Table Of ContentPASAULINĖS LITERATŪROS BIBLIOTEKA
Redakcinė komisija
KAZYS AMBRASAS, GALINA BAUŽYTĖ-ČEPINSKIENĖ,
ALGIMANTAS BUCYS, ELENA CERVINSKIENĖ,
KOSTAS KORSAKAS, VYTAUTAS KUBILIUS,
ELENA KUOSAITE, JONAS LANKUTIS,
ALFONSAS MALDONIS, JUSTINAS MARCINKEVIČIUS,
EUGENIJUS MATUZEVICIUS, EDUARDAS MIEŽELAITIS,
JUOZAS NEKROŠIUS, VYTAUTAS VISOCKAS,
HENRIKAS ZABULIS
Dailininkas
ARVYDAS KAŽDAiLIS
PASAULINĖS LITERATŪROS BIBLIOTEKA
KALEVALA
Vertė
JUSTINAS MARCINKEVIČIUS
M
VILNIUS
1986
84Karel
Ka^87
4702270000—091
K ------------------- 194—86 @ Straipsnis, paaiškinimai,
M852(08) —86 leidykla „Vaga“, 1986
5
PIRMA GIESMĖ
Giesmė prasideda (1—102).— Oro mergelė nusileidžia į jūrą, kur, vėjo ir
vandens apvaisinta, tampa vandens motina (103—176).— Antis susisuka
gūžtą ir deda kiaušinius ant vandens motinos kelio (177—212).— Kiauši
niai išsirita iš gūžtos, sudūžta, ir jų gabalėliai pavirsta žeme, dangum, saule,
mėnuliu ir debesimis (213—244).— Vandens motina sukuria iškyšulius,
įlankas, krantus, duburius ir seklumas jūroje (245—280).— Veinemeinas
gimsta iš vandens motinos ir ilgai plaukioja tarp bangų, kol pagaliau
priplaukia kTSfltą (281—344)
Aš panūdamįiiftąvKrjau,
Mąj^ &Qdoja
Uždainuoti, užgiedoti,
Aukso žodžiais prakalbėti,
Giminės giedoti giesmę,
5
Mūs genties dainuoti dainą:
Žodžiai burnoje man tirpsta,
Poringės ant lūpų krinta,
Ant liežuvio mano skuba,
Pro dantis ištrūkti veržias.
10
Broli mano, aukse mano,
Malonios vaikystės drauge!
Su manim kartu giedoki,
Su manim drauge kalbėki —
Pagaliau mes susitikom,
15
Iš dviejų šalių suėjom!
Nedažnai mes susieinam,
Pirma giesmė 6
Ne kasdien mes pasimatom
Šitoj varganoj padangėj,
Šiaurės žemėj neturtingoj.
20
Susiimkime už rankų
Ir susikabinkim pirštais1,
Ir geras dainas dainuokim,
Ir giedokime geriausias,
Kad išgirstų skambų balsą,
25
Kad giedorių išklausytų
Mūsų kylantis jaunimas,
Bepriaugančios mūs kartos:
Šitie žodžiai, šitos dainos,
Ką mes giedam, ką dainuojam —
30
Tai nuo Veinemeino diržo,
Tai nuo Ilmarino žaizdro,
Tai nuo Kaukomielio kardo,
Tai iš Joukahaino lanko,
Nuo toliųjų Šiaurės žemių,
35
Nuo smėlynų Kalevalos.
Mano tėvas jas dainavo,
Kai kirvakotį sau drožė;
Motina mane jų mokė
Verpstę sukdama tarp pirštų,
40
Kai dar asloje aš, vaikas,
Sukinėjaus prie jos kelių,
Kai dar mažas, plikalūpis,
Menkas pienburnis buvau aš.
Ir netrūko sampui žodžių,
45
Piktai Louhei — užkeikimų:
Jau paseno žodžiuos sampas,
Užkeikimuos dingo Louhė,
Vipunas su giesme mirė,
Su išdaigom — Leminkeinas
50 .2
Dar žinau kitokių žodžių,
[vairių akeivų moku:
Pakelėm jų prisigaudžiau,
7 Pirma giesmė
Prisilukštenau šilojuos,
Žagarynuos prisilaužiau,
55
Atžalynuos prisiskyniau,
Prisirankiojau žolynuos,
Provėžoj susiieškojau,
Kai ganiau galvijų guotą,
Mažas bandą varinėjau,
60
Vaikščiojau medaus kemsynais,
Aukso kalvomis bėgiojau
Paskui juodąją Mūrikę,
Gainiodamas margę Kimą.
Šaltis man dainas kuždėjo,
65
Atnešė lietus man giesmę.
Kitą atpūtė man vėjai,
Jūra bangomis atplukdė.
Paukščiai man žodžius sudėjo,
Medžiai sakinius sukūrė.
70
Kamuolin jas suvyniojau,
Suvijau į vieną pynę.
Kamuolį padėjau važy,
Rogėse paklojau pynę;
Atvežiau važiu į kiemą,
75
Rogėm nuvariau į jaują;
Vario skrynioje padėjau,
Paslėpiau ant klėties užlų.
Šalo dainos ten per žiemą,
Tamsoje ilgai gulėjo.
80
Gal ištraukt dainas iš šalčio,
Gal paimt iš speigo giesmes,
Gal jau atsinešti skrynią,
Pasidėt ant suolo galo,
Čia po šelmenio žirgeliais,
85
Po gražiuoju namo stogu,
Gal atvert jau žodžių skrynią,
Atdaryt dainų skrynelę,
Pirma giesmė 8
Kamuolį gal išvynioti,
Gal pynės atmegzti mazgą?
90
Sudainuosiu gerą dainą,
Gražią giesmę sugiedosiu
Prie juodos ruginės duonos,
Prie alaus ąsočio pilno.
Jei alaus man neatneštų,
95
Nepasiūlytų giros man,
Tai sausom dainuosiu lūpom,
Prie vandens giedosiu giesmę
Mūsų vakaronės džiaugsmui,
Liaupsei šios dienos ir šlovei,
100
Rytdienos džiugiam smagumui,
Naujo ryto linksmai pradžiai.
*
Taip, girdėjau aš, kalbėjo,
Taip, žinau aš, giesmę kūrė:
Lankė mus tik vienos naktys,
105
Aušo mums tik vienos dienos;
Vienas gimė Veinemeinas,
Amžinasis mūsų dainius,
Oro dukros išnešiotas,
Ilmatarės pagimdytas.
1,0
Ilmatarę, oro dukrą,
Prašmatniai gamta sukūrė
.3
Saugojo jinai skaistybę,
Visą amžių ji mergavo
Oro ilguose atšlaimuos,
115
Lygumų lygiuosiuos plotuos.
Laikui bėgant nusibodo,
Taip gyventi jai įgriso,
Visą amžių vienų vienai,
9 Pirma giesmė
Skaisčiai ir dorai mergaujant
120
Oro ilguose atšlaimuos,
Dykviečių ir plynių plotuos.
Ir žemyn ji nusileido,
Ant bangų jinai nusėdo,
Ant šviesiųjų marių kūbrio,
125
Atviro vandens platybių.
Pūstelėjo vėjo gūsis,
Iš rytų audra pakilo;
Bangpūtys bangas prikėlė,
Ramią jūrą įjūravo.
130
Viesulas mergaitę migdė,
Vilnys nešė ir kilsavo,
Po žydruosius jūros plotus
Ant bangų putotų supo:
Vėjas įpūtė nėštumą4,
135
Jūra jai sunkumą davė.
Svambią naštą ji nešiojo,
Sunkiai pilną pilvą nešė
Per devynis vyro amžius,
Šimtmečius septynis vilko5;
140
Gimdomo vis nepagimdo,
Nepradėtas vis negimsta.
Vandenų motulė plaukė
Čia iš vakarų į rytus,
Šičia iš pietų į šiaurę,
145
Praplaukė visas padanges —
Gimdymo kančia ji degė,
Įsčių skausmas ją kamavo;
Gimdomo vis nepagimdo,
Nepradėtas vis negimsta.
150
Ėmė ji dejuoti verkti;
Žodį tarė, taip kalbėjo:
„Vargšė aš ir mano dienos.
Pirma giesmė 10
Vargeta, koks mano kelias!
Kur dabar aš atsidūriau:
155
Amžinai po oro marška
Vėjas sups mane, vargdienę,
Vilnys vis nešios, bedalę,
Atviroj vandens platybėj,
Jūros lygumoj banguotoj!
160
Jau geriau aš būčiau likus
Oro mergina gyventi,
Nei dabar po jūrų plotus
Motule vandens klajoti:
Šalta čia man vienai būti,
165
Vargas vienišai drebėti,
Liūdna bangose gyventi,
Vandenų glėby vartytis.
Ak aukščiausias dieve Ūkai,
Kurs laikai padangę visą!
170
Eik čionai, reikalingiausias,
Čia, o šaukiamas, pribūki!
Gelbėk iš bėdos merginą.
Moterį nuo įsčių skausmo!
Ak, ateiki kuo greičiausiai,
175
Atskubėk, reikalingiausias!“
Dar šiek tiek praėjo laiko,
Dar praslinko truputėlis.
Atlėkė gražuolė antis.
Skrenda antis, skrieja, sklendžia,
180
Žiūri, ieško gūžtai vietos,
Jūroj prieglobsčio neranda.
Antis skraidžiojo į rytus,
Vakarus, pietus ir šiaurę.
Nesurado lizdui vietos,
185
Uždingsnio, kad ir menkiausio,
Kur galėtų gūžtą sukti,
Prieglobstį sau susivyti.
