Table Of Content"··BPI)
,D ":":.:
;, '
~\:tI1IH,ill\lo)"~'"~1l'1~lrl:iJ'
VILNIAUS UNIVERSITETAS
FILOSOFIJOS FAKULTETAS
DANGUOLE CEKUOLIENE
STEBE]IMAS PSICHOLOGI]O]E:
moksliniai tyrimai, diagnostika ir korekcija
Metodiniai nurodymai
VILNIAUS
UNIVERSITETO
LEIDYKLA
2008
UDK 159.92(075.8)
Ce-103
Leidin] apsvar ste:
VU Filosofijosfakulteto Bendrosios psichologijos katedra
(2007 m. geguzes21 d., protokolas Nr. 7),
spaudai rekomendavo Filosofijosfakulteto taryba
(2007 m. lapkricio 14d., protokolas Nr. 37)
Leidin] recenzavo:
doc. Crazina Gintiliene
doc. Remigijus Bliumas
·..'U Biblioteka
::1Iosofijos fakulteto
biblioteka
© Danguole Cekuoliene, 2008
ISBN 978-9955-33-230-5 © Vilniausuniversitetas,2008
J
Turinys
Pr atarrne I 5
I
1.Stebejimas irpsichikos reiskiniu paiinimas 8
2. Stebejimo metodo taikymo psichologijoje
I
ypatumai irsritys 12
I
2.1. Stebejirno rusys 15
2.2. Sisteminio stebejirno ir kodavimo
I
sistemos apibrezimas 16
3. Kodavimo sistemos kurirnas: pagrindiniai
I
etapai ir rekomendacijos 20
3.1. Kodavimo sistemos ir tyrimo hipotezes rysys 20
3.2. Kodavimo sistemos sudaryrno rekornendacijos
I
ir principai 22
I
3.2.1. Tyrimo klausimas ir tyrimo tikslas 22
I
3.2.2. Stebejirno vienetu pasirinkimas 23
I
3.2.2.1. Elgesiokomponentai irkategorijos 24
3.2.2.2. Fiziniai irsocialiniai elgesiokodai
I
irstebejimo objekryvurnas 25
3.2.2.3. Kodavimo sistemos paprastumas 30
3.2.2.4. Stebejirno iranalizesvienetu
I
santykio problema 32
3.2.2.5. Vienas nuo kito atskiriami
irelges]aprepiantys kodai 33
I
3.3. Kodavimo sistemos sudaryrno eiga 34
I
4. Stebejimo duornenu uzrasyrnas 36
I
4.1. Atpasakojamasisaprasymas 36
I
4.2. Rangavimoskales 37
I
4.3. [vykiu samprata ir[vykiuuzrasyrnostrategijos 38
I
4.4. Laikointervalu uzrasyrnas 42
I
4.5. Laikoimtys 44
I
5.Stebejimosunkumai irribotumas 46
6. Stebejimoduornenu patikimumo tikrinimas
I
irstebetoju sutarimo [vertinimas 48
7. Stebejimoduornenu patikirnurno
I
irstebetojq sutarimo samprata 52
8.Stebejimu paremtq tyrirnu erika 55
I
9.Literatiira 56
Pratarme
Stebejirnasyraviena issvarbiu rnusu veiklosdaliu - imones stebi pasau
Ii,gamta.,vienikitus. Stebedarni mes kaupiame irasrnenine, ir profesine
parirt], Daugelis gamtos mokslu nuo seno remiasi stebejirnais. Siandien
jie pasitelkia ipagalba sudetingas priemones, leldziancias uzfiksuoti da
lykus, kuriu pries kelissimtmeCius, desimrrnecius ar tiesiog kelismetus
buvo neirnanorna pamatyti irtirti.
Sioje knygeleje kalbama apie stebejima psichologijoje. Tam tikra
prasme galima sakyti, kad visi esame psichologai. Ir vienas is pagrin
diniu budu, kaupiant asrnenine patirt] ir iinias apie kitus imones, j4
elges]- stebejimas. Stebirne save,stebime aplinkiniu reakcijasimus. Tai
[prasta, norsgalkasdien apietainesusirnastome. Profesionalus psicholo
gai- tiek mokslininkai, tiek praktikai stebedarni imoni4 elges]turi savo
apibreztu tikslu, uzdaviniu beisusiduria su specifinernis problemomis.
Lietuvoje stebejirnas yra vienas reciausiai ir nenoriai psichologijos
mokslo tyrimams pasirenkamu metodu, Destyrno psichologijos spe
cialybes studentams patirtis rodo, jog studentai savotyrimams rnieliau
renkasi popieriaus irpiestuko metodikas - skales,anketas, k1ausimynus,
piesinius arba testus. Tai suprantama - tokie tyrimai lengviau ir grei
ciau atliekarni, leidfia istirti didesnes ririamujq imtis irsurinkti daugiau
duornenu. Tuo tarpu stebejirnas yra sudetingas, reikia kruopsturno, pa
sirengimo, gilesni4teoriniu apma.stym4,kurybiskurno, kartaisjistiesiog
brangesnis, nesduornenu rinkimui, fiksavimui iranalizeireikianernazai
kainuojancios [ranges. 0 kakalbeti apie daug laiko trunkant] stebejirno
6 DANGUOLJ: CEKUOLIENJ:
mediiagos apdorojimal Taciau greta suminetu aplinkybiu yra ir skari
nanciu, kad butu pasirinktas butenr sismetodas. Kartais stebejimas kaip
kokybinio tyrimo budas yra vertinga priernone duomenims rinkti, kai
kiti metodai leidzia tik pavirsutiniskai prisiliesti prie klausimo analizes,
Kai kuriu psichologijos ryrirnu apskritai neimanorna atlikti nepasitel
kiant stebejirno. Pasauline psichologijos mokslo bendruornene stebeji
rna.renkasi labai placiai, Lietuvos psichologai Ciadar tikrai atsilieka.
Labai svarbu ir tai, kad imoni4 elgesiostebejimo igudiiai reikalingi
ne tik psichologijos mokslo tyrimams. Psichologai praktikai stebi kaup
dami intorrnacija apie savo klientus, stengdamiesi juos geriau suprasti.
Tokie igudiiai gali buti naudingi ir kitu sriciu specialistams - gydyto
jams stebint pacientus klinikoje, socialiniams darbuotojams - klientus
per konsultacijas, mokytojams - vaikus mokykloje. Stebejirno rnetu
gauta.inforrnacija naudojant kaip griitamaji rysi gali buti sudaromos
elgesio korekcijos ir intervencijos programos. Taciau psichologai prak
tikai, psichoterapeutai ne visada tikslingai renkasi stebejima kaip svar
bu elgesioanalizes ar korekcijos [rank], srebedarni ne visuomet tai daro
kryptingai ar planingai.
Siandien daugelis uzsienietisku psichodiagnostiniq rnetodiku, deja,
dar nera visaitinkamai sutvarkytos ir parengtos naudoti Lietuvoje. To
deloriginaliu kokybiniq metodu, isj4 irsrebejirnopanaudojimas tampa
dar reiksrningesnis.
Jau mineta, kad stebejirna kaip tyrimo metoda.taikyti sunkiau: ilgiau
trunka pasirengimas, daug laiko trunka duornenu, sudetingos patiki
mumo tikrinimo procedures, Dar viena aplinkybe, sunkinanti stebeji
mo rnetodo [sirvirtinirna Lietuvoje - atitinkamos rnetodologines litera
turos trukurnas. Taiir paskatino imtis siosknygelesrasymo, Pagrindinis
jos tikslas - suteikti skaitytojui susisternintu iini4 apie stebejirna, kaip
metoda, taikorna psichologijos moksle ir praktikoje. TaCiauskaitytojas
neturetu tiketis detalizuotu ar labai srnulkmenisku nurodyrnu, kaip at
likti viena ar kita konkretu tyrima, Tai greiCiaubendriausiu stebejimo
principu, gairi4, kurios padetu tyrejui savarankiskai susiorientuoti ir
pritaikyti ji savotikslams sprendiiant keliamus klausimus, iSdestymas.
Srebejirnas psichologijoje: moksliniai tyrimai, diagnostika ir korekcija 7
Pirmiausia ji skiriama psichologams - ryrejarnsirpraktikams, studi
juojantiems psichologija ir jau atliekantiems savarankiskus [vairiu psi
chologiniu problemu tyrimus, irkitu sriciu specialistams, kuriems tenka
darbe stebeti imoni4 elges]- psichoterapeutams, gydytojams, mokyto
jams, taip pat visiems,norintiems pagilinti siossritiesiinias.
Sioje knygeleje aptariama ir analizuojama stebejirno, kaip metodo,
samprata, pagrindiniai stebejirnu paremto mokslinio tyrimoprincipai ir
iingsniai, sujuo susijrsunkumai. Smulkesnio irdetalesnio stebejimo ga
lirnybiu aprasyrno kitose srityse sios knygeles apimtis neleidiia. Arlie
kant mokslinius tyrimus stebejirna svarbu aptarti pirmiausia, bet ne to
dd, kadrnanyciau, jogpastarieji - svarbiausiajo tikimo sritis.Stebejimo
metodas reikalauja is tyrejo ypatingo preciziskumo, ger4 igudii4. Tai
yra,kadturi buti labaiaiskiaiapibreztos irreglamentuotos jo taisykles,
0
tai- bendras reikalavimas mokantis bet kokio psichologinio [vertinimo
metodo, nepaisant to, ar jis bus taikomas moksle ar praktikoje. Nors
stebejirno k1inikojear kitoje konkrecioje aplinkoje uidaviniai siek tiek
skiriasi nuo mokslinio tyrimo, taciau igudiiai, igyti mokantis stebeti
atliekant tyrimus, gali buti Ciane tik sekrningai taikomi, bet ir apskri
tai sudaro profesionalaus psichologo stebejimo igudii4 pagrindus. Ne
veltui kai kurie stebejimo metodai pradiioje taikyti moksliniuose tyri
muose veliau standartizuojami ir sekmingai taikomi e1gesiosutrikirnu
diagnostikai ir korekcijai. Ateityje tesiant si darba svarbu butu konkre
ciau aptarti stebejimo kaip diagnostines beiintervencijos priernones tin
kamumo praktikoje galimybes, ypac akcentuojant kaikurias konkrecias
sritis- darba sukudikiais, vaikaisirj4 tevais,sutuokriniais irseimomis,
pateikti standartizuotu stebejimo skaliu pavyzdziu,
1. Stebejimas ir psichikos
reifkinilf: paiinimas
Yradaug budu paiinti ir suprasti imogaus but], elges],potyrius. Zmo
gauspsichikos fenomenu raiskajau daugel]simrmeciu stengiasiperpras
ti [vairiausiu sriciu atstovai - rasytojai, filosofai,istorikai, lingvistai, psi
chologai, sociologai.Turbut nera vienintelio ir geriausio budo imogaus
psichikos reiskiniarns ar jq raidos pasikeitimams paiinti. Kiekvienos
krypties autoriai naudojasi skirtingomis priemonernis.
Psichologijos pofiur] iskitu isskiria nuostata, kad imogiska patirtis
gali buti suprasta taikant rnoksline rnetodologija, Pastarosios ivairove
taip pat labai plati - nuo subjekryviosios fenomenologijos, aprasyrnu ar
kokybiniu ryrimu iki detalizuotos kiekybines analizes ar statistika pa
rerntu kauzaliniu rnodeliu kurirno.
[vairiais psichologijos mokslo ir praktikos istoriniais laikotarpiais
skirtingoms psichikos apraiskorns buvo skiriamas nevienodas dernesys.
Jo koncentravimas iviena arkita imogaus psichinio gyvenimo srit]labai
priklause nuo tuo metu vyraujanciu psichologijos mokyklu ir teoriniu
paradigmu, Su tuo glaudiiai siejosiir empiriniq duomenu rinkirno bu
dai. Stebint surinkti duomenys viena ar kita forma seniai naudojami
kaip duornenu saltinis psichologijoje. Skirtingais laikotarpiais jis buvo
vertinamas labai [vairiai,buvo labiau arba rnaziau populiarus, kritikuo
jamas ar ypac vertinamas. Kai kurios mokyklos ji labiau akcentuodavo,
kaikurios tiesiog prierne kaip savaimesuprantama, dalyka, Siosknygeles
uidaviniai ir apimtis neleidzia placiai apsvarstyti stebejirno, kaip me-
Srebejimas psichologijoje: moksliniai ryrirnai , diagnostika if korekcija 9
todo, svarbos [vairiosepsichologijos paradigmose. Tai galetl~buti tam
tikras [domus klausimo nagrinejimo aspektas, Siandien stebejirno, kaip
dorninuojancio tyrimo metodo, turbut nebutu galima tiesiogiai ar vie
naprasrniskai priskirti ne prie vienos teorines krypties (pvz., bihevio
ristinei ar introspekcinei psichologijai). Tiek psichologijos rnoksle, tiek
ir praktikoje jis tampa priklausomas nuo teorines perspektyvos. Toks
poziuris i stebejirna palieka tyrejui daug laisves,taip pat suteikia daug
atsakornybes, nesbet kokie surinkti empiriniai faktai igyjaprasm't tikjo
pasirinkto teorinio poziurio kontekste.
Beto, irpsichologijos teorijos sugyvena toleranriskiau nei XIX a. ar
XXa.pirmojoje puseje. Daugiau pastang4 dedama ne kitokio poziurlo
neigimui ar kritikai, savomsidejorns pagristi ir [tvirtinri, salyciotasku
0
su kitais poziuriais paieskai,Taigi stebejimas gali buti vertinamas kaip
universalus psichologiniu iini4 rinkimo budas, Todd iskyla butinybe
stebejirna apibrezti kaip savarankiska tyrimo metoda" kuris turetu ben
druosius naudojimo principus ir galet4 buti placiai taikomas.
Siandien didele dalis psichologams reikalingu duornenu gaunama
stebint. Pagaltai, kasir ka stebi, galime stebejirna suskirstyti isauistabq
irkittf imoni4 stebejimq.Daugelis psichologijos rnetodu remiasi savista
ba placiaja prasme - imogus stebi save,savo mintis, busenas, veiksmus
(self-monitoring) ir duoda mums ataskaita apie tai. Tai gali buti daro
ma pokalbio metu, atsakant ianketas, klausimynus, duodant savistabos
uiduotis tiriamiesiems. Kita dalis ryrimu gali buti atliekama remiantis
stebetojq ataskaitomis apie kitu - stebimujq - elges], Tam sioje knyge
lejebusskiriamas pagrindinis dernesys,
Stebejirnas, budarnas vienas is psichologijos tyrimo rnetodu, turi
atsiliepti i bendrus metodologinius reikalavimus, taikomus visiems
metodams ir kartu labai placiai gali buti apibreziarnas kaip tam tikras
i
tikslosiekimo budas, kryptinga veiksmtf irpriemoniq visuma, atsakant
tyrimuoseifkeltus teoriniusklausimus arsprendziant konkreciaspraktines
uiduotis.
Pati savoka "stebeti" lietuviu kalba reiskia daugiau negu paprastai
iiureti, fiksuoti akimis. Steberi - tai akylai, atidziai iiureti, iiurint tirti,
10 DANGUOLf:CEKUOLIENf:
sekti akimis (Dabartines lietuviu kalbos iodynas, 1993, p. 732). Mac
Millan iodynas, be sios, pateikia ir daugiau reiksrniu: "stebejimas - tai
veiksmas, apimantis fakto ar[vykioatpazinima iruzrasyrna dainai ijun
giantis matavimo instrumentu panaudojirna (pvz., oro stebejirnai)";
"vertinimas ir isvad4 isto, kasstebera, darymas (pvz., uibaigiantis api
bendrinimas)"; "sa,lygos,kuriomis atsiduria stebimasis (pvz., ligonis li
gonineje)" (New Collegiate Dictionary, 1974, p. 792).
Taigi, konkreciau stebejima psichologijoje galime apibrezti kaip
kryptingq ir tikslingq demesiosutelkimq i objektq, kur] siekiamepaiinti,
kaip kryptingq irplaningq psicbiniu reiileiniu suuokimqfiksuojant irana
lizuojant tosuvokimo rezultatus.
Terminas pasyvusstebejimas- kartais vartojamas siekiant atskirti ste
bejirna kaip ryrimo metoda, nuo stebejirno atliekant bet kok] tyrima
(eksperirnento rnetu, atliekant testus) ar praktikoje.
Svarbu pazyrneti, kad siandien stebejimas kartais leidzia psicho
logams imtis tyrinejimo sriciu, kurios anksciau budavo neprieinamos.
Tyrinetojai pastebi, kad kai kurios psichologijos paradigmos taip pat
negalejo sekmingai ir produkryviai plerotis, kol nepasirode atitinka
rnu rnetodu, leidusiu kiraip, giliau paivelgti i tiriamus reiskinius, Pa
vyzdziui, socialiniai sanrykiai pasiiymi abipusiskumu, reciprokiskurnu,
taciau ilga laika nebuvo tinkarnu metodologijq bei techniniu galimy
biu tai [vertinti. Zmogaus stebejimo galimybes ribotos, ir tai ilga,[aika
siaurino keliamus klausimus. Taigi, labai svarbus dalykas stebejimo rai
doje - techniniu priernoniq stebimam elgesiui uzfiksuoti ir analizuoti
atsiradimas ir paianga. Pavyzdiiui, mazyciai magnetofonai, pritaisomi
tiriamajam, leidziauzrasineti duomenis ilgaiirryrejui nedalyvaujant su
rinkti daug duornenu. Tikrai kritinis, galnet revoliucinis per stebejirno
raida buvo vaizdo [rasyrno karneru atsiradimas ir j4 paplitimas. Kom
piuterines programos, skirrosvaizdajuostese surinktu stebejirno duome
nu analizei, leidzia ja,atlikti mikrosekundziu lygiu (Bakeman, Quera,
1995). Visa tai labai padejo, kad stebejirno rezultatai tapt4 tikslesni ir
patikimesi, duomenisgalima tikslintis, prie darbo griiti kelerakartu, isi-
