europos sąjungos teisės įtaka lietuvos baudžiamajai teisei

14 Pages·2010·0.63 MB·Lithuanian

ISSN 1392–1274. TEISĖ 2010 74
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS ĮTAKA LIETUVOS
BAUDŽIAMAJAI TEISEI
Gintaras Švedas
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto
baudžiamosios justicijos katedros vedėjas
profesorius socialinių mokslų habilituotas daktaras
saulėtekio al. 9, i rūmai, lT-00117
Tel. [phone]
el. paštas gintaras.š[email protected]
Straipsnyje analizuojama Europos Sąjungos (ES) institucijų kompetencija baudžiamosios teisės klausi­
mais, ES baudžiamosios teisės turinys, raidos tendencijos ir perspektyvos, taip pat materialios ES bau­
džiamosios teisės aspektai, kurie daro reikšmingą įtaką Lietuvos baudžiamajai (baudžiamojo proceso)
teisei ir ateityje gali kelti didesnių problemų.
This article deals with the competence of EU institutions in the field of criminal law, its content, ten­
dencies and perspectives of EU criminal law, as well as certain aspects of EU criminal law that make
influence to the Lithuanian criminal (criminal procedure) law and may create problems in the future.
Įvadas nacionalinę teisę su ES teisės nuostatomis.
Trečia, Teisingumo Teismo, kaip priva-
Europos Sąjungos (toliau – ES) teisė yra
lomos kompetencijos teismo institucijos,
savarankiška teisės sistema, kuri nesutam-
egzistavimas ir draudimas valstybėms
pa nei su bendrąja tarptautine teise, nei su
narėms ES teisės reguliuojamose srityse
nacionaline teise. ES teisės specifiką (re-
spręsti ginčus kitais, nei nurodyta ES tei-
miantis apibendrintu V. Vadapalo, I. Jaru-
sėje, būdais. Ketvirta, ES teisės subjektai
kaičio, N. Walkerio, J. Weilerio, A. Von
yra ne tik valstybės narės, bet ir jų fiziniai
Bogdandy ir kitų mokslininkų požiūriu bei
ir juridiniai asmenys [14; 11; 18; 21]. Nors
teiginiais), lemia tai, kad, pirma, valstybės
baudžiamoji teisė nėra ta teisės šaka, ku-
narės suteikė ES institucijoms teisę priimti
rios atžvilgiu ES institucijų kompetencijos
joms privalomus teisės aktus ir kartu ap-
ribos būtų labai plačios, tačiau ES teisės
ribojo savo suverenias teises tam tikrose
aktų pasiūlymai, susiję būtent su baudžia-
srityse. Antra, valstybės narės sutiko, kad mosios teisės priemonių įgyvendinimu,
ES teisės aktai taikomi tiesiogiai ir turi dažnai sulaukia negatyvios valstybių na-
viršenybę nacionalinei teisei, todėl valsty- rių reakcijos. Pažymėtina, kad tarptautinės
bės narės privalo suderinti (harmonizuoti) baudžiamosios teisės teorijoje pabrėžiama,
7
jog nacionalinė baudžiamoji teisė yra tarsi finansinė gerovė ir t. t., būtų ginamos ir
valstybės suvereniteto išraiška. Kita ver- pasitelkus baudžiamąją teisę. Konsoliduo-
tus, tam tikri bendri ES tikslai negali būti tos ES sutarties 29 straipsnyje nustata, kad
pasiekti be baudžiamosios teisės pagalbos, Europos Sąjungos tikslas „plėtojant bendrą
todėl tam tikras šios teisės šakos derinimas valstybių narių veiklą policijos ir teisminio
valstybėse narėse tiesiog neišvengiamas. bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose
Atsižvelgiant į tokią situaciją, reikalauja- srityse, užkertant kelią rasizmui bei kseno-
ma analizuoti ne tik atskirus ES teisės aktus fobijai ir kovojant su jais, laisvės, saugumo
baudžiamosios teisės klausimais (kurie pa- ir teisingumo erdvėje suteikti piliečiams
prastai susiję su III ramsčiu), šios teisės ša- aukšto lygio saugumą. To tikslo siekiama
kos raidos tendencijas bei perspektyvas, bet užkardant organizuotą ir kitokį nusikalsta-
ir jos įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei. mumą, ypač terorizmą, prekybą žmonėmis
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos tei-
ir nusikaltimus prieš vaikus, neteisėtą pre-
sės doktrinoje daugiau dėmesio skiriama
kybą narkotikais bei ginklais, korupciją bei
bendresniems ES įtakos nacionalinei teisei
sukčiavimą ir kovojant su jais šiais būdais:
aspektams [14, p. 179–184; 11, p. 22–38;
[...] jei reikia, derinant valstybių narių bau-
17, p. 39–45], tam tikriems ES teisės prin-
džiamosios teisės normas pagal 31 straips-
cipams, pavyzdžiui, teisės tiesioginio tai-
nio e punkto nuostatas“ [2, p. 746–747]. O
kymo [12, p. 35–43], arba atskiriems ES
minėtos sutarties 31 straipsnio (e) punkte
teisės aktams [13, p. 152–162] ir pan. O iš-
nustatoma, kad bendrą veiklą, susijusią su
imtinai baudžiamosios teisės klausimams
teisminiu bendradarbiavimu baudžiamo-
skirti teoriniai darbai [5, p. 35–200; 6,
siose bylose, sudaro: „e) laipsniškas ėmi-
p. 80–99] labiau orientuoti į tai, kaip Lie-
masis priemonių, nustatančių būtiniausias
tuva įgyvendino ir (arba) taiko ES teisės
taisykles, susijusias su nusikaltimo sudė-
aktų reikalavimus (neanalizuojant ir ne-
ties požymiais ir bausmėmis organizuoto
vertinant pačių ES teisės aktų).
nusikalstamumo, terorizmo ir neteisėtos
prekybos narkotikais srityse“ [2, p. 748].
1. europos sąjungos institucijų
Pažymėtina, kad ir nedidelės ES kom-
kompetencija baudžiamosios teisės
petencijos derinti nacionalinę baudžiamąją
srityje
(ir baudžiamojo proceso) teisę įgyvendi-
ES teisės aktai Lietuvos Respublikos ir kitų nimas yra ne tik kompleksinis, bet ir itin
valstybių narių nacionalinei baudžiamajai jautrus klausimas valstybėms narėms. Kai
teisei, palyginti su kitomis teisės šakomis, kurių autorių nuomone, valstybės narės į
pavyzdžiui, civiline, įmonių, vartotojų ap- baudžiamąją teisę žiūri kaip išimtinai na-
saugos ir pan., nedaro didelės įtakos, nes cionalinę kompetenciją, o Europos Ko-
Europos Komisijos, Europos Parlamento, misijos bandymai (net ir pagal jų kom-
Tarybos ir t. t. kompetencija šioje teisės petenciją) įgyvendinti bendrą ES politiką
šakoje yra ribota. Kita vertus, atsižvelgiant baudžiamosios teisės priemonės visada su-
į bendrus ES interesus reikia, kad bendros laukia Ministrų Tarybos pritarimo tik „par-
visoms valstybėms narėms vertybės, pa- eigą taikyti kriminalinę bausmę pakeičiant
vyzdžiui, apsauga nuo organizuoto nusi- pareiga taikyti sankciją“ [15, p. 87–88].
kalstamumo ir šio reiškinio kontrolė, ES ES baudžiamosios teisės teoretikai skiria
8
trys Ministrų Tarybos „pasipriešinimo“ nei teigia Komisija, jų nustatymas nepri-
Europos Komisijos pasiūlymams bau- skirtinas Bendrijos kompetencijai“.
džiamosios teisės derinimo pagal pirmąjį Kai kurie autoriai (pvz., J. Vervae-
ramstį būdus: a) visiškas pasiūlymo atme- le) atkreipė dėmesį į minėtų Teisingumo
timas; b) pasiūlymo, pateikto direktyva Teismo sprendimų trūkumus, ypač pa-
arba reglamentu, pertvarkymas į pagrindų brėždami, kad Teismas „...aiškiai neapi-
sprendimą; ir c) pritarimas pasiūlymui, jei brėžė savo sprendimo dalykinės apimties.
jis pateiktas „dvigubu paketu“, iš kurio Neabejotina, kad Europos Komisija turi
baudžiamosios teisės klausimai numatyti pateikti argumentus, kodėl tam tikras as-
pagrindų sprendime [15, p. 88]. pektas yra esminis europos integracijai ir
Kita vertus, akivaizdi kompetencijos kad baudžiamosios teisės harmonizavimas
ribų plėtimo tendencija. Tai rodo ir keli pa- yra būtina ir efektyvi priemonė kovojant,
skutiniai Teisingumo Teismo sprendimai, pavyzdžiui, prieš sukčiavimą ES lėšomis,
pavyzdžiui, bylose dėl pagrindų spren- saugant eurą ar garantuojant maisto saugu-
dimo dėl aplinkos apsaugos baudžiamo- mą“ [15, p. 91]. Tiesa, Teisingumo Teismo
sios teisės priemonėmis (2003/80/TVR) teisėjo (nuo Lietuvos) P. Kūrio nuomone,
ir pagrindų sprendimo dėl baudžiamosios iš šio sprendimo negalima daryti išvados,
teisės stiprinimo, įgyvendinant teršimui iš kad Teismas pripažino Bendrijos kompe-
laivų taikomą teisę (2005/667/TVR). Tei- tenciją baudžiamosios teisės srityje. Teisė-
singumo Teismas, įvertinęs Ministrų Tary- jo požiūriu, jis reiškia, kad „teisės aktas,
bos priimtų Pagrindų sprendimų teisėtumą kuriuo valstybėms narėms leidžiama pa-
kompetencijos aspektu, juos panaikino pri- sirinkti už žalą aplinkai taikytinas veiks-
pažinęs, jog Taryba peržengė savo kompe- mingas, proporcingas ir atgrasančias bau-
tenciją. Pažymėtina ir tai, kad Teisingumo džiamąsias sankcijas, galėjo būti teisėtai
Teismas 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendime priimtas remiantis I ramsčiu“ [9, p. 9].
Nr. C-176/03 ir 2007 m. spalio 23 d. spren- Kiti autoriai (pvz., S. White, L. Kuhl,
dime Nr. C-440/05 pabrėžė, „[...] iš esmės B.-R. Killmann), pritardami Europos Ko-
baudžiamieji įstatymai, kaip ir baudžiamo- misijos nuomonei (COM, (2005) 583:
jo proceso normos, nepatenka į Bendrijos Communication from the Commission to
kompetenciją [...], vis dėlto Bendrijos tei- the european Parliament and the Council
sės aktų leidėjas, jei nacionalinių valdžios on the implications of the Courts judgment
institucijų taikomos veiksmingos, pro- of 13 September 2005), nurodo, kad ES
porcingos ir atgrasančios baudžiamosios institucijų kompetencijai priskirtini tokie
sankcijos yra būtinos kovos su sunkiais klausimai, kurių sprendimui galimas bau-
nusikaltimais aplinkai, gali įpareigoti vals- džiamosios teisės harmonizavimas, kaip
tybes nares nustatyti tokias sankcijas, kad antai: aplinkos apsauga, Europos Bendri-
užtikrintų visišką jo priimamų teisės nor- jų finansinių interesų apsauga, finansiniai
mų šioje srityje veiksmingumą“. Kita ver- nusikaltimai (pinigų plovimas, korupcija ir
tus, Teisingumo Teismas šiame sprendime pan.), intelektinės nuosavybės apsauga, in-
atkreipė dėmesį ir į tai, jog „[...] kalbant formacinių sistemų apsauga ir imigracija [8,
apie taikytinų baudžiamųjų sankcijų rūšį p. 100–101; 20, p. 95]. Tiesa, baudžia-
ir dydį, reikia konstatuoti, kad, atvirkščiai mosios teisės teorijoje teikiamas ir kitoks
9
požiūris į EB kompetenciją baudžiamo- turinį būtų grindžiamas nacionaline teise,
sios teisės srityje, pavyzdžiui, A. Dawes ir tampa pakankamai sudėtingu. Pažymė-
O. Lynskey, nors ir pritardami, kad intelek- tina, kad dar ir šiandien baudžiamosios
tinės nuosavybės apsauga, konkurencijos teisės doktrinoje nėra tiksliai apibrėžtas
teisė bei imigracija gali būti sprendžiami ir ES baudžiamosios teisės, ir tarptautinės
EB baudžiamosios teisės priemonėmis, baudžiamosios teisės turinys. O analizuo-
pateikia ir teisinių, ir praktinių argumen- jant ES galiojančius teisės aktus matyti,
tų prieš minėtų klausimų sprendimą EB kad tam tikrais atvejais vienu ES teisės
baudžiamosios teisės priemonėmis [7, aktu reglamentuojamų santykių sritys su-
p. 131–158]. sipina, todėl, bent jau praktiniu požiūriu,
O valstybių narių pozicija yra labai vie- nėra svarbu, kuriai konkrečiai teisės šakai
ninga tuo požiūriu, kad Ministrų Taryba priskirtinas tam tikro pobūdžio teisinis
turi kitokią ES baudžiamosios teisės viziją santykis pagal nacionalinę teisę. Antai
negu Europos Komisija. Iškilęs rimtas tei- 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direkty-
sinis konfliktas, ką daryti su minėtais Tei- va dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms
singumo Teismo sprendimais Nr. C-176/03
(2004/80/EB) ir ją įgyvendinantis 2005 m.
ir C-440/05, sukėlė įdomių diskusijų bent
birželio 30 d. Lietuvos Respublikos smur-
jau tuo požiūriu, kad Europos Komisija
tiniais nusikaltimais padarytos žalos atly-
buvo tos nuomonės, jog pagal minėtus Tei-
ginimo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 85-3140)
singumo teismo sprendimus reikia pakeis-
reguliuoja ir civilinius, ir baudžiamuosius,
ti kai kuriuos kitus pagrindų sprendimus,
ir administracinius santykius, tačiau pagal
kuriuose yra baudžiamosios teisės normų.
vyraujančią nuomonę, ši direktyva laiko-
Svarstant šią Europos Komisijos nuomo-
ma ES baudžiamosios teisės dalimi, nors
nę, Ministrų Taryba išreiškė poziciją, kad
Lietuvos teisės požiūriu minėtas įstatymas
skubėti neverta, ir kol kas nereikia keisti
laikytinas kompleksiniu.
kitų pagrindų sprendimų, kuriuos valstybės
Tam tikrą ES teisės aktą priskirti prie
narės jau yra įgyvendinusios. Pažymėtina,
baudžiamosios teisės galima remiantis
kad tokiai Ministrų Tarybos pozicijai gali-
keliais kriterijais – a) teisės akto turiniu
ma pritarti ir dėl tos priežasties, jog kai ku-
(pvz., įvardija nusikalstamos veikos, už
rių pagrindų sprendimų, kuriuos valstybės
kurią būtina numatyti baudžiamąją at-
narės jau yra įgyvendinusios nacionalinėje
sakomybę, požymius; nustato valstybių
teisėje, panaikinimas ir kitų teisės aktų pri-
baudžiamosios jurisdikcijos taisykles ir
ėmimas sukels tam tikrų teisinių abejonių
pan.); b) subjektu, kuris priėmė ES teisės
ir dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais buvo
aktą (paprastai Taryba). Atsižvelgiant į ES
įgyvendintos panaikinamų pagrindų spren-
teisės aktus, ES baudžiamąją teisę galima
dimų reikalavimai.
sugrupuoti į keturias dalis. Pirma, natūrali
(tikroji) baudžiamoji teisė, kurią būtų ga-
2. europos sąjungos baudžiamosios
lima įvardyti kaip materialiąją teisę, pa-
teisės turinys, raidos tendencijos ir
vyzdžiui, pagrindų sprendimą dėl kovos
perspektyvos
su terorizmu (2002/475/TVR), pagrindų
Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas, jei sprendimą dėl kovos su prekyba žmonė-
atsakymas apie ES baudžiamosios teisės mis (2002/629/TVR), pagrindų sprendi-
10
mą dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nulėmusių priežasčių yra ta, kad kai kurios
nuosprendžius valstybėse narėse naujose ES valstybės narės (dėl įvairių priežasčių)
baudžiamosiose bylose (2008/675/TVR) ir neratifikuodavo ES tarptautinės sutarties
pan. Antrą dalį sudaro baudžiamasis pro- ir taip neprisiimdavo įsipareigojimų su-
cesas, pavyzdžiui, pagrindų sprendimas derinti nacionalinę baudžiamąją teisę su
dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiama- ES teisės aktų reikalavimais. O ES antri-
jame procese (2001/220/TVR). Pažymė- nės teisės aktas, kuris Taryboje gali būti
tina, kad Vakarų Europos mokslininkai priimtas tik vienbalsiai, turi būti įgyven-
(C. Wyngaert, J. Vervaele, V. Mitselagas dintas nacionalinėje teisėje be jokių papil-
ir kt.) net nediskutuoja, kad baudžiamasis domų nacionalinių procedūrų.
procesas yra baudžiamosios teisės dalis. Dabar ES tarptautinės sutartys ir an-
Trečia dalis – tai tarptautinė teisinė pa- trinės teisės aktai reglamentuoja ir sekto-
galba baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui, riniu aspektu derina tokių nusikalstamų
pagrindų sprendimas dėl Europos arešto veikų sudėtis kaip korupciją (taip pat ir
orderio ir valstybių narių tarpusavio per- privačiame sektoriuje), sukčiavimą, susi-
davimo procedūrų (2003/577/TVR) ir pan. jusį su ES finansiniais interesais, pinigų
Ketvirta dalis – tai bausmių vykdymas, pa- plovimą, euro padirbinėjimą, sukčiavimą
vyzdžiui, pagrindų sprendimas dėl nuteis- negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir
tųjų laisvės atėmimu tarpusavio perdavimo jų klastojimą, neteisėtą migraciją, prekybą
(2008/909/TVR), pagrindų sprendimas dėl žmonėmis, seksualinį vaikų išnaudojimą ir
nuteistųjų probacija ir kitomis alternaty- vaikų pornografiją, nusikalstamą organiza-
viomis sankcijomis tarpusavio perdavimo ciją, terorizmą, neteisėtą narkotikų apyvar-
(2008/947/TVR). tą. ES teisės aktai taip pat įtvirtina juris-
Per paskutiniuosius penkiolika metų dikcijos taisykles, numato atsakomybę už
priimtų ES teisės aktų analizė leidžia iš- pasikėsinimą bei bendrininkavimą pada-
skirti vieną iš ES baudžiamosios teisės rant minėtas nusikalstamas veikas, numato
raidos tendencijų – tai ES teisės akto bau- juridinių asmenų atsakomybę už minėtas
džiamosios teisės klausimais. Pirmieji ES nusikalstamas veikas, iš dalies suderina
teisės aktai baudžiamosios teisės klausi- sankcijas fiziniams ir juridiniams asme-
mais buvo tradicinės tarptautinės sutartys, nims už minėtas nusikalstamas veikas.
pavyzdžiui, Konvencija dėl Europos Ben- ES tarptautinių sutarčių ir antrinės tei-
drijų finansinių interesų apsaugos, Kon- sės aktų baudžiamosios teisės klausimais
vencija dėl kovos su korupcija, susijusia bendra analizė leidžia padaryti kelias svar-
su Europos Bendrijų pareigūnais ar Euro- bias išvadas. Pirma, dažniausiai ES teisės
pos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, aktai baudžiamosios teisės klausimais nėra
Konvencija dėl Europos Sąjungos valsty- tiesioginio taikymo aktai ir turi būti įgy-
bių narių savitarpio pagalbos baudžiamo- vendinti nacionalinėje teisėje priimant,
siose bylose ir t. t. O štai paskutiniaisiais pakeičiant arba papildant baudžiamąjį
metais baudžiamosios teisės klausimai įstatymą ir (arba) kitus teisės aktus. Antra,
sprendžiami iš esmės antrinės teisės aktais baudžiamosios teisės derinimas ES pažen-
(direktyvomis, pagrindų sprendimais). Au- gęs labai netoli, nes yra palietęs tik nedaug
toriaus nuomone, viena iš šią tendenciją nusikaltimų sudėčių. Be to, šie nusikalti-
11
mai ES teisės aktuose dažnai apibūdinami džiamoji teisė. Autoriaus nuomone, reikia
minimalistiniais terminais arba suteikiant pritarti J. Vervaele minčiai, kad „šiuo metu
valstybėms narėms išlygų (pareiškimų) diskusijų objektas yra ne tai, ar mes nori-
teisę. Trečia, ne visos nusikalstamo elge- me ES baudžiamosios teisės, bet koks tu-
sio formos yra tiksliai apibrėžtos ES teisės rėtų būti jos turinys“ [15, p. 91].
aktuose, o jų turinys valstybėse narėse in-
terpretuojamas skirtingai (pasikėsinimas, 3. europos sąjungos teisės įtakos
bendrininkavimas ir pan.). Ketvirta, dar Lietuvos baudžiamajai teisei sritys
mažiau yra pažengęs bausmių už ES teisės
Kalbant apie ES teisės įtaką nacionalinei
aktuose numatytus nusikaltimus ir jų sky-
baudžiamajai teisei, galima išskirti du to-
rimo taisyklių derinimas, kuris iš esmės
kios įtakos būdus – a) teisėkūros ir b) teis-
apsiribojo bendriausiais reikalavimais.
minį. Teisėkūra – tai ES teisės akto nuos-
Dabar itin sunku prognozuoti eS bau-
tatų perkėlimo į nacionalinę teisę būdas. O
džiamosios teisės raidos perspektyvas,
teisminis būdas – tai Teisingumo Teismo
nes nėra aiškus valstybių narių, Ministrų
prejudicinio sprendimo vykdymas, kuris
Tarybos ir Europos Komisijos požiūris į
gali apimti ir nacionalinės teisės nuosta-
Teisingumo Teismo 2005 m. rugsėjo 13 d.
tų, pripažintų neatitinkančiomis ES teisės
ir 2007 m. spalio 23 d. teisingumo teismo
reikalavimų, netaikymą, tiek šių naciona-
sprendimų bylose C-176/03 ir C-440/05
linės teisės nuostatų pakeitimą ar papil-
dalykinę apimtį, taip pat jų įgyvendinimo
dymą arba jų panaikinimą. Neabejotina,
būdus ir priemones. Neabejotina ir tai, kad
kad teisėkūra yra vyraujantis būdas, tačiau
ES baudžiamosios teisės raidą paveiks ir
Lietuvos aspektu jau galima paminėti ir
naujoji ES sutartis (Lisabonos sutartis),
vieną teisminio būdo atvejį. 2008 m. liepos
kurios ratifikavimo valstybėse narėse pro-
11 d. Teisingumo Teismas byloje C-207/08
cedūra jau artėja į pabaigą. Nors tam tikra
priėmė prejudicinį sprendimą dėl Lietu-
dalis akademinės bendruomenės (pvz.,
vos Respublikos baudžiamojo kodekso
I. Jarukaitis, A. Van Bogdandy, R. Kwiecien
(Žin., 2000, Nr. 89-2741) (toliau – BK)
[10; 11; 19] ir kiti) teigia, kad ši sutartis 265 straipsnio, numatančio baudžiamąją
nacionalinės ir ES teisės santykiui nedaro atsakomybę už kanapių auginimą. Pre-
radikalaus pakeitimo, tačiau pats faktas, judicinio sprendimo šioje byloje paprašė
jog nebelieka ramsčių ir ES teisės akto Panevėžio apygardos teismas, nagrinėda-
(baudžiamosios teisės klausimais) priėmi- mas baudžiamąją bylą, kurioje E. B. buvo
mo vienabalsiškumo principo, verčia ma- kaltinamas legaliai įsigijęs ir iš Prancūzi-
nyti apie galimą valstybių narių reakciją į jos į Lietuvą parsivežęs 300 kg kanapių
tokius teisės aktų projektus, kurie priešta- (KN kodas 53021000) sėklų, kurias norėjo
rauja jos esminiams baudžiamosios teisės panaudoti kanapėms veisti ir popieriaus
principams, ir pan. Kita vertus, pagal Eu- gamybai. Pradėjus pjauti kanapes ir nupjo-
ropos integracijos modelį, kuris grindžia- vus didesnę derliaus dalį, buvo pradėtas
mas suvereniteto (kompetencijos) pasida- ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instan-
lijimu, reikalaujama, kad valstybės narės cijos teisme ekspertas nurodė, kad E. B.
bendradarbiautų kurdamos bendrą teisinę augintos kanapės buvo pluoštinės, jokio
erdvę, kurios sudedamoji dalis būtų ir bau- pavojaus sveikatai nekėlė, iš jų chemiš-
12
kai išgauti narkotinių medžiagų neįmano- ar kitoks perleidimas) už nusikaltimo sudė-
ma ir kanapės kelia pavojų sveikatai, kai ties ribų [apie tai plačiau žr.: 5, p. 113–128].
veikliosios narkotinės medžiagos kiekis O analizuojant 2002 m. birželio 13 d. Tary-
yra 0,5–5 proc. Teisingumo Teismas na- bos pagrindų sprendimą dėl kovos su tero-
grinėjo, ar BK 265 straipsnis, numatantis rizmu (2002/475/TVR) matyti, kad pagal
baudžiamąją atsakomybę besąlygiškai už jame pateiktą terorizmo apibrėžimą labai
visų be išimties kanapių (nepriklausomai daug veiksmų arba neveikimo nepagrįstai
nuo veikliosios narkotinės medžiagos jose būtų galima pripažinti nusikalstamais te-
kiekio) auginimą, neprieštarauja ES tei- roristiniais aktais tuo pažeidžiant nullum
sei. teisingumo teismas prejudiciniame crimen, sine lege certa principą.
sprendime pažymėjo, kad Lietuvos BK Pabrėžtina, kad dar nėra aiškus Euro-
265 straipsnio, numatančio baudžiamąją pos Komisijos požiūris, kaip valstybės
atsakomybę už visų be išimties kanapių narės privalo įgyvendinti pagrindų spren-
auginimą, nuostatos prieštarauja 2003 m. dimus (t. y. kaip „transplantuoti“ ES antri-
rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) nę teisę į nacionalinę teisę). Baudžiamoji
Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tie- teisė pasižymi ta ypatybe, kad nusikaltimo
sioginės paramos schemų pagal bendrą že- požymių apibrėžimas, nenustatant sankci-
mės ūkio politiką taisykles ir tam tikras pa- jos už tokį nusikaltimą, netenka prasmės.
ramos schemas ūkininkams, nuostatoms, Tai reiškia, kad Europos Komisija šiuo
todėl negali būti taikomos. atžvilgiu gali tik kontroliuoti, kaip pagrin-
ES baudžiamosios teisės teisėkūros as- dų sprendimų reikalavimai įgyvendinami
pektu paminėtini tik tie platesni klausimai, nacionaliniuose įstatymuose, ir pan. Kita
kurie jau kelia arba ateityje gali kelti gana vertus, Europos Komisija dar tik spren-
didelių problemų nacionalinei baudžiama- džia, kokia vertinimo metodika turėtų būti
jai ar net konstitucinei teisei. taikoma: ar pagrindų sprendimai turi būti
Pirma, gali kilti diskusijų dėl nusikal- įgyvendinami kaip direktyvos, kurių teisės
timų, kuriuos apibrėžia ES baudžiamoji normos nacionaliniuose įstatymuose turi
teisė ir kuriuos visos valstybės narės turi būti įgyvendinamos tiksliai ir preciziškai,
perkelti į savo nacionalinę teisę, požymių, ar vis dėlto laikytina, kad nacionalinių
nes kai kurie pagrindų sprendimuose pa- nuostatų formuluotės gali skirtis nuo pa-
teikti nusikaltimų (jų sudėčių) apibrėžimai grindų sprendimo, bet nacionalinės teisės
neatitinka nacionalinių baudžiamosios nuostatose turi atsispindėti jo tikslas ir esmė.
teisės reikalavimų, keliamų nusikaltimo Kai kurie autoriai (pvz., L. Kuhl, B.-R. Kill-
sudėčiai ir jos požymiams apibūdinti. An- mann), siekdami išspręsti šią probleminę
tai 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrindų situaciją, netgi teigia, kad „nusikaltimas
sprendime dėl kovos su prekyba žmonė- turi būti apibrėžtas tiksliai ir aiškiai [...],
mis (2002/629/TVR) prekybos žmonėmis draudžiant analogijos taikymą, todėl Ben-
nusikaltimo sudėtis apibūdinama ne tik drijos teisės akto turinys turi būti kuo iš-
itin sudėtingai, bet ir paliekant kai kuriuos samesnis, [...] paliekantis nacionaliniam
veiksmus (kurie pagal Lietuvos baudžia- įstatymų leidėjui tik vienintelį pasirinkimą
muosius įstatymus sudarė šio nusikaltimo – priimti nacionalinį teisės aktą, identišką
sudėtį, pvz., pilnamečio asmens pirkimas Bendrijos teisės akto turiniui“ [8, p. 101].
13
Antra, kai kuriuose ES teisės aktuose tyčinį nusikaltimo padarymą lengvinančių
valstybėms numatyta pareiga kriminali- sąlygų sudarymą. Baudžiamosios teisės
zuoti tam tikras veikas, kurios pagal savo teorijoje pripažįstama, kad toks rengimosi
esmę yra tik rengimasis padaryti tam tikrą apibūdinimas – „kitoks tyčinis nusikalti-
nusikalstamą veiką, pvz., 2001 m. gegu- mo padarymą lengvinančių sąlygų sudary-
žės 28 d. Tarybos pagrindų sprendimo, mas“ reiškia, jog baudžiamajame įstatyme
skirto kovai su sukčiavimu negrynosiomis nenumatyti visi galimi rengimosi padaryti
mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu nusikaltimą būdai (formos). Kitokiu tyči-
(2001/413/TVR), 4 straipsnyje reikalau- niu nusikaltimo padarymą lengvinančių
jama, kad nusikalstama veika būtų pripa- sąlygų sudarymu gali būti pripažinti bet
žįstama „tyčinis neteisėtas kompiuterinių kokie tyčiniai veiksmai (neveikimas), jei-
programų, kurių paskirtis – padaryti spren- gu jie sudaro galimybes įgyvendinti nusi-
dimo 3 str. nurodytą nusikaltimą, gami- kalstamą ketinimą ar reikšmingai lengvina
nimas, gavimas, įsigijimas pardavimas ar sąlygas padaryti sumanytą nusikaltimą.
perleidimas kitam asmeniui arba turėji- Turint omenyje, kad už rengimąsi padaryti
mas“, arba 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sunkų arba labai sunkų nusikaltimą asmuo
pagrindų sprendimo dėl apsaugos nuo pa- atsako bendrąja tvarka, toks vienos iš ren-
dirbinėjimo griežtinimo baudžiamosiomis gimosi formos apibūdinimas baudžiama-
ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro jame įstatyme kelia didelių abejonių, nes
įvedimu (2000/383/TVR) 3 straipsnyje visiškai neaišku, kokie veiksmai ar nevei-
reikalaujama, kad nusikalstama veika būtų kimas sudarys baudžiamosios atsakomy-
pripažįstamas „apgaulingas instrumentų, bės teisinį pagrindą, pavyzdžiui, ar galima
gaminių, kompiuterinių programų ir bet baudžiamoji atsakomybė už žiūronų, ku-
kurių kitų priemonių, specialiai pritaikytų riais bus žvalgoma planuojamos vagystės
pinigams padirbti ar perdirbti, gaminimas, teritorija, įsigijimą ir pan. Pažymėtina, kad
gavimas, įsigijimas arba laikymas“, ir t. t. rengimosi (net ir už sunkų ar labai sunkų
Šiais atvejais iš esmės baudžiamoji atsako- nusikaltimą) baudžiamumo taip, kaip jį
mybė turi būti nustatyta už rengimąsi suk- reglamentuoja Lietuvos BK, nenumato nei
čiauti negrynosiomis priemonėmis arba jas kontinentinės (Vokietija, Prancūzija, Šve-
klastoti, arba padirbinėti pinigus. Atsižvel- dija ir t. t.), nei anglosaksų (Anglija, JAV,
giant į tai, kad Lietuva privalo įgyvendinti Indija ir t. t.) teisinių sistemų valstybių
ES teisės aktų reikalavimus nacionalinėje baudžiamieji įstatymai.
teisėje ir kriminalizuoti rengimąsi padaryti Trečia, įgyvendindama 2008 m. liepos
kai kurias veikas kaip savarankiškas nu- 24 d. pagrindų sprendimo dėl atsižvelgimo
sikalstamas veikas, svarstytina, ar būtina į apkaltinamuosius nuosprendžius Euro-
BK palikti bendrą taisyklę dėl rengimosi pos Sąjungos valstybėse narėse naujose
padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą baudžiamosiose bylose (2008/675/TVR)
baudžiamumo. BK 21 straipsnyje rengi- nuostatas Lietuva turės padaryti kai ku-
mąsi padaryti nusikaltimą įstatymų lei- riuos BK pakeitimus ir papildymus. Kita
dėjas apibrėžia kaip priemonių ir įrankių vertus, BK 27 straipsnio 1 dalyje nustaty-
suieškojimą ar pritaikymą, veikimo plano tos taisyklės, pagal kurias asmuo tampa re-
sudarymą, bendrininkų telkimą arba kitokį cidyvistu, yra labai plačios, t. y. bet kokių
14
dviejų tyčinių nusikaltimų padarymas, jei numatyti 10 metų laisvės atėmimo baus-
už vieną iš jų asmuo turi neišnykusį arba mę, o Lietuvos baudžiamieji įstatymai nu-
nepanaikintą teistumą, yra nusikaltimų re- mato laisvės atėmimą iki 7 metų už „pa-
cidyvas. Autoriaus nuomone, toks teisinis prastą“ išžaginimą. Neabejotina, kad tokio
reglamentavimas kelia tam tikrų abejonių, pagrindų sprendimo reikalavimų pažodinis
nes neleidžia teismui įvertinti nei recidy- įgyvendinimas iškreiptų visą nacionalinę
vą sudarančių nusikaltimų sunkumą (pvz., sistemą, nes Lietuvos BK visi nusikaltimai
recidyvistu bus ir asmuo, padaręs du ne- ir bausmės už juos yra išdėstyti taip, kad
sunkius nusikaltimus, ir asmuo, padaręs atitiktų ginamų interesų vertingumą, nusi-
du labai sunkius nusikaltimus; ir pan.), nei kaltimo pavojingumą bei kita ir taip suda-
jų pobūdį (pvz., recidyvistu bus ir asmuo, rytų nuoseklią sistemą.
padaręs du „privilegijuotus“ nusikaltimus, Pažymėtina, kad tik keliuose pagrindų
ir pan.), nei kaltininko savybes, pavyz- sprendimuose reikalauta nustatyti griežtas
džiui, nepilnametystę nusikaltimo padary- bausmes už nusikaltimus, susijusius su ne-
mo metu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, teisėta narkotinių ir psichotropinių medžia-
ar BK 27 straipsnyje nereikėtų įtvirtinti gų apyvarta, euro padirbimu ir terorizmu.
nuostatos, jog teismas, atsižvelgdamas į Tačiau šiuo atveju diskusijų nekyla, nes te-
padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, rorizmas ir kiti minėti nusikaltimai yra la-
kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, bai pavojingos veikos, už kuriuos turi būti
turi teisę motyvuotai nepripažinti asmens numatytos itin griežtos sankcijos. Be to,
recidyvistu. ankstesniuose pagrindų sprendimuose taip
Ketvirta, ES teisės aktai dar mažiau pat buvo įtvirtinta, kad minimalios laisvės
„kišasi“ į bausmių reguliavimą. Pirmuo- atėmimo bausmės riba gali būti nuo vienų
siuose pagrindų sprendimuose buvo for- iki trejų metų. Pabrėžtina, kad BK įtvirtinta
muluojamas bendras reikalavimas, kad bausmių ir sankcijų sistema visais minėtais
bausmės privalo būti „efektyvios, propor- atvejais atitiko šiuos reikalavimus. Tačiau
cingos, atgrasančios“. Šiais atvejais ES šiuo metu ES teisės aktuose reikalaujama
valstybės narės turi pareigą (ir teisę) nu- laisvės atėmimo bausmės minimali riba
statyti bausmes ir jų dydžius pagal nacio- nuolat didinama, o tai jau gali kelti tam
nalinėje teisėje nustatytą bausmių sistemą tikrų problemų nacionalinei baudžiamajai
ir atskiras bausmių rūšis, taip pat sankcijų teisei. Antai, jeigu už tam tikrą nusikaltimą
kūrimo principus ir logiką. Tačiau nau- nustatoma minimali riba – ne mažiau kaip
jesniuose ES teisės aktuose jau nustatyta treji metai laisvės atėmimo, tai maksimali
daugiau reikalavimų, pavyzdžiui, nuro- jos riba nebegali būti ketveri metai, nes to-
doma bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir kia sankcijoje numatyta minimali ir maksi-
jo minimalaus dydžio ribos, o tai jau gali mali laisvės atėmimo bausmės riba nebea-
sukelti tam tikrų problemų. Antai 2003 m. titiks bausmės individualizavimo principo.
gruodžio 22 d. pagrindų sprendimas dėl Tai reiškia, kad ES teisės aktuose numaty-
kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir ta minimali laisvės atėmimo bausmės riba
vaikų pornografija (2004/68/TVR) už vai- tuo pačiu „augina“ ir maksimalią jos ribą
kų pornografiją nacionalinio baudžiamojo nacionaliniame baudžiamajame įstatyme.
įstatymo straipsnio sankcijoje reikalauja Pabrėžtina, kad, vadovaujantis Lietuvos
15
BK nustatyta nusikaltimų klasifikavimo Ši taisyklė turi išimtį: asmenys turi būti
sistema, nuo to, koks laisvės atėmimo metų perduoti pagal Europos arešto orderį dėl
skaičius numatytas sankcijoje, priklauso ne veikų, kurios, nors ir nelaikomos nusikals-
tik nusikaltimo sunkumo vertinimas. Jeigu tamomis pagal Lietuvos BK, tačiau yra
už tyčinį nusikaltimą numatyta maksimali numatytos baigtiniame veikų sąraše, kuris
laisvės atėmimo bausmė yra didesnė negu nustatytas 2002 m. birželio 13 d. Tarybos
šešeri metai, toks nusikaltimas jau laiko- pagrindų sprendime dėl Europos arešto or-
mas sunkiu, už kurį gali būti paskirta tik derio ir valstybių narių tarpusavio perda-
reali laisvės atėmimo bausmė. vimo procedūrų (2002/584/TVR). Šiame
Penktas aspektas susijęs su viena tei- 32 nusikaltimų sąraše nurodytos tokios
sinės pagalbos baudžiamosiose bylose veikos: 1) dalyvavimas nusikalstamame or-
nuostata. Neabejotina, kad teisinės pagal- ganizuotame susivienijime; 2) terorizmas;
bos baudžiamosiose bylose srityje visų 3) prekyba žmonėmis; 4) seksualinis vaikų
valstybių narių interesas yra bendras ir aiš- išnaudojimas ir vaikų pornografija; 5) ne-
kus – teisinės pagalbos teikimas tarp 27 ES teisėta prekyba narkotikais ir psichotropi-
valstybių turi būti ir paprastesnis, ir spar- nėmis medžiagomis; 6) neteisėta prekyba
tesnis. Pažymėtina, kad pagal tarptautinės ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis;
teisės normas teisinė pagalba tradiciškai 7) korupcija ir pan. Šių nusikalstamų vei-
gali būti teikiama tik remiantis tarptauti- kų atveju pakanka, kad prašančioji valsty-
nėmis sutartimis. ES jau priimti antrinės bė įrodytų, jog veika, dėl kurios prašoma
teisės aktai dėl teisinės pagalbos teikimo, perduoti asmenį, atitinka vieną iš sąraše
todėl teikiant tarptautinę teisinę pagalbą nurodytų veikų. Klausimas, ar pagal Lie-
vadovaujamasi nacionaliniais įstatymais, tuvos baudžiamuosius įstatymus veika, dėl
kuriais įgyvendinta ES teisė, pavyzdžiui, kurios prašoma perduoti asmenį, atitinka
dėl Europos arešto orderio, Turto arba sąraše nurodytą veiką, nesprendžiamas [6,
įrodymų arešto akto (nuo 2011 m. ir Eu- p. 94]. analogiškos nuostatos ir nusikal-
ropos įrodymų orderio, Nuteistųjų laisvės timų sąrašas įtvirtintas ir Pagrindų spren-
atėmimu perdavimo toliau atlikti bausmę). dime dėl turto arba įrodymų arešto aktų
Tačiau teisinės pagalbos reglamentavimas vykdymo Europos Sąjungoje (2003/577/
turi trūkumų (arba bent abejotinų aspektų), TVR) ir Lietuvos Respublikos baudžiamo-
apie kuriuos nėra plačiai kalbama. Vienas jo proceso kodekso (toliau – BPK) 77(2)
iš tokių aspektų yra (laipsniškas) dvigu- str., taip pat įtvirtinti pagrindų sprendime
bo baudžiamumo taisyklės atsisakymas. dėl Europos įrodymų orderio (2008/978/
antai asmens perdavimas pagal europos TVR), pagrindų sprendime dėl nuteistų-
arešto orderį negalimas, kai veika, dėl ku- jų laisvės atėmimu tarpusavio perdavimo
rios išduotas Europos arešto orderis, pagal (2008/909/TVR) bei Pagrindų sprendime
lietuvos BK nelaikoma nusikalstama. eu- dėl nuteistųjų probacija ir kitomis alterna-
ropos arešto orderis gali būti vykdomas tik tyviomis sankcijomis tarpusavio perdavi-
dėl veikos, kuria pažeistas Lietuvos bau- mo (2008/947/TVR).
džiamasis įstatymas arba kuri būtų laiko- Šiuo atveju lietuvoje galimos dvi situ-
ma nusikalstama pagal Lietuvos BK, jei acijos, kurių sprendimas pagal minėtą iš-
ji būtų padaryta Lietuvos jurisdikcijoje. imties taisyklę, teoriškai prieštarautų kons-
16