Austėja Mikuckytė apie Rodiono Petroffo tapybą Domantas Milius apie miuziklus Greta Aleknaitė ...

48 Pages·2017·4.05 MB·Lithuanian

Pašvaistė
Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui 2017 / 3
Austėja Mikuckytė apie Rodiono Petroffo tapybą
Domantas Milius apie miuziklus
Greta Aleknaitė apie stereotipus, kuriančius seksizmą
Justyna Vansovič apie Kino pavasarį
Autoriai
Austėja Mikuckytė Justyna Vansovič
Domantas Milius Greta Aleknaitė Gabija Daukintytė
Milda Zurbaitė Linas Daugėla Justas Galvanauskas
Dailė
Austėja Mikuckytė
Vizualiniai Rodiono Petroffo
komentarai
„Pamėnkalnio“ galerijoje eksponuota klaipėdie- žadina pilietiškumą, skatina sekti ir analizuoti
čio Rodiono Petroffo paroda „Abejonės ir ginčai“ – politinius bei kultūrinius reiškinius. R. Petroffas
pirmoji personalinė tapytojo ekspozicija Vilniuje ir išsaugo ir toliau puoselėja savo braižą – fotorealiz-
Dailininkų sąjungos projekto „Rytojaus horizontai“, mo krypčiai artima raiška ir nepiktybiškai ironiš-
skirto palaikyti ir skleisti jauną profesionalią kūrybą kas šiuolaikinio pasaulio procesų komentavimas.
Lietuvoje, dalis. Meistriškai įvaldęs fotografijos efektus, atsispirda-
mas nuo konkretaus kadro, autorius neapsiriboja
Su R. Petroffo kūryba esu susidūrusi 2012 tikrovės kopijavimu. Kiekvienoje drobėje slypi
metų konkursinėje parodoje Jaunojo tapytojo pri- autoriaus replika, kurią išgirsti žiūrovui pavyks
zas bei meno mugėje ArtVilnius’16. Kiekvienas teisingai iškodavus metaforas, simbolius ir kon-
susitikimas su šio tapytojo kūryba intriguoja, tekstus.
Rodion Petroff. Likti čia (drobė, aliejus; 2017)
1
Dailė
Rodion Petroff. Sankryža ir Kelias į dirbtuves (drobė, aliejus; 2016)
Per parodos atidarymą menotyrininkė Jolan- Praeitis, dabartis, ateitis
ta Marcišauskytė-Jurašienė tapytojo paveikslus
apibūdino kaip plepius, ekstravertiškus, lengvai 2014 metais sukurtame kūrinyje Ambivalen-
pasiduodančius perskaitymui. Iš tiesų, kiekvienas tiškas paradas regime dabartinės Rusijos metaforą.
kūrinys turi nujaučiamą temą, teisingą interpreta- Įvykių Kryme įkvėptoje kompozicijoje – Sankt
ciją sufleruoja ir pavadinimai, tačiau tik iš paties Peterburgo panorama, naikintuvai, povandeninis
autoriaus lūpų išgirdus kūrinio gimimo istoriją, laivas, virtęs banginiu, kamufliažiniai delfinai ir
sužinome apie asociacijų vingius bei asmenines dailiojo plaukimo merginų pasirodymas. Auto-
dailininko patirtis, įsiliejusias į visiems atpažįsta- matiškai kyla asociacijų su sovietiniais paradais, jų
mą peizažą ar siužetą. Šios potekstės suteikia kū- pompastika, slepiančia represinės sistemos ir karo
riniams papildomos pridėtinės vertės. R. Petroffo žiaurumo realybę. Nors šis paveikslas ankstyviau-
kūrybą galėtume pavadinti literatūriška, ir tai yra sias iš eksponuojamų parodoje, jis tinkamas tiek
vienas tų retų atvejų, kai ši savybė nekiša kojos vi- netolimai, tiek tolesnei Rusijos praeičiai apibū-
zualinio meno kokybei. Netgi priešingai – yra ne- dinti, tiek, deja, ir šiandieniniams šios šalies veiks-
atskiriama R. Petroffo kūrybos dalis ir jos stiprybė. mams. Kita autorių jaudinanti problema taip pat
Fotorealistinė estetika taip pat paprastai rėžia akį, tęstinė ir nuolatos aktuali Lietuvai. Autorius gvil-
pasižymi neskoningumu ir dirbtinumu, tačiau dena emigracijos, vadinamojo protų ar, tiksliau,
R. Petroffo kūryboje ji yra neįkyri, o svarbiausia, talentų nutekėjimo tematiką.
kaip minėta, ne beprasmė, paranki komplikuotam Dailininkas svarsto, ar sėkminga menininko
turiniui perteikti. karjera įmanoma tik emigravus į šiuolaikinių menų
2
Dailė
centrą – Niujorką. Vieno iš Fluxus judėjimo pradi- stebėjęs, jog yra jauniausias iš susirinkusiųjų. Tai
ninkų, išeivio Jono Meko kamera atsisukusi į plentą paskatino autorių pasijusti iškrintančiu iš konteks-
šalia Plungės. Vėjas plaiksto Plungėje gimusio, di- to, išpjauti save iš medinio paveikslo pagrindo ir
džiausiame JAV mieste gyvenančio ir kuriančio bei susimąstyti apie jaunųjų menininkų emigraciją.
tarptautinio pripažinimo sulaukusio menininko Mano nuomone, emigracija yra tik vienas iš veiks-
Žilvino Kempino firminius magnetinių juostelių nių, lėmusių Sąjungos brandaus amžiaus kontin-
lankus. Sukasi vėjo malūnų sparnai, susišaukiantys gentą. Ne visi jauni dailininkai stoja į Dailininkų
su Lituanicos propeleriu ir pašto ženklų su lakūnų sąjungą – jaunieji kūrėjai dažnai neapsiriboja viena
atvaizdais kolekcija. Šis paveikslas lyg ir sufleruotų, dailės šaka, kuria mišrios technikos darbus ir ren-
jog sėkmingos tarptautinės karjeros gimsta svetur, kasi Lietuvos Tarpdisciplininio Meno Kūrėjų Są-
tačiau R. Petroffas kūrinio pavadinimu pasižada jungą arba nestoja į jokią sąjungą.
Likti čia ir galbūt paneigti šį teiginį savo kūrybinės R. Petroffas savo kūrinių serijoje, skirtoje Neries
biografijos pavyzdžiu. Vietoj Žalios kortos R. Pe- krantinei, atspindi, manyčiau, ne savo, o didžiosios
troffas renkasi žalius Lietuvos miškus, kurių tan- visuomenės dalies nuomonę. Šioje parodoje neeks-
kmėje atranda eglaites dvynes, simbolizuojančias ponuojamame paveiksle dailininkas šalia Vlado
rugsėjo 11 d. tragediją. Urbonavičiaus Krantinės arkos nutapė santechni-
kos darbininkus, taip įvaizdindamas dažnam post-
modernaus meno nepripažįstančiam vilniečiui ky-
Diskusijos verda, kunkuliuoja
lančias asociacijas. Šioje parodoje eksponuojamas
Emigracijos mastus R. Petroffui teko patirti paveikslas pratęsia diskusiją. Vadinamasis vamzdis
ir savu kailiu. Tapytojas atvaizduoja pirmąjį savo dėl šventos ramybės jau nuimtas, atsiveria vaizdas
dalyvavimą Dailininkų sąjungos posėdyje. Galvų į statybinėmis plėvelėmis uždengtą Gedimino kal-
jūroje regime ne vieną žilą plauką. Tapytojas, 2013 ną. Šias plėveles autorius pavadina žemės meno at-
metais įstojęs į Dailininkų sąjungą, prisimena pa- stovo Christo Vladimirovo projektu, lyg dar kartą
Rodion Petroff. Arka nuimta, o Christo Rodion Petroff. Pradėti iš naujo (drobė, aliejus; 2017)
Vladimirov jau pradėjo savo projektą (drobė,
aliejus; 2017) 3
Dailė
atspindėdamas neigiamą visuomenės dalies požiūrį Vienas tokių – Bulgakovo, Kastanedos ir Pelevi-
į šiuolaikinį meną. Ši visuomenės dalis nerimauja, no atėjimas skutimosi metu. Rakursas iš viršaus, įtai-
kad neva bet kokios „negražios“ urbanistinio peiza- giai perteikiant visus blikus, atspindžius ir drėgmę,
žo detalės gali būti pavadinamos menu. Kitame pa- ištapyta kriauklė ir iš tikrų tapytojo barzdos plaukų
veiksle matome tą pačią vietą. Peizažas apaugintas išklijuoti trijų rašytojų portretai. Šių rašytojų kū-
laukine gamta, ginčai nutyla. Ką darytume kitaip, rinių autorius klausėsi audioknygų pavidalu, tad
jei galėtume pradėti iš naujo? Ar šį sykį pavyktų jų žodžiai tapytoją lydėjo kasdieniuose ritualuose.
susitarti, rasti kompromisą? Dar vienas šio kūrinio aspektas – turbūt daugumai
žmonių būdinga tendencija suabejojus desperatiš-
Eksperimentai ir paieškos
kai ieškoti ženklų, kurie atsakytų ir patartų. Dar
geriau, kai tie išnyrantys ženklai yra autoritetingų
Kita ekspozicijos dalis asmeniškesnė, įsilei-
ir intelektualių rašytojų galvos.
džianti į tapytojo privačių patirčių ir minčių pasau-
lį. Apsvarstydamas mišrią savo tapatybę, autorius
Visuomenės atspindys
margais potėpiais perdengia Lietuvos ir Rusijos vals-
tybių vėliavas. Nors šis darbas, atliktas ant putplas- Šią temą iš dalies pratęsia paveikslas Eismas pa-
čio pagrindo aliejiniais dažais, atrodo kiek mėgėjiš- gal vabzdžius. Varginanti ilga kelionė iš Malagos į
kai ir nėra estetiškai patrauklus, jis rodo R. Pet roffo Alikantę, ant priekinio stiklo – tikrų muselių ka-
eksperimentus, o idėja atperka vizualinius trūku- pinės. Autorius pasakojo, jog vabzdžiai suklijuoti
mus. Paveiksle Už autorius Lenino galvą išmeta pagal Vandenio žvaigždyno šviesulių išsidėstymą.
už borto, išbandydamas kiek kitokią, siurrealiz- Šiame žvaigždyne buvo atrastos trys galimai gy-
mui artimesnę stilistinę kalbą. Pasiuvinėjimas šiek vybei tinkamos planetos. Kokie juokingi atrodo
tiek sudarko kompozicijos darną. Tai nėra įtaigus Žemės nuotoliai lyginant su šviesmečių atstumais.
R. Petroffo kūrinys, tačiau ir tarp asmeniškesniųjų Koks musės dydžio yra žmogus galvojant apie kos-
kūrinių atrandame pribloškiančių – originalių, minę erdvę. Todėl jam kartais tenka ieškoti ženklų,
išradingų ir harmoningų. ieškoti atsakymų paraleliai ir iš piršto laužtose ho-
Rodion Petroff. Mano pirmasis
posėdis Dailininkų sąjungoje
(MDF, aliejus; 2016)
4
Dailė
Rodion Petroff. Bulgakovo, Kastanedos
ir Pelevino atėjimas skutimosi metu
(drobė, aliejus, plaukai; 2016)
roskopų pranašystėse, ir NASA mokslininkų pra- neapleidžia ir turinio. R. Petroffas seka aktualijas,
nešimuose. Įsijausti į autoriaus ar bent savo, kaip gilinasi į Lietuvoje ir už jos ribų vykstančius reiš-
mašinos keleivio, vaidmenį padeda po paveikslu kinius, turi tvirtą nuomonę apie juos ir atranda
kabantis mašinos numeris „TAPYBA1“. taiklių, dažnai netikėtų ir unikalių metaforų savo
Autorius šiek tiek užsimena ir apie savo pro- įžvalgoms išreikšti. R. Petroffo kūryba – intelek-
fesinę virtuvę. Abstrakčiame, įvairiaspalvių dažų tualus ir estetiškas, ironiškas ir žaismingas, doku-
kūgiais nutaškuotame paveiksle autorius ieško mentiškas ir kartu subjektyvus, abejoti ir ginčytis
tapybos pradžios. R. Petroffo kūryba, manyčiau, su autoriumi bei kvestionuoti kitų brukamas tiesas
prasideda nuo idėjos, o ne nuo spalvinio žaismo. kviečiantis visuomenės atspindys.
Kita vertus, taškai sudėlioti preciziškai, išlaikant
vienodus tarpus ir tarsi simbolizuoja racionalųjį
tapytojo pradą ir kruopštumą, matomą jo kūri-
niuose. Kitame paveiksle dailininkas nutapo mums
mįslingą žemėlapį, pažymi sankryžą ir atsiveda į
dirbtuves. Koridorius, vedantis į tapytojo studiją,
ištapytas nepriekaištingai tikroviškai. Spalvotų taš-
kų linija įsiveržia į koridoriaus „kadrą“ ir, deja, šiek
tiek prigesina iliuzijos intensyvumą.
Nepaisant paskirų darbų netobulumų, ma-
nyčiau, kad, žvelgdami į R. Petroffo kūrybą,
susiduriame su retu, išskirtiniu atveju – formos ir
turinio darna bei kokybine lygybe. Vietoj fotore-
alistams dažnai būdingo tuščio savo meistrystės
demonstravimo vaizduojant banalius kasdienybės
epizodus, R. Petroffas renkasi sudėtingesnį ir pras-
mingesnį kelią. Tapydamas daug talento, įdirbio
Rodion Petroff. Eismas pagal vabzdžius
ir laiko reikalaujančia maniera, autorius nė kiek (drobė, aliejus, vabzdžiai; 2017)
5
Kinas
Domantas Milius
Miuziklai
Pirmasis filmas, kuriame aktoriai prabilo, buvo
1927 metais sukurtas Džiazo dainininkas (Jazz
Singer). Drauge tai buvo pirmasis Holivudo sukur-
tas miuziklas. Didžiausi nuopelnai kino filmuose
atsirandant garsui tenka Alui Jolsonui, kuris la-
biausiai prisidėjo prie garso technikos evoliucijos
kino filmuose. Taip įsibėgėjo masinis miuziklų ga-
mybos procesas, kuris vos nenumarino paties žanro
dar jo kūrimosi pradžioje. Naudodamosi naujomis
galimybėmis, visos kino filmų studijos žiūrovams
kiekvieną mėnesį siūlydavo vis naujus filmus, ku-
riuose visada šokama, visada dainuojama, visada
kalbama. Buvo prisukta daugybė vidutiniškų miu-
ziklo žanro filmų, todėl žiūrovų susidomėjimas jais
pradėjo blėsti. Ketvirtą XX amžiaus dešimtmetį atliekamas rokenrolas tokiuose miuzikluose šeštą
miuziklo žanras susilaukė deramo dėmesio ir pra- dešimtmetį pasiekė piką. Elvis Presley nusifilmavo
dėjo savo auksines klestėjimo dienas. Dar iki to lai- net 33 tokiuose filmuose, kurie susižėrė daugiau
ko jau buvo susiformavusios dvi pagrindinės miu- kaip 150 milijonų dolerių pelną. Ryškiausi ves-
ziklo rūšys: dainuojamieji ir šokamieji miuziklai. terno tipo miuziklai, beveik be išimties, buvo bio-
Visos kitos miuziklų variacijos dažniausiai išplau- grafiniais elementais paremti filmai, kaip Yankee
kia iš šių dviejų pagrindinių kategorijų. Doodle Dandy (1942), The Great Caruso (1951).
Dainuojamieji miuziklai buvo kur kas labiau Kol dainuojamieji miuziklai ėjo savo keliu,
paplitę, nes tokių žvaigždžių, kurių talentas iš- iš paskos naujų meninių aukštumų siekė šokių
temptų filmo siužetą, buvo vienetai. Nors dainuo- miuziklai su Fredu Asteru ir Genu Kelly prieša-
jamuosiuose miuzikluose būdavo ir šokio nume- kyje. Šokių pobūdžio filmai prasideda nuo The
rių, dažniausiai juose dominuodavo dainuojamieji Hollywood Revue of 1929 (1929), Paramount on
numeriai, komedijos atspalvis (kartais drama), ta- Parade (1930). Nors abiejuose minėtuose filmuose
čiau visuomet romantikos – tarp dviejų pagrindi- šokiai ir nedominavo, tačiau žiūrovus itin džiugino
nių veikėjų – kontekste. šokančių aktorių kojų vaizdai ir garsai.
Ypatingesnė dainuojamųjų miuziklų forma – Ketvirtą dešimtmetį pagaliau susiformavo kū-
miuziklai vesternai, kuriuos kūrė Genas Autry, rybinis potencialas sukurti šokių miuziklą. Bus-
Roy’us Rogersas. Dainuojantys kaubojai ketvirtą ir by Berkeley suformuoja dinamišką, vizualiai pa-
penktą XX amžiaus dešimtmečiais buvo gana po- trauklų žanro stilių, sukurdamas Footlight Parade
puliarūs. Kaimiškos muzikos intonacijų pagrindu (1933), Gold Diggers of 1933 (1933), 42nd Street
6
Kinas
(1933). Ekstravagantiški ir puošnūs filmai niekada
nebuvo pakartoti savo užmoju ir struktūra. Vien
ko vertas kvailas, bet kartu ir unikalus sumanymas
nufilmuoti 100 choreografiškai judančių, tarsi šo-
kančių baltų fortepijonų (Gold Diggers of 1933).
Warner Bros. kino studijos kompanija, kurioje dir-
bo Busby Berkeley kartu su Alu Jolsonu, pradėjo
savo klestėjimo laikus.
Berkeley pradėjo kurti masinėmis fejerijomis
masinančius filmus, kuriuose pusnuogės šokėjos
kaleidoskopine choreografija imitavo muzikos
instrumentų, gėlių formas. Tai kontrastavo su in-
tymiu ir subtiliu dviejų pagrindinių filmų veikė-
Filmo Gold Diggers scena
jų – įsimylėjėlių šokio numeriais, kuriuos atlikdavo
Fredas Astairas ir Ginger Rogers. Kartu nusifilma- dominuojančia šio žanro filmais, sukūrusi The Wi-
vę tokiuose filmuose kaip The Gay Divorcee (1934), zard of Oz (1939), Babes in Arms (1939).
Top Hat (1935), Swing Time (1936), jie sukūrė es- Viena populiariausių MGM kino studijos
minius šokių miuziklo formos kriterijus, kuriais žvaigždžių buvo Gene’as Kelly, kurio energingas,
vadovavosi ateities režisierių, kūrusių tokio žanro veržlus, akrobatinis ir sportinis šokio stilius buvo
filmus, kartos. Fredas Astairas buvo tas talentas, atsvara grakščiajam Fredo Astairo. Gene’as Kelly
kurio karjera šokių filmuose truko daugiau kaip labiausiai žinomas iš filmų On the Town (1949),
keturis dešimtmečius, prasidėjusi pačioje žanro Singing in the Rain (1952).
gimimo pradžioje – trečią dešimtmetį, klestėjusi Fredas Astairas ir Gene’as Kelly, taip, kaip
žanro aukso amžiuje – ketvirtą ir penktą dešimt- ir Judy Garland, Mickey Rooney, Cyd Charis-
mečiais ir vis dar tebegyvavusi ir susilaukusi popu- se, buvo MGM kino studijos Freedo būrio dalis.
liarumo šeštą dešimtmetį. Arthuras Freedas – talentingas dainų autorius ir
Kiekviena kino filmų studija plėtojo savo žanro įtakingas prodiuseris savo prodiusuojamuose fil-
miuziklus, kurie dažnai išgelbėdavo jas nuo gre- muose subūrė talentingų šokančių, dainuojančių ir
siančio bankroto. RKO kino studiją nuo 11-tos vaidinančių žvaigždių ansamblius. Bendradarbiau-
pastraipos (bankroto įstatymo) ketvirtą dešimtme- dami su tokiais talentingais režisieriais kaip Vin-
tį išgelbėjo Fredo Astairo ir Ginger Rogers duetas. cente’as Minnelli ir Stanley Donenas, Freedo būrio
Deanna Durbin išdainavo Universal kino studiją nariai (įvairiausi MGM aktoriai šokėjai ir daini-
iš bankroto, o Shirley Temple išgelbėjo Twentieth ninkai) prisidėjo kuriant Ziegfeld Follies (1946),
Century-Fox. Žinoma, ne kiekvienas garsus atlikė- Easter Parade (1948), An American in Paris (1951).
jas buvo gelbėtojas, tačiau jie atliko savo funkciją Šiuo periodu MGM kino studija pradėjo kurti va-
didžiosios depresijos laikais neleisdami sužlugti dinamuosius šlapiuosius miuziklus (wet musicals)
kino studijoms. su juose įspūdingus akvatinius triukus atliekančia
Po truputį miuziklų žanre iškilo MGM kino Esther Williams.
studija, kuri gyrėsi turinti daugiau žvaigždžių nei Miuziklai nuolatos keitėsi plėtojamų siužetų
jų yra danguje. Ketvirto dešimtmečio pabaigoje pagrindu, muzikos stiliumi. Nuo 1950 metų kino
keletas iš tų žvaigždžių atstovavo šokiui ir muzikai. filmai pradėjo prarasti populiarumą, nes nesuge-
Tačiau penktą ir šeštą dešimtmečiais MGM tapo bėjo atlaikyti televizijos konkurencijos. Siekdamas
7
Kinas
skoniui. Tuo metu į areną žengia disco muzikos
stiliaus miuziklai, pavyzdžiui, Saturday Night Fever
(1977). Disco muzikos stiliumi susiformavę miu-
ziklai buvo tiesiogiai nukreipti į jaunąją žiūrovų
kartą. Footloose (1984) ir Dirty Dancing (1987) –
ryškiausi žanro pavyzdžiai.
Aštuntą ir devintą dešimtmečiais miuziklų,
skirtų suaugusiesiems, sukurta ne per daugiausiai.
Nedidelio biudžeto miuziklai, kaip Tap (1989), di-
džiosioms miuziklų žvaigždėms išėjus užtarnauto
poilsio, tik palaikė paties žanro egzistenciją. Sep-
tintą–aštuntą dešimtmečiais ir Liza Minnelli, ir
Barbara Streizand iš viso atsisakydavo vaidmenų
miuzikluose, nes tai reikalavo didžiulių talento in-
vesticijų ir daug fizinių jėgų.
XX amžiaus pabaigoje režisierius Herbertas
Rossas liko vienas pagrindinių miuziklų kūrėjų:
Ginger Rogers ir Fredas Astairas filme Swing Time
jis režisavo Nijinsky (1980), Dancers (1987). Blės-
konkuruoti su mažąja laisvalaikio dėžute, Holivu- tant miuziklo žanrui kino ekrane, jis suklesti Dis-
das ėmėsi kurti grandiozinius, epinio patoso pri- ney’aus kino studijos filmuose: The Little Mermaid
sodrintus herojinius filmus. Miuziklo žanras taip (1999), Aladdin (1999), The Lion King (1999).
pat stengėsi neatsilikti – adaptuojant Brodvėjaus Juose gausu įsimintinų dainų, žinomų ar bent iš
miuziklus, buvo kuriami įspūdingų masinių scenų dalies girdėtų daugeliui XXI amžiaus žmonių. Kai
kupini filmai: Oklahoma! (1955), The King and I kurie animaciniai Disney’aus filmai susilaukė tokio
(1956), West Side Story (1961). populiarumo, kad vėliau buvo adaptuoti Brodvė-
Septintą XX amžiaus dešimtmetį ir dainuoja- jaus teatro salėms.
mieji, ir šokamieji miuziklai kniubo po savo gamy- Pirmaisiais trečiojo tūkstantmečio metais miu-
bos išlaidomis. Po didžiulės sėkmės susilaukusių ziklas atgimė. Bazo Luhrmanno miuziklas Mou-
Brodvėjaus miuziklų adaptacijų kino ekranuose – lin Rouge (2001) su Nicole Kidman ir Ewanu
My Fair Lady (1964), The Sound of Music (1965) – MacGregoru pagrindiniuose vaidmenyse prikėlė
kino studijos iš inercijos skyrė didžiules lėšas men- žanrą iš užmaršties. Filmas susilaukė milžiniškos
kavertiškesniems miuziklamas, tikėdamiesi tokios sėkmės. Po jo sekęs Oskarais apdovanotas Chica-
pačios sėkmės: Doctor Dolittle (1967), Hello Dolly go (2002) – vykusi Brodvėjaus miuziklo adaptacija
(1969). Deja, pastarieji patyrė finansinę nesėkmę ir kino ekrane.
nuvertino patį žanrą žiūrovo akyse. Tačiau bendrame kontekste net nepadoru ly-
Su talentingu choreografu ir režisieriumi Bobu ginti dabartinės miuziklo situacijos su ta, kuri buvo
Fosse’u miuziklas dar kurį laiką buvo žanro viršū- XX amžiaus viduryje. Nuolatinėmis repeticijomis,
nėje sukūrus Sweet Charity (1968), Cabaret (1972) darbu, talentu, įmantria choreografija grįsti filmai
ir All That Jazz (1979). Tačiau Bobo Fosse’o filmai eilinio žiūrovo laisvalaikyje užleido vietą veiksmo
neįprasta savo choreografija, vizualiniu stiliumi ir fantastiniams filmams, prikimštiems specialiųjų
buvo per daug ekscentriški to meto visuomenės efektų.
8