Table Of ContentS 0 R E N
KIERKEGAARD
Liga mirčiai
aidai
K IE R K E G A A R D
LIGA MIRČIAI
S0REN
KIERKEGAARD
Liga mirčiai
Iš danų kalbos vertė,
įvadą ir paaiškinimus parašė
JOLITA ADOMĖNIENĖ
aidai
A L K
1997
Versta iš: S. Kierkegaard. Samlede Vaerker, ed. A. B.
Drachmann et ai., 20 vol., Kobenhavn 1963-4
Knygos leidimą parėmė
Atviros Lietuvos fondas
ISSN 1392-1673
ISBN 9986-590-40-X
© Vertimas į lietuvių kalbą, įvadas ir paaiškinimai -
Jolita Adomėnienė, 1997
TURINYS
ĮVADAS.......................................................................9
PRATARMĖ..............................................................33
ĮŽANGA....................................................................36
PIRMA DALIS
Liga mirčiai yra neviltis ............................................39
A
Kad neviltis yra liga mirčiai.........................................39
A
Neviltis yra liga dvasioje, Pačiame, kaip tokia ji gali būti
trejopa: beviltiškai neįsisąmoninti, kad turi Patį (netikra
neviltis); beviltiškai nenorėti būti pačiu savimi; beviltiškai
norėti būti pačiu savimi..............................................39
B
Nevilties galimybė ir tikrovė.......................................41
C
Neviltis yra: „Liga mirčiai“..........................................45
B
Šios ligos (nevilties) visuotinumas..............................50
5
c
Šios ligos (nevilties) pavidalai.....................................58
A
Neviltis, traktuojama nereflektuojant, ar ji įsisąmoninta,
ar ne, o reflektuojant tiktai sintezės momentus.........59
a) Neviltis žvelgiant iš apibrėžties:
„baigtinybė - begalybė“ ...............................................59
a) Begalybės neviltis yra baigtinybės trūkumas .....60
[3) Baigtinybės neviltis - begalybės trūkumas.........63
b) Neviltis, žvelgiant iš apibrėžties:
„galimybė - būtinybė“.................................................66
a) Galimybės neviltis yra būtinybės trūkumas......67
Į3) Būtinybės neviltis yra galimybės trūkumas.......69
B
Neviltis, žvelgiant iš apibrėžties: „sąmoningumas“....75
a) Neviltis, nežinanti esanti neviltis, arba beviltiškas
nežinojimas, kad turi Patį, amžiną Patį......................76
b) Neviltis, įsisąmoninusi, jog yra neviltis, taip pat įsisą
moninusi, jog turi Patį, kur vis dėlto yra kažkas amžina, ir
kuri dabar arba beviltiškai nenori būti savimi, arba be
viltiškai nori būti savimi.............................................82
a) Beviltiškai nenorėti būti savimi - silpnumo
neviltis....................................................................85
1) Neviltis dėl to, kas žemiška arba dėl kažko
žemiško.............................................................85
6
2) Nusivylimas amžinu arba neviltis dėl savęs
paties.................................................................99
Neviltis - beviltiškai norėti būti savimi,
priešgyna..............................................................107
ANTRA DALIS
Neviltis yra nuodėmė ..............................................117
A
Neviltis yra nuodėmė...............................................117
Pirmas skyrius ...........................................................120
Paties įsisąmoninimo laipsniai (Apibrėžtis:
„Dievo akivaizdoje“).................................................120
Priedas .....................................................................125
Nuodėmės apibrėžime glūdi papiktinimo galimybė;
bendra pastaba apie papiktinimą...............................125
Antras skyrius ..........................................................132
Sokratiškasis nuodėmės apibrėžimas.........................132
Trečias skyrius ..........................................................144
Kad nuodėmė - ne neigimas, o teigimas...................144
Priedas prie A ...........................................................149
Tačiau ar tam tikra prasme nuodėmė netampa didele
retenybe? (Moralas) ..................................................149
B
Nuodėmės tęstinumas..............................................154
7
A
Nuodėmė nusivilti dėl savo nuodėmės......................159
B
Nuodėmė nusivilti nuodėmių atleidimu.
(Papiktinimas)...........................................................165
C
Nuodėmė - atsisakyti krikščionybės modo
ponendo, pareikšti, kad ji neteisybė...........................181
PAAIŠKINIMAI.......................................................193
RODYKLĖ...............................................................207
ĮVADAS
Krikščionybė arba tapimas
krikščioniu yra kaip ir kiekvienas
radikalus gydymas: žmogus atideda
jį kaip galima ilgiau.
(Sorcn Kierkegaard, Papireč I A 89,
1835 spalio 9)
Originalus knygos viršelis byloja, kad Ligos mirčiai auto
rius - Anti-Climacus, o išleido ją Sorenas Kierkegaardas. Nieko
nuostabaus - tik šįsyk paslaptingasis leidėjas galėjo pasirašyti
ir savo pavarde, taip paversdamas ją vykusiu pseudonimu šiam
niūriam kūriniui, mat Kierkegaardas reiškia kapines - giminės
pavardė buvo Kirkegaardas (etimologiškai tai reiškia švento
rių - bažnyčios kiemą, o nuo palaidojimų šventoriuje žodis ėmė
reikšti tiesiog kapines), bet Kierkegaardo tėvas Michaelis Peder
senas Ki(e)rkegaardas atvykęs ir prasikūręs Kopenhagoje įter
pė į savo pavardę raidę e. Tačiau autorius-leidėjas savo naująjį
pseudonimą rinkosi ne atsitiktinai ir ne sąmojus jam rūpėjo.
Bet apie viską iš eilės.
Liga mirčiai išleista 1849 metų liepos 30 d. Parašyta per
stebėtinai trumpą laiką, daugiausia 1848 metų kovo-gegužės
mėnesiais. Pirmojo varianto pataisymai ir pakeitimai negausūs,
bet labai svarbūs pačiam rašytojui. Tačiau šis karštligiškas rašy
mas byloja ne apie netikėtą, staigų autorių užvaldžiusį impulsą
ir skubotą jo patenkinimą, o veikiau apie ilgai besikaupusio rū-
1 Soren Kierkegaards Papirer [Dienoraščiai ir Užrašai], Gyldendalske Bo-
ghandel- Nordisk Forlag, 1909-1948. Toliau vadinama Pap.
9
Įvadas
pėsčio išsiveržimą. Poreikis kalbėti apie „ligą mirčiai“ - neviltį,
tikėjimo iššūkį, nuodėmę (pagrindinės šios knygos temos ir įž
valgos) nors pakeliui kokybiškai kito bei plėtojosi, brendo jau
nuo seno. Dar 1836 metais Kierkegaardas rašė, kad „dabartinis
amžius yra nevilties amžius“ (Pap. I A 181), šiek tiek vėliau
daug dėmesio skyrė Viduramžių mąstytojų svarstymams apie
akediją (acedia) bei nusiminimą, prislėgtumą (tristitia). Pats ci
tuoja Grigaliaus Didžiojo Moralia in Jok ...virum solitarium ubi-
que comitatur acedia... ėst animi rėmusio, mentis enervatio, neglec-
tus religiosae exercitationis, odium projfesionis, laudatrix renim
secularium. Apie tai teisėjo Viljamo lūpomis kalbėta ir Arba...
arball dalyje (tiesa, dar neperžengiant estetinių kategorijų ribų
ir perspėjant tik apie pasinėrimo į grynai estetinę egzistenciją pa
vojus). Teigiama, kad estetinis gyvenimas neišvengiamai veda
į neviltį. Paskui per Baimės sąvoką nevilties tema sparčiai artėja
prie to visiško išsiskleidimo, kurį pasiekia Ligoje mirčiai-gyve
nimas už religijos reiškiasi trimis tipingais aspektais: abejone,
juslumu ir neviltimi; bet koks gyvenimas, nesantis tikėjimo gy
venimu pačia griežčiausia ir pilniausia prasme, ne tik veda į ne
viltį, bet ir yra neviltis. Nemaža tyrinėtojų2 Baimės sąvoką - kur,
nors ir nekalbant tiesiogiai apie pačią neviltį, išsamiai nagrinė
jama žemesnioji nevilties pakopa - baimė (Angest) bei nevilties
vainikas, nuodėmė - taip glaudžiai sieja su Liga mirčiai, kad pir
mąją vadina įvadu, preliudu pastarajai. Ryšys tarp šių dviejų
knygų išties glaudus - tuo, kas Baimės sąvokoje taip skrupulingai
išskleista: žmogaus kaip begalybės ir baigtinybės, amžinybės ir
laikinybės, galimybės ir būtinybės sintezės samprata, Kierke
gaardas sumaniai pasinaudoja ir remiasi rašydamas Ligą mirčiai,
2 Hovvard V. Hong bei Edna H. Hong, Gregor Malantschuk, Paul
Dietrichson.
10
