiz­
mas, nei XIX a. kova dėl politinių teisių neatsirado tuščioje
vietoje. Veikiau šie judėjimai buvo dalis ilgos istorijos, kuri,
aš teigčiau, yra viena iš pagrindinių žmonijos istorijų te­
mų - tai pasakojimai apie lyčių skirtumus, panašumus ir
santykius, apie lyties reikšmę. Todėl šioje antologijoje sten­
giamasi atskleisti dvi susipynusias istorijas: lyties ir moters
sampratos Vakarų kultūroje istoriją bei feministinės min­
ties kaip šios istorijos esminės dalies raidą.
Lyties prasmės klausimas senas kaip ir pati filosofija, o
gal net dar senesnis. Jeigu grįžtume prie mitologinių siste­
mų bei religijų, egzistavusių iki Vakarų filosofijos, pamaty­
tume, kad lytis buvo visų jų pagrindinis organizuojantysis
principas. Visose senovinėse mitologijose - ar tai būtų Grai­
kijos, senosios Europos ar Azijos - patys svarbiausi žmo­
gaus egzistencijos klausimai formuluojami per lyčių skir­
tumus ir per juos išreiškiančius simbolius. Gyvenimas ir