VILNIAUS UNIVERSITETAS Agnė Jakaitė CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ ESANT IKISUTARTINIAMS ...

289 Pages·2012·1.69 MB·French

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Agnė Jakaitė

CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ
ESANT IKISUTARTINIAMS SANTYKIAMS

Daktaro disertacija
Socialiniai mokslai, teisė (01 S)

Vilnius, 2012
Disertacija rengta 2007 – 2012 metais Vilniaus universiteto teisės fakultete,
iš jų 2011 metais stažuotės metu Šveicarijos lyginamosios teisės institute
(Lozana, Šveicarija).

Moksliniai vadovai:

Prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas (Vilniaus universitetas, socialiniai
mokslai, teisė – 01 S) (2008 – 2012 m.);
Doc. dr. Tomas Davulis (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė –
01 S) (2007 – 2008 m.).
2
Skiriu mamai ir tėtei
3
PADĖKA

Visų pirma, su didžiausia pagarba norėčiau padėkoti mano disertacijos
vadovui profesoriui Valentinui Mikelėnui už vertingus patarimus, kantrybę ir
pasitikėjimą.

Iš anksto dėkoju visiems šios disertacijos gynimo tarybos nariams bei
oponentams už pateiktas pastabas ir kritiką, kurią labai vertinu ir tikiuosi
atsižvelgti ateityje rengdama kitus darbus.

Taip pat dėkoju advokatų kontorai „LAWIN Lideika, Petraukas, Valiūnas ir
partneriai“, sudariusiai puikias galimybes gilintis į mokslinę veiklą
doktorantūros studijų metu ir kurioje įgyta profesinė patirtis neabejotinai
prisidėjo prie šios disertacijos kūrimo.

Dėkoju visiems draugams ir kolegoms, kurie prisidėjo prie šio darbo
atsiradimo palaikymu ir inspiruojančiomis diskusijomis.

Norėčiau kuo nuoširdžiausiai padėkoti savo šeimai, ypatingai mamai ir tėtei,
už jų visapusišką paramą visų mano teisės studijų metu.

Iš visos širdies dėkoju Daliui, už tai kad buvo ir yra šalia.
4
TURINYS

SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI IR SANTRUMPOS ...................................... 9
ĮŽANGA .......................................................................................................... 10
I. CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ ESANT IKISUTARTINIAMS
SANTYKIAMS: PRIGIMTIS IR BENDRIEJI TAIKYMO
KLAUSIMAI ............................................................................................. 28
1.1.SUTARTIES SUDARYMO PROCESO VYSTYMASIS IR ŠIUOLAIKINĖS
TENDENCIJOS ............................................................................................... 28
1.1.1.Ikisutartiniai santykiai šiandieninėje civilinėje teisėje ....................... 31
1.1.1.1.Ikisutartinių teisinių santykių samprata ............................... 33
1.1.1.2.Ikisutartinių santykių turinys ............................................... 36
1.1.1.3.Ikisutartinių santykių objektas ............................................. 38
1.1.1.4.Ikisutartinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pabaigos
pagrindai ............................................................................... 39
(i) Derybos dėl sandorio sudarymo ...................................... 42
(ii) Derybų stadijos ................................................................ 43
1.2.IKISUTARTINĖS ATSAKOMYBĖS PRIGIMTIS IR TIKSLAI ................................ 48
1.2.1. Civilinės atsakomybės taikymo ikisutartiniuose santykiuose istorinės
prielaidos .......................................................................................... 48
1.2.1.1.Romėnų teisė ........................................................................ 49
1.2.1.2.Sutarties laisvės principas – nevaržomų derybų pagrindas 50
1.2.1.3.Culpa in contrahendo ir fundamentalios XX amžiaus teisinės
minties idėjos ......................................................................... 51
1.2.1.4.Ikisutartinės atsakomybės raida Lietuvos civilinėje teisėje . 56
1.2.2. Ikisutartinės atsakomybės tikslai ir funkcijos .................................. 57
1.2.2.1.Civilinės atsakomybės dar iki pagrindinės sutarties
sudarymo tikslai .................................................................... 58
(i) Sąžiningai konkurencingos ir rizika pagrįstos aplinkos bei
derybų laisvės išsaugojimas ............................................ 58
5
(ii) Ikisutartinio pasitikėjimo ir pagrįsto tikėjimo sutarties
sudarymu apsauga ........................................................... 60
(iii)Balansavimas tarp priešingų interesų polių ................... 63
1.2.2.2.Ikisutartinės civilinės atsakomybės paskirtis ....................... 65
(i) Prevencinė funkcija ......................................................... 65
(ii) Kompensacinė funkcija .................................................... 67
1.2.3. Civilinei atsakomybei iki pagrindinės sutarties sudarymo taikytinas
teisinis rėžimas ................................................................................. 69
1.2.3.1.Užsienio pozicijos dėl ikisutartinei atsakomybei taikytino
rėžimo .................................................................................... 71
(i) Deliktinės atsakomybės šalininkai ................................... 72
(ii) Sutartinės atsakomybės taikymo pagrindimas ................ 73
(iii)Tarptautinė praktika ....................................................... 73
1.2.3.2.Ikisutartinės atsakomybės kvalifikavimas Lietuvoje ............ 82
(i) Teisės doktrinos pozicija ................................................. 83
(ii) Lietuvos teismų praktika .................................................. 86
(iii)Ikisutartinė atsakomybė – tai nesavarankiška civilinės
atsakomybės rūšis ............................................................ 90
1.2.4.Civilinės atsakomybės esant ikisutartiniams santykiams koncepcija 94
II. NETEISĖTI VEIKSMAI KAIP IKISUTARTINĖS CIVILINĖS
ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS ............................................................. 96
2.1.PAREIGA ELGTIS SĄŽININGAI ESANT IKISUTARTINIAMS SANTYKIAMS ...... 100
2.1.1.Sąžiningumas kaip šiuolaikinės civilinės teisės kategorija .............. 101
2.1.2.Ikisutartinio sąžiningumo pareiga .................................................... 105
2.1.2.1.Sąžiningumo reikalavimas Lietuvoje ir kontinentinės teisės
sistemos šalyse .................................................................... 105
2.1.2.2.Sąžiningumo pareiga bendrosios teisės sistemos valstybėse
............................................................................................. 110
2.1.3.Ikisutartinio sąžiningumo turinys ..................................................... 115
2.2.REIKALAVIMAS DERĖTIS TIK TURINT TIKSLĄ SUDARYTI SUTARTĮ ............ 118
6
2.3.REIKALAVIMAS NENUTRAUKTI TOLI PAŽENGUSIŲ DERYBŲ BE PATEISINAMŲ
PRIEŽASČIŲ................................................................................................125
2.3.1.Laisvė derėtis ir nutraukti derybas ................................................... 126
2.3.2.Ikisutartinė civilinė atsakomybė už derybų nutraukimą .................. 129
2.3.2.1.Toli pažengusios derybos: vertinimo kriterijai .................. 130
(i)Derybų trukmė ................................................................. 131
(ii)Derybų stadija ................................................................ 132
(iii)Ikisutartiniai dokumentai ir šalių pasiekti susitarimai dėl
būsimo sandorio ............................................................ 133
(iv)Tikėjimas sutarties sudarymu ........................................ 137
2.3.2.2.Pateisinamos priežastys nutraukti toli pažengusias derybas
............................................................................................. 142
(i)Objektyvios priežastys ..................................................... 146
(ii)Naudingesnis trečiosios šalies pasiūlymas .................... 150
(iii)Kitos pateisinamos priežastys ....................................... 154
2.4.REIKALAVIMAS VESTI TIK SĄŽININGAS LYGIAGREČIAS DERYBAS ............ 156
2.4.1.Užsienio valstybių patirtis ir vertinimas .......................................... 157
2.4.2.Lygiagrečios derybos Lietuvoje ....................................................... 163
2.5.REIKALAVIMAS ATSKLEISTI REIKŠMINGĄ INFORMACIJĄ .......................... 165
2.5.1.Pareigos atskleisti informaciją turinys ............................................. 165
2.5.2.Pareigos atskleisti informaciją taikymas užsienio šalių praktikoje .. 172
2.5.2.1.Tarptautinė ir lyginamų kontinentinės teisės valstybių
pozicija ................................................................................ 172
2.5.2.2.Pareigos taikymas bendrosios teisės valstybėse ................ 176
2.5.3.Lietuvos praktika .............................................................................. 179
2.6.KONFIDENCIALUMO PAREIGA IKISUTARTINIUOSE SANTYKIUOSE ............. 183
2.7.REIKALAVIMAS VYKDYTI PRELIMINARIUS SUSITARIMUS ......................... 191
2.7.1.Nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį ... 193
III.IKISUTARTINIAI NUOSTOLIAI ....................................................... 200
3.1.TEISĖS Į IKISUTARTINIŲ NUOSTOLIŲ ATLYGINIMĄ TURINYS ..................... 204
3.1.1.Ikisutartinių nuostolių kompensavimo apimtis ................................ 205
7
3.1.1.1.Tarptautinė pozicija ........................................................... 207
3.1.1.2.Lietuvos praktika ................................................................ 216
3.2.DERYBŲ METU PATIRTOS IŠLAIDOS IR KITI TIESIOGINIAI NUOSTOLIAI ...... 221
3.3.PRARASTOS GALIMYBĖS PINIGINĖ VERTĖ.................................................. 225
3.3.1.Samprata ........................................................................................... 226
3.3.1.1.Galimybė ............................................................................ 226
3.3.1.2.Praradimas ......................................................................... 228
3.3.2.Nustatymo ir apskaičiavimo principai ............................................. 229
3.3.2.1.Kainų skirtumo principas ................................................... 230
(i)Lietuvos praktika ............................................................. 230
(ii)Tarptautinė patirtis ........................................................ 238
3.3.2.2.Palūkanų principas ............................................................ 240
3.3.2.3.Prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimą ir
atlyginimą lemiančios aplinkybės ....................................... 242
3.4.NESĄŽININGOS ŠALIES GAUTA NAUDA ...................................................... 246
3.5.NEGAUTOS PAJAMOS ................................................................................. 249
3.6.SUTARTIES VYKDYMAS NATŪRA ............................................................... 253
IŠVADOS ....................................................................................................... 258
LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................ 262
AUTORĖS MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ
DISERTACIJOS TEMA SĄRAŠAS ........................................................... 289
8
SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI IR SANTRUMPOS

angl. anglų kalba
c. b. civilinė byla
CK Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
cit. pgl. citata pagal
d. dalis
DCFR Bendrosios sutarčių teisės projektas
ECSL Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo –
pardavimo sutarčių teisės
ES Europos sąjunga
ETT Europos Bendrijų Teisingumo Teismas
ikisutartinė atsakomybė civilinės atsakomybės esant ikisutartiniams santykiams
sutrumpintas terminas
kat. bylų kategorija
kt. kita, kiti
LAT Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas
LApT Lietuvos apeliacinis teismas
lot. lotynų kalba
PECL principai Europos sutarčių teisės principai
pranc. prancūzų kalba
pvz. pavyzdžiui
str. straipsnis
UNIDROIT principai Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto
parengti tarptautinių komercinių sutarčių principai
vok. vokiečių kalba
Žin. Valstybės žinios (leidimo metai, leidinio numeris,
publikacijos numeris)
žr. žiūrėti
9
ĮŽANGA

„Ikisutartinės atsakomybės nustatymu yra sukuriamas pagrindas
atsakingiems derybų dalyvių sprendimams.“1

Istoriškai civilinės atsakomybės taikymo esant ikisutartiniams santykiams
klausimas yra gana naujas.
Ilgą laiką derybos buvo tradiciškai suprantamos kaip šalių prisiimtos
rizikos laikotarpis ir teisė į šią sritį nesikišo. Daugelyje kontinentinės teisės
sistemos valstybių fundamentalus sutarties laisvės principas ir šalių valios
autonomijos doktrina dominavo civiliniuose teisiniuose santykiuose bei buvo
civilinės apyvartos veikimo pagrindas. Tai lėmė ir šalių laisvę ikisutartiniuose
santykiuose bei galimybę bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties nutraukti
derybas, o nutrūkusių derybų išlaidos tekdavo jas patyrusioms šalims. Buvo
pripažįstama, kad iki tol, kol šalių santykiai nėra tinkamai formalizuoti, jie
neturi jokios teisinės galios ir reikšmės. Be to, sutarties sudarymo procesas
dažnai buvo įsivaizduojamas pernelyg paprastai: asmenys susitiko, sukirto
rankomis ir sutartis jau egzistuoja. Toks supratimas gyvavo ilgą laiką.
Tačiau XX amžiuje plėtojantis ir sudėtingėjant civilinės apyvartos
santykiams, nuolat augant didelės apimties bei vertės sudaromų sandorių
skaičiui, klasikinė sutarties sudarymo schema – „oferta ir akceptas“ – tapo
nebepakankama ir ją vis papildydavo ilgesnė ar trumpesnė derybų stadija.
Ikisutartiniai santykiai pradėjo vaidinti vis didesnį vaidmenį. Jeigu derybos
būdavo sėkmingos ir baigdavosi sutarties pasirašymu, tai iki sutarties
sudarymo tarp šalių susiklostę santykiai ir atlikti veiksmai problemų nesukėlė.
Tačiau ne visada šalių pastangos būdavo vaisingos. Dėl vienų ar kitų priežasčių
sutartis net ir po ilgų derybų gali likti nesudaryta. Atitinkamai daugeliui derybų
dalyvių kilo klausimas dėl buvusių šalių santykių vertinimo bei galimybės

1 STOLL, H. Tatbestände und Funktionen des Haftung für Culpa in Contrahendo: Ficker a.o.,
Festschrift Ernst von Caemmerer (Tübingen 1978). In MEHREN, A. T. In International Encyclopedia
of Comparative Law. Volume VII. Contracts in General. Part 1. The Formation of Contracts. Boston:
Martinus Nijhoff Publishers, 2008, p. 70.
10