erdvinė analizė ir modeliavimas gii-07

191 Pages·2008·8.09 MB·Lithuanian

Mokomoji knyga
(cid:1)
ERDVIN(cid:1) ANALIZ(cid:1) IR MODELIAVIMAS

GII-07
(cid:1)
(cid:1)(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
(cid:1)
Erdvin(cid:2) analiz(cid:2) ir modeliavimas. Mokomoji knyga
(cid:1)

Mokomoji knyga „Erdvin(cid:1) analiz(cid:1) ir modeliavimas“ (GII-07)

Autoriai
1 skyrius -Ann Blyth, Dave Cake
2 skyrius- Ann Blyth, Ian Laing, Dave Cake
3 skyrius- Martin Andresen
4 skyrius- dr. Gennady Gienko and Michael Govorov
5 skyrius- Ian Laing, Dave Cake

Recenzavo ir redagavo
doc. dr. Gintautas Mozgeris (Lietuvos Žem(cid:1)s (cid:2)kio universitetas)

Recenzavo
doc. dr. Antanas Dumbrauskas (Lietuvos Žem(cid:1)s (cid:2)kio universitetas)

Iš angl(cid:3) kalbos vert(cid:1) ir redagavo
UAB Astraneta

Valstyb(cid:1)s tarnautoj(cid:3) nuotolinio mokymo programos „Geografin(cid:1)s informacijos
infrastrukt(cid:2)ros nuotolinis mokymas“, patvirtintos Valstyb(cid:1)s tarnybos departamento prie LR
Vidaus reikal(cid:3) ministerijos direktoriaus (cid:4)sakymu „D(cid:1)l valstyb(cid:1)s tarnautoj(cid:3) mokymo
program(cid:3) tvirtinimo“ Nr. 27V-72 (2007-04-17), mokymo kurs(cid:3) medžiaga parengta vykdant
iš dalies Europos S(cid:5)jungos l(cid:1)šomis finansuojam(cid:5) projekt(cid:5) „Lietuvos geografin(cid:1)s
informacijos valdytoj(cid:3) kvalifikacijos k(cid:1)limas“ (Nr. BPD2004-ESF-2.2.0.-02-05/0143)

Projekto vykdytojas Nacionalin(cid:1) žem(cid:1)s tarnyba prie Žem(cid:1)s (cid:2)kio ministerijos.
Projekto rangovas UAB HNIT-BALTIC, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

© Autoriaus išimtin(cid:1)s turtin(cid:1)s teis(cid:1)s priklauso Nacionalinei žem(cid:1)s tarnybai prie Žem(cid:1)s
(cid:2)kio ministerijos
© Autoriaus neturtin(cid:1)s teis(cid:1)s priklauso Malaspina University-College
© Nacionalin(cid:1) žem(cid:1)s tarnyba prie Žem(cid:1)s (cid:2)kio ministerijos, 2008 2
Erdvin(cid:2) analiz(cid:2) ir modeliavimas. Mokomoji knyga
Turinys
Kurso apžvalga....................................................................................................................4
1. Duomen(cid:3) tyrimas............................................................................................................6
1.1 Duomen(cid:3) atributai .....................................................................................................7
1.2 Vektorini(cid:3) duomen(cid:3) užklausos ir atranka................................................................17
1.3 Rastrini(cid:3) duomen(cid:3) užklausos ir atranka..................................................................28
1.4 Duomen(cid:3) sumavimas ir interpretavimas..................................................................32
2. Erdvin(cid:1)s analiz(cid:1)s pagrindai...........................................................................................39
2.1 Vektorin(cid:1)s analiz(cid:1)s metodai....................................................................................40
2.2 Rastrin(cid:1)s analiz(cid:1)s metodai......................................................................................52
2.3 Duomen(cid:3) apibendrinimas........................................................................................70
3. Erdvin(cid:1) statistika...........................................................................................................79
3.1 Klasikin(cid:1) koreliacija, autokoreliacija erdv(cid:1)je ir vietos koeficientas...........................80
3.2 Kintamo plotinio vieneto problema ir ekologin(cid:1) klaida.............................................85
3.3 Erdvinio išsid(cid:1)stymo analiz(cid:1)....................................................................................87
3.4 Krašt(cid:3) (cid:4)taka..............................................................................................................95
3.5 Tankio skai(cid:6)iavimas ir karšt(cid:3)j(cid:3) zon(cid:3) nustatymas....................................................98
3.6 Vietin(cid:1) erdvin(cid:1) statistika........................................................................................104
4. Geostatistika................................................................................................................111
4.1 Geostatistikos pagrindai.........................................................................................112
4.2 Geostatistini(cid:3) metod(cid:3) klasifikacija.........................................................................118
4.3 Interpoliacija, vertinimas ir glodinimo metodai.......................................................120
4.4 Interpoliavimas krigingo metodu............................................................................129
4.5 Modelio patikra ......................................................................................................154
4.6 Geostatistini(cid:3) metod(cid:3) palyginimas........................................................................164
5. Erdvinis modeliavimas.................................................................................................169
5.1 Erdvini(cid:3) problem(cid:3) modeliavimas...........................................................................170
5.2 Erdvini(cid:3) modeli(cid:3) klasifikavimas.............................................................................173
5.3 Modeli(cid:3) tipai...........................................................................................................175
5.4 Modeli(cid:3) k(cid:2)rimo programa Model Builder...............................................................177
5.5 Modeli(cid:3) pavyzdžiai ................................................................................................179

© Nacionalin(cid:1) žem(cid:1)s tarnyba prie Žem(cid:1)s (cid:2)kio ministerijos, 2008 3
Erdvin(cid:2) analiz(cid:2) ir modeliavimas. Mokomoji knyga
Kurso apžvalga

GIS apib(cid:2)dinama kaip priemoni(cid:3) rinkinys, skirtas rinkti, saugoti, analizuoti ir vaizduoti
geografinius duomenis. Daugiausia d(cid:1)mesio GIS skiriama užduotims, susijusioms su
galimybe atvaizduoti ir aprašyti tikrojo pasaulio objektus skaitmenin(cid:1)je terp(cid:1)je. Šios srities
temos susijusios su objekt(cid:3) abstrahavimu GIS duomen(cid:3) baz(cid:1)je taškais, linijomis ir
poligonais, vietai žem(cid:1)s paviršiuje nurodyti skirt(cid:3) koordina(cid:6)i(cid:3) sistem(cid:3) ir kartografini(cid:3)
projekcij(cid:3) supratimu bei naudojimu ir fiziniais fail(cid:3), kuriuose saugomi elementai erdvini(cid:3)
duomen(cid:3) baz(cid:1)je, formatais. Dauguma taikom(cid:3)j(cid:3) GIS program(cid:3) funkcij(cid:3) skirtos b(cid:2)tent
min(cid:1)toms užduotims. Šios temos nagrin(cid:1)jamos keliuose šios mokymo programos
kursuose, pavyzdžiui:
GII-01 GIS pagrindai
GII-05 Geografin(cid:1)s DBVS
GII-06 Geodezija ir kartografija

Šios GIS funkcijos daugiausia susijusios su erdviniu objekt(cid:3) inventorizacija, o GIS analiz(cid:1)s
funkcijos skirtos pad(cid:1)ti suprasti procesus ir d(cid:1)sningumus, slypin(cid:6)ius už erdvini(cid:3) duomen(cid:3)
baz(cid:1)je atvaizduot(cid:3) element(cid:3). B(cid:2)tent šios analiz(cid:1)s galimyb(cid:1)s ir skiria GIS nuo panaši(cid:3)
sistem(cid:3), pavyzdžiui, kompiuterizuoto projektavimo (CAD) ir automatizuotos kartografijos.
Erdvin(cid:1) analiz(cid:1) gali pad(cid:1)ti mokslininkams suprasti proces(cid:5) arba objekt(cid:3) pasiskirstym(cid:5),
organizacijai – priimti geresnius, gilesniu duomen(cid:3) supratimu pagr(cid:4)stus sprendimus.

Erdvin(cid:1)s analiz(cid:1)s tem(cid:3) yra keliuose šios mokymo programos kursuose:
GII-01 GIS pagrindai
GII-04 Geografin(cid:1)s informacijos infrastrukt(cid:2)ros taikymai
GII-07 Erdvin(cid:1) analiz(cid:1) ir modeliavimas (šis kursas)

GII-01, (cid:4)vadiniame GIS kurse, bendrai apžvelgiama dauguma GIS tem(cid:3), (cid:4)skaitant ir
erdvin(cid:7) analiz(cid:7). Tod(cid:1)l pastarojo kurso turinys iš dalies persidengs šio (GII-07) kurso
turiniu, ypa(cid:6) su 2 dalimi. Bet šiame kurse min(cid:1)toji tema nagrin(cid:1)jama išsamiau negu GII-
01. GII-04 bus aptariamos konkre(cid:6)ios GIS taikymo sritys ir kaip ši(cid:3) tem(cid:3) dalis
nagrin(cid:1)jamos ypa(cid:6) specifin(cid:1)s analiz(cid:1)s technikos, pavyzdžiui, tinkl(cid:3) analiz(cid:1), reljefo
modeliavimas ir hidrologinis modeliavimas. O šiame kurse daugiausia d(cid:1)mesio skiriama
pagrindin(cid:1)ms bendroms analiz(cid:1)s technikoms. Taigi, nors GII-04 ir GII-07 kursuose gali
kartotis tos pa(cid:6)ios pagrindin(cid:1)s s(cid:5)vokos, j(cid:3) turinys persidengia nedaug.

Šio kurso tikslas – supažindinti su erdvini(cid:3) duomen(cid:3) analiz(cid:1)s technikomis. Tipin(cid:1)je GIS
aplikacijoje yra (cid:4)vairiausi(cid:3) analiz(cid:1)s priemoni(cid:3) – nuo paprast(cid:3) operacij(cid:3), toki(cid:3) kaip atstumo
matavimai, iki sud(cid:1)ting(cid:3) modeli(cid:3) skirt(cid:3) numatyti rezultatus erdv(cid:1)je pagal esamas arba
numatomas pradines s(cid:5)lygas. Kadangi erdvin(cid:1)s analiz(cid:1)s technik(cid:3) labai daug, daugum(cid:5) j(cid:3)
galima išnagrin(cid:1)ti tik paviršutiniškai.

1 kurso dalyje apžvelgiamos pa(cid:6)ios pagrindin(cid:1)s analiz(cid:1)s priemon(cid:1)s, skirtos turimiems
duomenims vizualizuoti arba nagrin(cid:1)ti. Aptarsime paprastas užklausos ir atrankos
proced(cid:2)ras ir elementarius turim(cid:3) duomen(cid:3) sumavimo b(cid:2)dus – pagrindines statistikas,
santraukas ir teminius žem(cid:1)lapius.

© Nacionalin(cid:1) žem(cid:1)s tarnyba prie Žem(cid:1)s (cid:2)kio ministerijos, 2008 4
Erdvin(cid:2) analiz(cid:2) ir modeliavimas. Mokomoji knyga
2 dalyje nagrin(cid:1)jama tai, k(cid:5) daugelis pavadint(cid:3) pagrindin(cid:1)mis analiz(cid:1)s priemon(cid:1)s. Tai
geografinio apdorojimo (cid:4)rankiai ir technikos, nuolat naudojami kiekvienoje GIS darbo
vietoje – perdangos, buferi(cid:3) k(cid:2)rimo ir karpymo operacijos. Šioje dalyje bus nagrin(cid:1)jamos ir
rastrin(cid:1)s, ir vektorin(cid:1)s analiz(cid:1)s priemon(cid:1)s.

3 dalyje bus aptarti erdviniams duomenims taikomi statistiniai metodai. J(cid:3) pagrindas yra
klasikin(cid:1) statistika, bet jie (cid:4)vertina erdvini(cid:3) duomen(cid:3) savybes ir apribojimus. Šios
priemon(cid:1)s ypa(cid:6) naudingos tada, kai reikia suprasti ir aprašyti didelius erdvini(cid:3) duomen(cid:3)
kiekius. Šioje dalyje apžvelgsime autokoreliacij(cid:5) erdv(cid:1)je, išsid(cid:1)stymo analiz(cid:7), tankio
skai(cid:6)iavimo metodus ir panašias temas.

4 dalyje nagrin(cid:1)jamas tolydži(cid:3) geografini(cid:3) reiškini(cid:3) tyrimo procesas. Šioje geostatistikos
dalyje nagrin(cid:1)jami interpoliavimo, glodinimo ir steb(cid:1)jim(cid:3) numatymo procesai bei kelios
technikos, tokios kaip atvirkš(cid:6)iai proporcingas atstumas (IDW), aproksimavimas
polinomais bei splainais ir krigingas.

5 dalyje nagrin(cid:1)jami erdvin(cid:1)je analiz(cid:1)je naudojami modeliai ir j(cid:3) taikymas. Šioje dalyje
aptarsime daug (cid:4)vairi(cid:3) modeli(cid:3) tip(cid:3) ir išsamiai išnagrin(cid:1)sime kelis modelius
© Nacionalin(cid:1) žem(cid:1)s tarnyba prie Žem(cid:1)s (cid:2)kio ministerijos, 2008 5
Erdvin(cid:2) analiz(cid:2) ir modeliavimas. Mokomoji knyga
1. Duomen(cid:3) tyrimas
Geografin(cid:1)s informacin(cid:1)s sistemos (GIS) unikalios tuo, kad jos gali susieti duomenis su j(cid:3)
vieta erdv(cid:1)je ir užklausti ši(cid:3) duomen(cid:3) bei juos sumuoti pagal konkre(cid:6)ius analiz(cid:1)s
poreikius. Funkciniu poži(cid:2)riu GIS yra sud(cid:1)tingas duomen(cid:3) baz(cid:1)s ataskait(cid:3) sudarymo
(cid:4)rankis. Šios ataskaitos gali b(cid:2)ti viso duomen(cid:3) rinkinio (arba lentel(cid:1)s) arba duomen(cid:3)
rinkinio dalies (pvz., iš užklausos arba duomen(cid:3) sumavimo rezultat(cid:3)). Duomen(cid:3)
ataskaitos gali b(cid:2)ti suvestini(cid:3) lenteli(cid:3), diagram(cid:3) arba žem(cid:1)lapi(cid:3) formos. Šioje kurso dalyje
mokysit(cid:1)s, kokie yra duomen(cid:3) tipai, kaip atrinkti duomen(cid:3) baz(cid:1)je saugom(cid:5) informacij(cid:5) ir
kaip jos užklausti. Be to, išsamiai aptarsime galimus ataskait(cid:3) tipus. Duomen(cid:3) tyrimas
šioje dalyje suskirstytas (cid:4) keturias temas:

(cid:1) Duomen(cid:3) atributai
(cid:1) Vektorini(cid:3) duomen(cid:3) užklausos ir atranka
(cid:1) Rastrini(cid:3) duomen(cid:3) užklausos ir atranka
(cid:1) Duomen(cid:3) sumavimas ir interpretavimas

Daugelyje potemi(cid:3) aptariamos specifin(cid:1)s technin(cid:1)s s(cid:5)vokos. Kad šias s(cid:5)vokas suprasti
b(cid:2)t(cid:3) lengviau, pateikiami ArcMap (9.2 versijos) naudotojo s(cid:5)saja sukurti pavyzdžiai. Nors
šie pavyzdžiai sukurti naudojant ArcMap, iš principo jie tinka ir kitoms GIS naudotojo
s(cid:5)sajoms.
© Nacionalin(cid:1) žem(cid:1)s tarnyba prie Žem(cid:1)s (cid:2)kio ministerijos, 2008 6
Erdvin(cid:2) analiz(cid:2) ir modeliavimas. Mokomoji knyga
1.1 Duomen(cid:1) atributai
1.1.1 Vieta (pvz., X, Y ir Z atributai)
Pagrindin(cid:1) erdvin(cid:1)s analiz(cid:1)s s(cid:5)voka yra vieta – kur žem(cid:1)s paviršiuje yra tam tikras
objektas ar objekt(cid:3) grup(cid:1). Daugiausia erdvin(cid:1)s analiz(cid:1)s atliekama su dvimat(cid:1)je erdv(cid:1)je
esan(cid:6)iais objektais. Sud(cid:1)tingesn(cid:7) analiz(cid:7) galima atlikti su trima(cid:6)iais duomenimis (pvz.,
objektais po žem(cid:1)s paviršiumi arba virš jo). Kartais GIS duomen(cid:3) rinkiniuose
atsižvelgiama ir (cid:4) ketvirt(cid:5) matavim(cid:5) – laik(cid:5). Daugialaikio duomen(cid:3) rinkinio pavyzdys gal(cid:1)t(cid:3)
b(cid:2)ti žem(cid:1)naudos duomenys, kuriuose saugomi keli(cid:3) met(cid:3) žem(cid:1)naudos atributai, kad b(cid:2)t(cid:3)
galima analizuoti žem(cid:1)naudos kait(cid:5) laikui b(cid:1)gant.

Duomenys saugomi keturiais pagrindiniais formatais, iš kuri(cid:3) trys – vektorinis, rastrinis ir
netaisykling(cid:3)j(cid:3) trikampi(cid:3) tinklo (NTT) – skirti ir erdvinei informacijai saugoti. Be ši(cid:3) trij(cid:3),
galima naudoti ir lenteli(cid:3) pavidalo duomenis, kuriuos v(cid:1)liau galima susieti su erdvini(cid:3)
duomen(cid:3) rinkiniais.

Vektoriniai duomenys
Vektoriniai duomenys konstruojami iš tašk(cid:3). Ši(cid:3) tašk(cid:3) vietai nusakyti naudojama iki trij(cid:3)
koordina(cid:6)i(cid:3): x, y ir z. Taško vietai nusakyti reikia bent x ir y koordina(cid:6)i(cid:3) poros. Z
koordinat(cid:1) gali reikšti papildom(cid:5) su tašku susijus(cid:4) dyd(cid:4), pavyzdžiui, altitud(cid:7). Pa(cid:6)i(cid:3)
koordina(cid:6)i(cid:3) reikšm(cid:1)s priklauso nuo duomen(cid:3) koordina(cid:6)i(cid:3) sistemos (pvz., ilgumos ir
platumos koordinat(cid:1)s arba Universali skersin(cid:1) Merkatoriaus (UTM) sistema). Altitud(cid:1)s
reikšmes ((cid:4)prastin(cid:7) z koordinat(cid:7)) galima išreikšti (cid:4)vairiais matavimo vienetais (metrais,
p(cid:1)domis ir kt.). Vektoriniame duomen(cid:3) modelyje taškiniai, linijiniai ir poligoniniai (plotiniai)
erdviniai objektai sudaromi iš tašk(cid:3) (su j(cid:3) x ir y koordinat(cid:1)mis) (1.1 pav.). Taškai yra
bema(cid:6)iai, ir turi tik vietos savyb(cid:7). Linijos yra vienmat(cid:1)s, ir turi ilgio savyb(cid:7). Papras(cid:6)iausia
linija nurodoma dviem taškais – pradiniu tašku ir galiniu tašku. Sud(cid:1)tingesni(cid:3) linij(cid:3) forma
nurodoma neribotu kiekiu tašk(cid:3), esan(cid:6)i(cid:3) tarp pradinio ir galinio taško – kreiv(cid:7) galima
paglodinti, padidinus ši(cid:3) tašk(cid:3) skai(cid:6)i(cid:3). Poligonai (plotiniai objektai) – tai uždaros linijos; jie
yra dvima(cid:6)iai. Šie elementai turi ploto ir perimetro savybes. Plotas gali b(cid:2)ti atskiras arba
jungtis su kitais elementais bendromis ribomis. Erdvinius ryšius tarp besijungian(cid:6)i(cid:3) arba
gretim(cid:3) vektorini(cid:3) objekt(cid:3) nurodo topologija. Ji aprašo, pavyzdžiui, kurios poligon(cid:3) ribos
yra bendros ir kaip linijos jungiasi viena su kita (pvz., keli(cid:3) sankirtas).

© Nacionalin(cid:1) žem(cid:1)s tarnyba prie Žem(cid:1)s (cid:2)kio ministerijos, 2008 7
Erdvin(cid:2) analiz(cid:2) ir modeliavimas. Mokomoji knyga

Taškai
(x,y)
(x,y)
(x,y)
Linijos
(x,y)
(x,y)
(x,y)
(x,y)
Poligonai
(x,y)
(x,y)

1.1 pav. Vektoriniai duomenys: taškai, linijos ir poligonai
Tašk(cid:3), linij(cid:3) ir poligon(cid:3) atributai priskiriami konkre(cid:6)iam elementui ir saugomi arba kartu su
erdvini(cid:3) duomen(cid:3) rinkiniu (paprasta duomen(cid:3) strukt(cid:2)ra), arba atskirose atribut(cid:3) lentel(cid:1)se,
kurios unikaliais identifikatoriais susiejamos su erdviniais elementais.

(cid:8)prastini(cid:3) vektoriniu modeliu vaizduojam(cid:3) duomen(cid:3) pavyzdžiai yra diskret(cid:2)s objektai
(kuriuos galima išskirti kaip atskirus) – m(cid:1)gini(cid:3) (cid:1)mimo vietos (paprastai saugomos kaip
taškai), keliai (paprastai saugomi kaip linijos) ir sklyp(cid:3) ribos (sklypai paprastai saugomi
kaip poligonai).

Vektoriniai duomenis ir vektorinis duomen(cid:3) modelis turi sav(cid:3) pranašum(cid:3)1:

(cid:1) galima efektyviai saugoti labai tikslius duomenis;
(cid:1) lyginant su rastriniu formatu, tiems patiems duomenims saugoti reikia tik 10 proc.
vietos;
(cid:1) kai kuri(cid:3) tip(cid:3) topologin(cid:7) analiz(cid:7) geriau atlikti arba (cid:4)manoma atlikti tik su vektoriniais
duomenimis;
(cid:1) didesnis tikslumas ir preciziškumas;
(cid:1) platesn(cid:1)s atribut(cid:3) duomen(cid:3) saugojimo ir apdorojimo galimyb(cid:1)s.

Rastriniai duomenys
Rastrinis duomen(cid:3) modelis duomenis vaizduoja (cid:4) vienodo dydžio gardeles padalintu
paviršiumi. Paprastai rastras yra tinklelis, turintis pradži(cid:5) (dažniausiai kairysis viršutinis
kampas), ir kiekvienos gardel(cid:1)s vieta nurodoma poslinkiu nuo šio pradžios taško.
Duomen(cid:3) tinklelis paprastai sta(cid:6)iakampis, jo dydis nurodomas eilu(cid:6)i(cid:3) ir stulpeli(cid:3) skai(cid:6)iumi;
tinklelio apr(cid:1)ptis skai(cid:6)iuojama dauginant tinklelio dyd(cid:4) (eilu(cid:6)i(cid:3) ir stulpeli(cid:3) skai(cid:6)i(cid:3)) iš
gardel(cid:1)s dydžio (metrin(cid:1)je sistemoje). Nors rastrai gali b(cid:2)ti (cid:4)vairios formos (pvz.,
trikampiai, šešiakampiai) , paprastai gardel(cid:1)s yra sta(cid:6)iakamp(cid:1)s, dažniausiai – kvadratin(cid:1)s.
Kiekvienoje gardel(cid:1)je saugomas su atitinkama žem(cid:1)s paviršiaus dalimi susij(cid:7)s atributas
arba reikšm(cid:1). Rastrinis duomen(cid:3) modelis idealiai tinka saugoti informacij(cid:5), susijusi(cid:5) su

1 Kurie taip pat yra ir rastrini(cid:3) duomen(cid:3) tr(cid:2)kumai
© Nacionalin(cid:1) žem(cid:1)s tarnyba prie Žem(cid:1)s (cid:2)kio ministerijos, 2008 8
Erdvin(cid:2) analiz(cid:2) ir modeliavimas. Mokomoji knyga
tolydžiais objektais (objektais, kurie erdv(cid:1)je n(cid:1)ra diskret(cid:2)s), pavyzdžiui, apie temperat(cid:2)r(cid:5)
arba altitud(cid:7). Vaizdai – pavyzdžiui, aeronuotraukos ir palydoviniai vaizdai – taip pat
saugomi rastriniu formatu (1.2 pav.). Duomenys rašomi (cid:4) paprast(cid:5) duomen(cid:3) strukt(cid:2)r(cid:5),
kuri(cid:5) sudaro su fiksuotomis gardel(cid:1)s vietomis susieti eilut(cid:1)s ir stulpeliai.

1.2 pav. Rastrin(cid:2)s strukt(cid:4)ros pavyzdys: palydovinis vaizdas
Kiekviena rastro gardel(cid:1) turi aukšt(cid:4) ir plot(cid:4), kuris gali b(cid:2)ti keli centimetrai, metrai ar net
kilometras. Gardeli(cid:3) matmenys paprastai priklauso nuo duomen(cid:3) skiriamosios gebos.
Gardel(cid:1)s dydis lemia, ar duomenys bus atvaizduoti tiksliau, ar grubiau – paprastai kuo
sud(cid:1)tingesni duomenys, tuo daugiau gardeli(cid:3) reikia jiems tiksliai atvaizduoti. Atrodyt(cid:3), kad
tikslum(cid:5) padidinti labai paprasta – reikia visiems duomenims nustatyti labai maž(cid:5) gardel(cid:1)s
dyd(cid:4); bet kita vertus, kuo mažesnis gardel(cid:1)s dydis, tuo didesnis failas, kuriame duomenys
saugomi, ir tuo ilgiau trunka juos atvaizduoti ekrane bei apdoroti. Paprastai gardeli(cid:3) dydis
yra kompromisas tarp duomen(cid:3) prieinamumo, tikslumo, užimamos vietos saugykloje ir
vaizdavimo bei apdorojimo spartos. Gardel(cid:1)s dydis dar vadinamas duomen(cid:3) skiriam(cid:5)ja
geba: jei gardel(cid:1) yra 25 × 25 metrai, duomen(cid:3) rinkinio skiriamoji geba yra 25 metrai. Kuo
mažesn(cid:1) gardel(cid:1), tuo didesn(cid:1) skiriamoji geba, ir tuo smulkesnes detales galima
pavaizduoti.

Su kiekviena gardele susiejama vaizduojam(cid:5) atribut(cid:5) atitinkanti reikšm(cid:1) (pvz., su
kiekviena krituli(cid:3) duomen(cid:3) rinkinio gardele bus susietas lietaus kiekis, o žem(cid:1)naudos
gardel(cid:1)s tur(cid:1)s žem(cid:1)naudos tip(cid:5) nurodant(cid:4) atribut(cid:5) – miesto, žem(cid:1)s (cid:2)kio, miško ir pan.).
Gardeli(cid:3) reikšm(cid:1)s gali b(cid:2)ti teigiami ir neigiami sveikieji arba slankaus kablelio skai(cid:6)iai.
Kartais gardel(cid:1)ms priskiriama reikšm(cid:1) „NODATA“, nurodanti, kad duomen(cid:3) n(cid:1)ra (1.3
pav.).
© Nacionalin(cid:1) žem(cid:1)s tarnyba prie Žem(cid:1)s (cid:2)kio ministerijos, 2008 9
Erdvin(cid:2) analiz(cid:2) ir modeliavimas. Mokomoji knyga

Zone with value 1 Zona, kurios reikšm(cid:1) 1
Zone with value 2 Zona, kurios reikšm(cid:1) 2
Zone with value 3 Zona, kurios reikšm(cid:1) 3
Zone with value 4 Zona, kurios reikšm(cid:1) 4
Zone with value 5 Zona, kurios reikšm(cid:1) 5
NO DATA DUOMEN(cid:9) N(cid:10)RA
1.3 pav. Rastrini(cid:3) duomen(cid:3) pavyzdys
Rastriniai duomenys ir rastrini(cid:3) duomen(cid:3) modelis taip pat turi daug pranašum(cid:3), lyginant
su vektoriniais duomenimis:

(cid:1) duomen(cid:3) modelis paprastas;
(cid:1) daug erdvin(cid:1)s analiz(cid:1)s funkcij(cid:3) paprastesn(cid:1)s ir spartesn(cid:1)s;
(cid:1) patogus didelio kintamumo erdv(cid:1)je duomenims;
(cid:1) suspaudus patogus mažo kintamumo erdv(cid:1)je duomenims;
(cid:1) lengva integruoti su palydoviniais ir kitais nuotolini(cid:3) tyrim(cid:3) duomenimis.

Netaisykling(cid:3)j(cid:3) trikampi(cid:3) tinklas
Netaisykling(cid:3)j(cid:3) trikampi(cid:3) tinklo (NTT) duomen(cid:3) modelis idealiai tinka vaizduoti pavirši(cid:3),
pavyzdžiui, reljef(cid:5). Duomenys vaizduojami nepersidengian(cid:6)i(cid:3) trikampi(cid:3), nubr(cid:1)žt(cid:3) tarp
nevienodais tarpais išd(cid:1)styt(cid:3) tašk(cid:3), rinkiniu (1.4 pav.). Reljefo modelyje kiekvienas
trikampis atitinka vienodo nuolydžio (gradiento) plot(cid:5). Kadangi NTT galima vaizduoti
netaisyklingai išd(cid:1)stytus duomenis, jais daug tiksliau negu rastrais galima modeliuoti tam
tikrose vietose staigiai kintan(cid:6)ius paviršius – kur duomenys kinta labiau, galima prid(cid:1)ti
daugiau tašk(cid:3), kur kintamumas mažesnis, užtenka mažiau tašk(cid:3).

© Nacionalin(cid:1) žem(cid:1)s tarnyba prie Žem(cid:1)s (cid:2)kio ministerijos, 2008 10