Apie Gėrį arba Vienį; Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla

375 Pages·2011·9.754 MB·Lithuanian

by  Plotinas

Plotinas
Apie Gėrį arba Vienį
Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla
Iš graikų kalbos vertė
ir paaiškinimus parašė
Tatjana Aleknienė
aidai • zon
Ш -coTÍvou
ПерітауаѲои f\ tou evôç
Пер! toö тгѵа каі тгоѲеѵ та какй
UDK 1(38)
Pl91
Versta ir tekstas perspausdintas iš: Plotini Opera, ediderunt
Paul Henry et Hans-Rudolf Schwyzer, tomus ui, Enneas vi,
Ozonii: e typographeo Clarendoniano, 1983
Knygos leidimą parėmė
Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas
Knygos dailininkas Tomas Mrazauskas
© Tatjana Aleknienė, vertimas ir paaiškinimai, 2011
© Aidai, aou
ISBN 978-609-450-003-9
Leidykla „Aidai", Didžioji g. 34, LT-01128 Vilnius
Tel. [phone] • EI. paštas aidai(S)aidai.lt • www.aidai.lt
Antanui Benediktui; Petrui Augustui,
Onai Paulinai, - vaikams
Turinys
Pratarmė n
Bibliografinės pastabos 17
APIE GĖRĮ ARBA VIENĮ
Sielos sugrįžimas 25
Traktato 9 [vi, 9] planas 35
Tr. 9 [vi, 9] liepi T&yaOoū f) toū ¿v6ę 38
Traktatas 9 [vi, 9] Apie Gėrį arba Vienį 39
Paaiškinimai 87
APIE TAI, KAS YRA BLOGA IR IŠ KUR KYLA
H kur bloga? 251
Traktato 51 [1, 8] planas 259
Tr. 51 [1, 8] liepi toū Tiva Kai 7t60ev rh KaKa 262
Traktatas 51 [1,8] Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla 263
Paaiškinimai 307
INDICES
Index locorum auctorum antiquorum 393
Index vocabulorum Graecorum 411
Index nominum et rerum 417
Pratarmė
Šioje knygoje pateikiami du filosofo Plotino (2os?-27o?)
veikalai: Traktatas 9 [vi, 9] Apie Gėrį arba Vienį ir Trak­
tatas si [i, 8] Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla. Tokius
pavadinimus traktatams suteikė Plotino mokinys ir jo
veikalų leidėjas Porfyrijus (234-305?); pasirinkęs tuos,
kurie labiausiai prigijo platinant mokytojo kūrinius1.
Leidimo pradžioje įdėtame Plotino gyvenime Porfyrijus
paaiškina, jog Plotino kūrinius išleido suskirstęs pagal
juose aptariamas temas: nuo, pasak jo, lengvesnių etinių
1 Eneados klausimų iki visos tikrovės pradžios mįslę mi­
nančių vi Eneados svarstymų2. Į11 ir iii Eneadas leidėjas
surinko pasaulio (kosmos) prigimčiai skirtus kūrinius
1 Vita Plotini 4,16-19. Pirmasis iš trijų prie traktatų pavadinimų nu­
rodytų skaičių nusako veikalo vietą chronologinėje Plotino raštų
sekoje, kaip ją paliudijo tas pats Porfyrijus. Skaičiai laužtiniuose
skliaustuose nurodo kūrinių tvarką Porfyrijaus parengtame
traktatų leidime, vadinamosiose Eneadose (gr. ¿Devynetuose“).
Romėniškas skaitmuo nusako Eneados numerį, o arabiškas -
veikalo vietą tarp devynių vienam iš Devynetų priskirtų kū­
rinių. Porfyrijus į devynias dalis suskirstė 54 Plotino veikalus
(jam teko šiek tiek pasistengti, kad išeitų būtent toks veikalų
skaičius), juos sudėliojęs ne chronologine tvarka, bet pagal
aptariamas temas (Vita Plotini 24-26). Todėl jis savo leidimą
pavadino Eneadomis.
2 Vita Plotini 24-26.
9
Pratarmė
(ta physika), į iv - visybės Sielos prigimties aptarimus,
o į v - Mąstymo, nors, kaip patikslina Porfyrijus, kiek­
viename šios Eneados veikale taip pat esama svarstymų
ir apie tai, kas yra anapus Mąstymo (epekeina), ir apie
Mąstymą, esantį Sieloje, ir apie Pavidalus („Idėjas“)3.
Tokia veikalų išdėstymo tvarka išties atitinka pa­
matinę Porfyrijaus mokytojo intenciją - savo žodžiais
padėti klausytojo ir skaitytojo sielai nepaskęsti me­
džiagos tamsybėje, bet rasti kelią prie visos šviesos,
gyvybės, būties ir mąstymo šaltinio. Šitaip vienas iš pir­
mųjų Plotino parašytų Traktatas 94 atsidūrė pačiame
Porfyrijaus sudarytos rinktinės gale [vi, 9], mat jis iš­
samiausiai ir įtaigiausiai kalba apie slėpiningą esaties
Pradžią ir palaimingą sielos galimybę ten sugrįžti. Kita
vertus, vienas iš keturių paskutiniųjų nebepagydomos
ligos kamuojamo Plotino rašytų veikalų, Traktatas 51,
pateko į pirmąjį „Devynetą“ [1,8], kadangi čia keliamas
3 Vita Plotini 25,32-35. Filosofijos istorikai Plotino veikalus daž­
niau leidžia ir cituoja pirma nurodydami jų vietą Porfyrijaus
Eneadų leidime. Chronologine tvarka juos leisti pradėjo Richardas
Harderis ir Pierre’as Hadot bei jo darbo tęsėjai. Chronologinė
traktatų numeracija atrodo taiklesnis ir informatyvesnis būdas
cituoti Plotino veikalus, jei svarstoma galima šio autoriaus minčių
raida ir artimu metu rašytų kūrinių sąskambiai, o ne metodiškai
išdėstyta jo mokymo „sistema".
4 Vita Plotini 4,9-68. Anot Porfyrijaus, Traktatas 9 yra vienas iš
21 kūrinių, kuriuos penkiasdešimt devintuosius metus ėjęs Ploti­
nas buvo parašęs per ankstesnius devynetą metų, prieš Porfy-
rijui atvykstant į Romą ir prisijungiant prie jo mokyklos. Pačiam
Porfyrijui tuomet buvo trisdešimt.
10
Pratarmė
blogio, taip pat etinio blogio, t. y. sielos ydos prigimties
klausimas, o ieškant atsakymo žvelgiama į patį tamsiau­
sią pasaulio „dugną“ (arba veikiau bedugnę), į tikrą ne-
satį (arba „nesamybę“).
Tr. 9 atkakliai svarstoma ir patariama, kaip būtų ga­
lima patirti aukščiausią visybės pradą; šio veikalo logi­
niais svarstymais siekiama vesti ir kelti skaitytojo sielą
prie jos ir visų Pradžios. Tr. 51 atsargiai aptariama gali­
mybė matyti blogį ir tikrai nekviečiama ten link leistis,
veikiau nubrėžiamos sielai mirtinai pavojingos zonos
ribos. Antra vertus, įsidėmėtina tai, jog visų Pradžią, anot
Plotino, nepaprastai sunku įvardyti; iš tiesų, jai netiktų
nei „Gėrio“, nei „Vienio“ ir apskritai joks vardas5. Tuo
tarpu „Blogio“ vardą Gėrio sklaidos pabaigai Plotinas
taiko labai ryžtingai ir kategoriškai, taip pat ryžtingai
nurodydamas taip vadintino „pagrindo“ tapatybę.
Siela gali arba kilti prie savo gyvybės ir mąstymo
pradžios, arba nukristi ir paskęsti medžiagos blogyje, -
Tr. 51 gindamas absoliutaus Blogio buvimo būtinybę,
Plotinas ypač ryžtingai brėžia tokį tarp Gėrio ir Blogio
priešybių plytinčios visybės vaizdą6. Veikale apie blogį
Plotinas svarsto Platono Teaiteto 176a raginimą kuo
skubiau „bėgti“ iš šios blogio neišvengiamai lankomos
„vietos", aiškindamas, kas yra „ši vieta“ ir kaip iš jos ga­
lima „pabėgti17, o kūrinį apie Pradžios prigimtį baigia
iškilmingai skelbdamas: „Štai dievų ir dieviškųjų bei
5 Tr. 9,3,49-54; 4, n-16; 5» 19-42.
6 Plg. Tr. 51,13,5-2<S.
7 Tr. 51,6,1-13; 7,7-i6.
U
Pratarmė
palaimingų žmonių gyvenimas, nusikračius visų čio­
nykščių dalykų, pasitraukus nuo čionykščių džiaugsmų,
vienam pabėgus pas Vieną“8. Tiek Gėrio pradžios, tiek
absoliutaus Blogio patirtis išplėšia sielą iš jai įprasto miš­
raus gyvenimo terpės, - ir visiška Gėrio šviesa, ir Blogio
tamsybė nebeturi jokių jai įprastų artikuliuotų pavidalų.
Plotino amžininkų krikščionių sąvokomis kalbant, tai
būtų Rojaus ir Pragaro patirtis9.
Toks į šią knygą sudėtų nenusakomą tikrovės Pradžią
ir neišvengiamą jos baigtį apmąstančių Plotino kūrinių
diptichas susidarė atsitiktinai, arba galbūt taip atsitiko
įsikišus taikliai Apvaizdos rankai. Abu čia pateikiami
traktatai į lietuvių kalbą versti pirmą kartą ir palydėti
gausių paaiškinimų. Plotino tekstas paprastai yra toks
koncentruotas, lakoniškas ir punktyriškas10, kad jį ko­
mentuojant tenka imtis parafrazės, tikintis praskaidrinti
autoriaus minties seką, kaip ją suprato ir stengėsi per­
teikti vertėja. Be to, Plotinas dažnai kalbasi su kitų filo­
sofų, ypač savo didžiojo mokytojo Platono tekstais, juos
rituoja, apmąsto ir kūrybiškai arba polemiškai permąsto,
tad komentuotojui dera pasistengti nurodyti ir paaiš­
kinti tokias į veikalo tekstūrą įaustas citatas ir aliuzijas.
8 Tr. 9,49-Si.
9 Plg. ibid., ii-26, kur Plotinas kalba apie sielos mirtį „Hade".
10 Tikrai ne be pagrindo v a. platonikas Makrobijus (Commentarii
in Somnium Scipionis 2,12,7) apie Plotino kalbėseną yra pasakęs:
Plotinus magis quam quisquam verborum parcus („žodžių taupumu
visus pranokstantis Plotinas").
12
Pratarmė
Skaityti Plotiną turėtų padėti ir prieš kiekvieno traktato
vertimą pateiktas išsamesnis jo planas. To paties plano
laikomasi ir komentuojant veikalus. Skelbiamo traktato
vietos paaiškinimuose nurodomos pateikiant tik veikalo
skyrių ir eilutę.
Į knygą įdėtas ir graikiškas abiejų traktatų tekstas.
Profesionaliam filosofijos ir senosios kultūros tyrėjui
arba graikų kalbos besimokančiam studentui tokia
knyga gali tapti patogiu darbo ir mokslo įrankiu, o iš
tolėliau į filosofijos istoriją žvelgiantis smalsuolis čia
galės susirasti ir atpažinti komentaruose dažnai minimus
ir aptariamus graikų rašmenimis išspausdintus žodžius.
Galbūt vienam kitam skaitytojui kils noras ir pačiam
pramokti senosios graikų kalbos. Išties, turint reikalą
su tokiais kultūriškai svarbiais ir sudėtingais tekstais
kaip Plotino veikalai, niekas negali atstoti galimybės
tiesiog(iai) pačiam juos skaityti.
Pasak Porfyrijaus, kai kurie jo amžininkai niekinę
filosofo rašinius, nes juose visai nesama sofistų iškalbai
būdingo pasipūtėliško teatrališkumo (Traoųę croęumiefję
aūx6v oicųvfję KaGapeueiv Kai TŪęou), o jo dėstymo būdas
priminė pašnekesį11. Kita vertus, tas pats Porfyrijus liu­
dija, kad kalbėdamas mokiniams Plotinas patirdavo ypa­
tingą, jį regimai perkeičiantį įkvėpimą: „Jam kalbant
buvo galima regėti net jo veidą apšviečiančią mąstymo
šviesą. Visada buvęs patrauklios išvaizdos, tuomet jis
atrodė ypač gražus. Jį išmušdavo švelnus prakaitas,
u Vita Plotini 18, 4-7.
13