Table Of ContentN. DARIŪTĖ - MASTARIENĖ, A. GAMZIUKAS, G. RAMOŠKA
•
DARIUS IR GIRĖNAS
Dokumentai, laiškai, atsiminimai
Kaunas, 1991
Lietuvos technikos muziejus
UDK 947.45
Da329
Viršelio dailininkas
Gytis Ramoška
ISBN 5-89942-599-7 © Plieno sparnai, sudarymas, komentarai, 1991
Šį darbą skiriame vėl atgimstančiai Lietuvai
ŽODIS SKAITYTOJUI
Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą, išgarsėjo visame pasaulyje. Tai įvyko jau daugiau kaip
prieš pusę amžiaus. Nors didvyrių žygiui yra skirtą grožinės literatūros, muzikos ir dailės kūriniai,
tačiau gausumas ir įvairumas dėl objektyvių priežasčių (Lietuvos okupacija) mūsų toli gražu
nepatenkina.
Tą patį galima pasakyti apie Dariaus ir Girėno skrydžio istorinį aprašymą. Jų žygdarbiui skirtas
knygas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.Dgą laiką vienintelė ir informacijos gausumu nepralen
kiama buvo 1935 metais Čikagoje išleista Petro Jurgėlos knyga 'Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas".
Knygoje daug iliustracijų ir ji išspausdinta milžinišku 14000 egz. tiražu. Autorius deramai numaldė pirmąjį
informacijos troškulį apie sparnuotus didvyrius. Antrasis šios knygos fotografuotas leidimas, išėjęs Vilniuje
1990 metais, žurnalistų pastangomis, iškėlė kitą problemą, - skubant gauti pelną ir stokojant kompetencijos,
knyga pakartota su visomis aviacijos istorikų jau seniai išaiškintomis klaidomis, kurios dėl knygos autoriteto
ilgą laiką buvo multiplikuojamos. Tarp jų ir neteisingos abiejų lakūnų gimimo datos, kai kurios lėktuvo
techninės charakteristikos ir kt.
Pokarinėje Lietuvoje tik chruščiovinio atšilimo metais Jonas Dovydaitis pirmasis "pralaužė ledus"
beletristinėje dokumentinėje apysakoje "Juodi debesys" (1967m.), primindamas Dariaus ir Girėno skrydį ir
nupasakodamas kaip Puntuko akmenyje buvo įamžintas didvyrių atminimas. Šios apysakos antrasis,
pataisytas leidimas "Atlanto nugalėtojai" pasirodė 1983m. Pernelyg konjunktūriška ir tuo pačiu istoriškai
neobjektyvi, ši apysaka vis dėlto okupuotoje Lietuvoje garsino Atlanto didvyrius.
Kur kas istoriškai objektyvesnė, tačiau labai jau kukli savo apimtimi (50 puslapių), Zigmo Kondrato
brošiūrėlė "Pirmasis lietuvių skridimas per Atlantą" (1969m.). Ji įdomi tuo, kad plačiau išnagrinėtas Dariaus
ir Girėno gabentas oro paštas, o taip pat pateikti antrojo lakūnų mumijų tyrimo rezultatai.
Deramai pagerbė didžiojo skrydžio 50-metį Edmundas Jasiūnas, Amerikos lietuvis, aviacijos istorikas,
1984m. Čikagoje išleidęs gausiai iliustruotą knygą "Darius-Girėnas 1933-1983". Tiesa, Lietuvą pasiekė tik
keletas nedidelio jos tiražo (850 egz.) egzempliorių.
1990 metais išleista Vytauto Dovydaičio knygelė "Vėjaiblaškė, žaibai plakė...". Tai apybraiža apie mūsų
transatlantinius lakūnus, kurios pradžioje plačiau apžvelgiama Lietuvos karo aviacija (Čia Darius pradėjo savo
lakūnišką karjerą), o taip pat trumpai papasakota ir visa prieškarinė bei pokarinė Dariaus ir Girėno žygdarbio
įamžinimo istorija.
1990 metais išėjo Nijolės Dariūtės-Maštarienės knyga "Darius ir Girėnas". Gausiai iliustruota (250
nuotraukų). Knygoje apžvelgta visa Dariaus ir Girėno skrydžio bei jų įamžinimo istorija nuo didvyrių gimimo
iki šių dienų.
Mūsų leidinio uždavinys, pateikiant konkrečius dokumentus, padėti visuomenei objektyviau vertinti
daugelį Dariaus ir Girėno istorijos faktų. Juk dėl informacijos stokos šią didžiąją istoriją dar vis gaubia
įvairiausi gandai.Medžiagą leidiniui rinkome Lietuvos Centriniame Valstybiniame archyve, Kauno Vytauto
Didžiojo Karo muziejuje, pasinaudojome N.Dariūtės-Maštarienės saugomais jos tėvo asmeniniais daiktais ir
dokumentais, bei V.Ašmensko, MBulotaitės, S.Lukėno irkt. archyvais.
Dariaus ir Girėno žygdarbis, Dariaus veikla nepriklausomoje Lietuvoje yra lietuvių tautos istorijos dalis,
todėl tikimės, kad ši knyga bus naudinga ir norintiems geriau pažinti savo tautos praeitį.
Autoriai
3
DOKUMENTAI APIE S. DARIAUS
DALYVAVIMĄ 1917-1919 M.
PASAULINIAME KARE
1917 m. balandžio 6 d. Jungtinės Amerikos Valstybės paskelbė karą Vokietijai. Praslinkus vos
šešioms dienoms nuo karo pradžios, balandžio 12 dieną Steponas Darius įstojo savanoriu Amerikos
kariuomenėn. Dalyvavo mūšiuose Prancūzijos frontuose: Luneville (1918 02 20-03 22); Baccart
(03 30-0621); Esperance (0701-0714);ChampaneMarne(0718-08 01). Nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio
mėnesio gydėsi ligoninėje, nes buvo sužeistas. Grįžęs iš ligoninės, kariavo Meuse - Argonne fronte
nuo spalio mėn. 17 d. iki lapkričio 11d. 1919 m. gegužės 10 d. grandinis Darius buvo demobilizuotas
iš kariuomenės.
Už sąžiningą tarnybą JAV kariuomenėje Steponas Darius apdovanotas ordinu „Purpurinė širdis"
ir „Didžiojo Karo už civilizaciją" medaliu.
„1972 m. viešėjau JAV pas Dariaus seserį Konstanciją-Kotryną Stulpinienę. Mes parašėme laišką
JAV armijosdepartamentui, prašydamos žinių apie S. Dariaus karinę tarnybą Amerikos kariuomenėje.
1972 m. vasario 4 d. iš departamento gavome raštą ir apdovanojimus. K.Stulpinienė šį raštą,
apdovanojimus ir jos išsaugotą dokumentą - pažymą apie tėvo karinę tarnybą padovanojo man."*
DARIUS LIETUVOJE
(1920- 1927 m.)
1. ĮSPŪDŽIAI VYKSTANT l LIETUVĄ IR LIETUVOJE (1919 -1921 m.)
Steponą Darių tėvynės meilė lydėjo visą gyvenimą.
1907 m. šeima išvyko į Ameriką. Dariukui tuomet buvo dešimt metukų. Tačiau savo kalbos jis
nepamiršo, mat, namuose ji visad skambėdavo. Trejais metais už save jaunesnę sesutę Konstanciją
- Kotryną ir Amerikoje gimusį brolį Stasį, Darius išmokė lietuviškai skaityti ir rašyti, nors pats mokėsi
mokyklose, kur dėstė anglų kalba.
Pirmojo Pasaulinio karo metais Dariųjaudino žinios apie vokiečių, užgrobusių Lietuvą, žiaurumus.
Kai 1917 metais balandžio 6 d. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė Vokietijai karą, Darius stojo
savanoriu į Amerikos kariuomenę.
Demobilizuotas iš kariuomenės grandinis Darius 1919 m. gegužės 10 d. sugrįžo į Čikagą. Čia jis
nenutraukė ryšių su kitais Čikagos lietuviais karo dalyviais, susibūrusiais į, taip vadinamą, Susivienijimą
Amerikos lietuvių kareivių (SALK). Darius dalyvavo šio susivienijimo organizaciniuose darbuose.
Domėjosi įvykiais Lietuvoje. Džiaugėsi, kad Lietuva nusimetė keletą šimtmečių trukusį jungą ir tapo
nepriklausoma valstybe.
Darius ne tik pats ryžosi grįžti į Tėvynę, bet ir kvietė draugus - buvusius karius. Juolab, kad Lenkija
jau kėsinosi į Lietuvą.
1920 m. liepos 27 dieną 14 valandą karo ir kančių patyręs Darius išvydo savo taip mylimą Tėvynę.
Ruošdamasis vykti į Lietuvą ir net Lietuvoje, visus įvykius Darius užsirašinėjo nedidelėje juodoje
paauksuotais krašteliais užrašų knygutėje. Dar gerai nemokėdamas lietuviškai taisyklingai rašyti,
* N. Dariūtė - Maštarienė. (Toliau N. D. M.)
4
DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.)
rašė didžiosiomis raidėmis.
Užrašai knygelėje pradėti 1919 metų gegužės 10 dieną. Baigti 1921 m., Dariui įsimintiną, birželio
10 dieną. Ji net apibrėžta rėmeliais. Dariui, kandidatui į aviaciją, su keturiais kitais bendražygiais,
pirmą kartą teko paskraidyti lėktuvu.
1927 m., išvažiuodamas į Ameriką, Darius šią užrašų knygelę ir kitus dokumentus išsivežė*.
Užrašų turinys gal ir neišsamiai, bet gan tiksliai supažindins su vienu Dariaus gyvenimo
laikotarpiu.
Steponas Darius
Gimė 1897 m. sausio 9 d.
Lietuvoje Tauragės aps.
Geg. 10.1919 Apleidau Amerikos Kariuomenę (Camp Grant)
lup. 11 d. 1919 Likau išrinktas nut. rašt. 3 čios kuopos susivienijimo Amerikos liet. kareivių.
Gruodžio 19 Likau išrinktas atstovas in centro ivaldiba.
Vasario 19 20 Tapau išrinktas rašt. pag. SusAmer. liet. kareiviu
Vasarwl920likauvisuotimiperstatitasL.A.MajomiZadeikiui
Buvau Liet ats. Amer. priimtas.
Geg. 1920 tapau centro rašt.
Geg. 26,1920 Likau įgaliotas Liet. ats. Amer. organizuoti liuosanorius Chicagoi.
Birželio 26d. Apleidau darbą ir taisaus keliauti Lietuvon.
Birželio 30 d. Apleidu Chicagą gimines ir draugus.
Liepos 2 d. Pasieku New. Yorka.
Liepos 3 diena Šiedu laivon Lietuvos kariuomenis tarnisti prasided.
Liep. 12,1920 L. Adriatic atvikuo Cherbourg Francija.
Liep. 13 Atvikau Parizium
Liep. 18-19-1920 Apžiurėjau mušiu laukus kuriosi aš buvau sužeistas (Feren Tardenios)
Liepos 21,1920 Apleidu Pariziu 10 v.v.
Liepos 22 Pervažiuoju Belgia ir pasiekiu Koln Vokietija
Apleidžiu Koln 8;30w
Liepos 23,1920Pasieku Berlina 7:30 v. R. Paviešam ir apleidžiu Berlina. Bet prišapleidimo keletas lietuviu
liko areštavoti. AŠ teipgi užsiliku gelbėti jus. Perbunam cipei iki rito liepos 24 diena. Policija persiprašo ir
paleida. Liepos 24 apleidom Berlina ir pasiekam 6v. v. Sunnemund Siedam laivon 7:30 v. v.
Liepos 25 diena Laivas apleidžie Sivinemunde 4 v.R. Apleidzem Pilau 10 v.v.
Liepos 26 Pasiekam Karaliaučius 12:30 V.R. Pemakvojen apliedam Karaliaučius 9 v.R. Pasieku Eitkūnus
Eydtkuhnen 2 v.v. Paemu Vfagener's hotel.
Liepos 27 Apleidu Eydkuhnus. Kaip 2 v.v. pamačiau Lietuva. Puiki laukai ir tyras oras. Paemu Metropolis
Viešbuti. Vakare susidraugauju su Lietuvos apgineju kareiviu Antanas Vainauskas iš pirmo parubežio pulko
Liepos 28 Pradedu taisitis darban. Tampu perstatitas Pilėnui viršininkui žvalgibos skirio instructoriui
Liepos 29 Taisaus prie darbo.
Liepos 30 Bernu bagažą
Liepos 31 Apleidu Kauna 7v.R. Pasiekiu Batakius 8 v.R.
Liepos, Rugpiučiuo 1 Batakiuose. Apleidu 7 v.v. Pasieku Taurage 8 v.v.
Rugpiučio 3 Apleidu Taurage ir pasilieku RikiSki 10 v.R.
Rug. 4 Apleidu Rikiški pasieku Kauną 7 v.v.
Rug. 7 Buvau paakviestas prie darbo
Rug 8 diena apleidu Kauna 7 v.R Pasieku Ukmerge
Iv.v. Apžiurėjuom Šventuoje upe
Rug. 9 diena Apleidu Ukmerge 5:30 VR. Pasieku Oniksčius 1 v.v
Rug 10 Apleidu Oniksčius 4 v.R Pasieku Batakius 7:30 v.v.
* Užrašų knygelę N. Dariutei-MaStarienei padovanojo K. Stulpinienė. Knygelė saugoma N. Dariūtės-MaStarienės archyvuose.
5
DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.)
Rugpiučio 12 Apleidu Batakius ir nuvikstu Tauragėn ir Šilale, kur pemakvoju ir ant rito iškeliauju
Kvedarnan.
Rugpiučio 13 Pasieku tėvyne
Rugpiučio 14 Aplankau tėvo ir senoliaus kapa.
Rugpiučio 15 Nueinu į Judrėnus Vakare aplankau Indzeleviče ir dukteris Stefanija su Zofija.
Rugpiučio 16 Po nakvines S. ir Z. palid iki Degučių ApleiduUžvienus 10 v.R. Pasieku Taurage Sv.v. Einu
nakvinen pas Kasenaviče
Rugpiučio 17 Pasieku Batakius ir nuvikstu Skaudvilen
Rugpiučio 18 Višu RikiŠkio kaime
Rugp. 19 Apleidu RikiSkius ir pasieku Kauna, keliaudamas nuo Jurbarko Nemunu ant garlaivio Vilnius.
Įdome kelione. Laivas užeina ant salų, Šaukimai rusu tarnautuoju ir vel po vargu nustumam laivą važiuoje
iki kitos salos. Pasiekam Kauna 4 valandas vėlai.
Rugp. 29.1920
Įteikiau karo mokyklos adjutantui prašymą pastoti į Karo mokyklą. Prašymas tapo priimtas ir aš radaus
Kandidatų skaitliui.
Rugsėjo 12.1920
Šiedu specialen traukinen 7 vai ryto Nuvykstom Vilniun 11 vai. ryto. Musu procesija yra priimta Vilniaus
piliečių Nu stotes keliaujam pas Aušros vartų, kur aš apleidu procesija ir einu miestan kad regėjus tą garsinga
ir tautiškai šventa Gedimino kalną ir pilą. Užlipu ant kalno ir pasveikinu tą Lietuvos Sargą 2:50 vai. vok.
Rugsėjo 13.1920
Regu 3ju Krizių kaina su jo istoriškais paminklais cimento Križeis. Parvykstu Kaunon 10 vai. vok.
Rugsėjo 22,1920. Lenkai skelbia karą Lietuvai. Atkakli mušei fronte.
Rugsėjo 24,1920 Gaunu nuo Seimo ats. S.riaubos rekomendacija aplankyt Steigiamojo Seimo posėdi 44.
Posėdi atidaro pirm. Stulginskas. Pabaigoi Sleževičius daro nepaprasta pranešima del lenkų į Lietuva
įsiveržimo ir siūlo ryt diena susirinkt apart priemones kaip apsigint nuo dvarininku invazijo (siūlymą atstovai
priima ranku plojimu)
Rugsėjo 25,1920 Susirenka nepaprastas posėdis kur išneša rezoliucija ir atsišaukimus.
Spalio 3,1920
Vykstu Vilniun pastot Karo mokyklon.
Spalio 9,1920,3:15 v.v. Lenkai paema Vilnių
Spalio 12,1920 8:30 v.v. Apleidžiu liūdna Vilnių su anglu consulatu ir kitų tautų atstovybes,
Spalio 13. Sugrinštu Kaunan ir apsistoju pas Kvietka.
Spalio 19. Pastoju Karo mokyklon
Spalio 20. Pirmą kartą išeinu rikiuote Lietuvos armijoj.
Gruodžio 23 Esu paliuosuotas atostogom ant 14 dienu. Nuvykau į Batakius J.Valanteju.
Kova 26,1921 Paliuosuotas atostogom (Velykų šventėm) ant 7 dienu.
Kova 27, Nuvykstu pas Antaną Malinauską, Kelmės valsčių
Balandžio 2, Sugrinst
Gegužės 8 d. Sulig Karo mokyklos įsakymu No 128 esu paskirtas į artilerija.
Geg.21 Paliuosuotas atostogom ant 2 savaičių
Geg. 23 Nuvykstu Palangon Apsistoju pas draugą junkerį Alex. Tranyzą.
24 geg. Palangoje
Geg. 25 Pirmą kartą Palangos maudyklose.
Geg. 26 Ant jūrių buriniami žveju laivėje su draugais Tranyzu, Strikaičiu ir kitais.
Geg. 27 Nuvykau Kretingon ir nupirkau dviratį.
Geg. 28 Nuvykau į Šventosios upės žiotes ir ant prūsų rubežiaus.
Geg. 29 Vainikai, Palangoje Šventos iškilmes ant Birutes kalno. Po piet išlaužu dviračio Špiekius.
Geg. 30 Vykstu Kretingon Nuperku Špekius ir po piet sutaisau dviratį.
Geg. 31 9:30 vai. ryto apleidžiu Palangą ir atvykstu Kretingon. 10 vai. ryta. Apleidu Kretinga 10:36 vai.
Atvykstu Kartenon 12:45 vai. Apleidu Kartena 16:45 vai. Atvykstu Plungen 20 vai. Apleidu Plunge 20:15
vai Rietave 22.30 vai Pemakvoju viešbutije prieš baznicia. Iš viso nukeliavau 76 viortus.
Birž. 1 Apžiūriu baznicia Sodną paločiu kun. Oginskio ir Koplyčelį kur jie yra palaidoti. Taipgi dar ir
išsimaudžiau dvaro sodne prūde.
6
DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.)
Biri. 2. Su dviračiu išvykstu Tauragėn. Keliaujant upės Akmenos išsimaudau. Atvykstu Tauragėn 20 vai
Sustoju ant nakties Blintrupio viešbutije.
Biri. 3 Nuvykstu į batakius pas jokuba Valanteju.
Biri. 5. Sugrinstu Kaunan.
Biri. 9. Kuopos vad. kap. Juozaičio esu perstatytas kaipo kandidatas aviacijon. Sutinku su perstatymu.
Biri.10.1921 Nuvykstu su kandidatais čimarka Vyt.Valteriu Vyt. ZakŠausku ir Remeika ant patikrinimo.
Skrajojau ant Kauno ir Garliavos Pirmas bandymas pasekmingas.
2. DOKUMENTAI APIE VYR. LEIT. S. DARIAUS IR KARO AVIACIJOS
VIRŠININKO GEN. LEIT. J. KRAUCEVIČIAUS SANTYKIUS
Karo aviacijos viršininkas generolas - leitenantas J. Kraucevičius nemėgo Dariaus už jo de
mokratines pažiūras ir iniciatyvą. Dariaus nuomone jo viršininkas - nelietuvis, dar carinės Rusijos
laikų karininkas, tuščiai ambicingas, reikalavęs savo asmeniui besąlygiško paklusnumo, savo
pavaldiniams vadovavo buku muštru, neretai ir šeimyniniu principu. Visa tai trukdė J. Kraucevičiaus
pavaldžių žmonių veiklai net ne tarnybiniu laiku.
Atvykęs iš Amerikos, kur žodis buvo vertinamas ne mažiau už popierinį raštą, čia, Lietuvoje
Darius ne kartą nukentėjo dėl sporto ar net asmeninių reikalų. Per daug pasitikėjo žodžiu duotais
viršininkų leidimais ar sutikimais.
1925 m. rugsėjo mėn. 2 d. Aviacijos viršininko įsakymu aviacijai Nr. 81 Darius buvo apkaltintas
tuo, kad, pasiprašęs dviem dienom atostogų, išvyko į užsienį - Latviją, neturėdamas atitinkamo
leidimo. O Liepojoje, niekieno nekviečiamas ir be savo viršininko sutikimo, kaip Lietuvos aviacijos
lakūnas, apsilankė latvių jūrų aviacijoje.
Nuorašas
ĮSAKYMAS AVIACIJAI
81 Nr.
1925 met. rugsėjo mėn. 2 dien., Kaunas
I
Karo lakūnas vyr-ltn. DARIUS, pasiprašęs dviem dienom atostogų, leido sau išvykti užsienin /Latvijon/
neturint atatinkamo leidimo. Nė vienas pilietis negali atsikalbinėti neiinojimu įstatymų, tai kaip tas galėjo
atsitikti su karininku? Maiai to, vyr. įeit. DARIUS būdamas UEPOJUJE, niekino nekviečiamas ir neturint
savo viršininko sutikimo, atsilankė kaipo Lietuvos aviacijos lakūnas, latvių jūrų aviacijon. Nejaugi ir tas
nebuvo iinoma vyresniam leitenantui DARIUI, kad be sutikimo savo vyresnybės negalima lankytis svetimoje
kariuomenėje, vadinant save nariu kitos kariuomenės.
Kadangi vyr. Itn. DARIUS yra jau nubaustas I-os Oro Eskadrilės Vado, tai nevartodamas prieš jį kitų
priemonių, įsakau I-os Oro Eskadrilės Vadui išaiškinti vyr. Itn. DARIUI jo netaktišką pasielgimą ir
prasižengimą prieš įstatymus ir perspėju Aviacijos karius, jeigu dar atsirastų nežinantieji taisyklių išvykimui
užsienin, tai ateityje atsikalbinėjimai neiinojimu, nebus imami domėn.
Originale pasirašė Generolas Leitenantas
KRAUCEVIČIUS
Aviacijos Viršininkas
Nuorašas tikras: Vyr. Itn. šešplaukis
ADJUTANTAS
Atsakydamas šiam įsakymui, 1925 m. lapkričio 6 d. Darius parašė I-os oro eskadrilės vadui raportą
Nr. 26. Čia išdėstė visas aplinkybes, dėl kurių buvo kaltinamas:
7
DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.)
l-os Oro Eskadrilės
K. 1. V-ltn. Darius
I-os Oro Eskadrilės Vadui
1925 m. rugsėjo mėn. 9 d.
26 Nr.
A. Freda
Raportas
Perskaitęs aviacijai įsakymą 81 Nr. iŠ 1925 m. rugsėjo mėn. 2 dienos, kuris išimtinai paskirtas mano
asmeniui, aš, kaipo Lietuvos kariuomenės karininkas, skaitau sau ui pareigą pranešti sekantį:
l.š.m. rugpiučio mėn. 28 d. Lietuvos Fizinio lavinimosi Sąjungos futbolininkų komanda vyko rungtis
Liepojun su Latvių komanda. Man kaipo LS. L.S. pirmininkui, rūpiLietuvos sporto vardas, oypačgi užsieny,
iraŠ nusprendžiau vykti. Kaipo karininkui ir inteligentui man žinoma, kad vykti užsienin reikalingas leidimas
iŠ savo viršininkų arba atitinkamų įstaigų. Tuo reikalu kreipiaus į Tamstą mano eskadrilės vade prašydamas
leidimo vykti Liepojun. Gavęs Tamstos sutikimą ir turėdamas iŠ atatinkamos įstaigos vykti užsienin bendrą
su kitais sportininkais leidimą skaičiau pakankamu. Bet jeigu Tamsta Vade nesupratote,kadaŠ prašiau leidimo
vykti Liepojun, moraliai neskaitau savęs nusikaltusiu, nebent tik tuomi, kad nesikreipiau raštu.
2. Būdamas Liepojui susitikau su Latvių sporto draugijos valdybos nariais, iš kurių vienas kapitonas
/teismi tardyt./ kuris mane pažino kaipo karininką iš mūsų susitikimo laike latvių sportininkų atsilankymo
Kaune, supažindino mane su savo draugu sportininku, rungtynių dalyviu, gidro aviacijos karininku lakūnu
instruktorium, kuris maloniai pakvietė Lietuvos sportininkus atvykti /ekskursijos tikslais/ pažiūrėti jų gidro
aviaciją. Susidiejus aplinkybėms, aš kaipo LJF.L.S. pirmininkas i£ mandagumo negalėjau atsisakyti Šeimin
inkams nuo jų malonaus kvietimo, tolabiaus, kad pakvietimas nebuvo taikomas man kaipo Lietuvos kariuomenės
karininkui /kis būtų galėjęs mane varžyti/ bet kaipo sporto draugijos nariams ir jos pirmininkui - man.
3. Būdamas Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos /L J.L.S./ pirmininku visuose reikaluose atstovavau tik
Lietuvos sportininkus asmeny L.F.L.S. ir daugiau nieko. Aš kapitono pažintas kaipo Lietuvos karininkas
lakūnas, to fakto negalėjau paneigti, nes karininko garbė to neleido. Tas visgi, mano supratimu, nereiškia
reprezentavimo Lietuvos aviacijos bei kariuomenės. Taktiškumo atžvilgiu šiami atsitikime laikiaus kaipo
paprastas inteligentas Lietuvospilietis sportininkas, niekurnesivadindamas savęs jokiuaviacijos beikariuomenės
atstovu, dargi nesiskelbiau savęs karininku. Bet, jeigu Latvijos gidro aviacijos viršininkas, kaip man teko
pastebėti, norėdamas užmegsti artimesnius ryšius su mūsų aviacija ir, turėdamas progą perduoti mūsų
Aviacijos Viršininkui įvairias Žinutes ir fotografijas, pasinaudojo mano asmenim, aš iŠ mandagumo atsisakyti
negalėjau, šį savo patarnavimą Latvijos Gidro Aviacijos Viršininkams prasižengimu neskaitau.
Sumetus viską, kas aukščiau išdėstyta, ir imant domėn kalbamąjį 181 Nr. 3/ įsakymą, manau, kad Aviacijos
Viršininkas, tur būt, būdamas nevisai tiksliai informuotas šiuo klausymu, suprato dalykų stovį taip kaip
pažymėta įsakyme. Susidėjus aplinkybėms, aš anksčiau rugsėjo mėn. 3 dienos negalėjau pranešti Aviacijos
Viršininkui apie tą netikėtą susitikimą su Latvių gidro Aviacijos Viršininku.
Aviacijai įsakymas 81 Nr. iŠ 1925 m. rugsėjo mėn. 2 d. išnešė man sprendimą, neišklausęs mano žodžio
informacijos tikslu kaipo kaltinamojo. Kalbamas įsakymas mane kaipo karin inką ir lakūną giliai užgauna, jeigu
mano garbingi viršininkai ir karininkai, kurių draugijoj esu pasiryžęs tėvynę ginti, laikytų mane tokiu, kaip
pažymėta įsakyme aviacijai 81 Nr. aš tuomet skaityčiau save nesančiu vertu būti jų draugijoj.
Remiantis virš išdėstytu, prašau Tamstos tarpininkavimo išaiškinti tikrumos dalykų esmę ir pašalinti
įsakyme 81 tJr. man inkriminuojamus nusikaltimus arba jeigu tas būtų visai negalimu tarpininkauti
paliuosavimui manęs nuo taip garbingų pareigų./kariuomenes/.
Karo lakūnas V.-leitenantas
Generolas - leitenantas J. Kraucevičius, susipažinęs su Dariaus raportu (Nr. 26) 1925 ra spalio 7
d parašė naują įsakymą aviacijai. Čia jis atšaukė savo įsakymo Nr. 81 tik vieną sakinį. Būtent, kad
Darius latvių hidroaviacįjoj lankėsi be pakvietimo.
8
