Table Of ContentLIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS
TAUTINIAI ASPEKTAI
LIETUVOS ŪKIO POLITIKOJE
1919-1940 METAIS
GEDIMINAS VASKELA
L I I
LEIDYKLA
VILNIUS, 2014
UDK 94(474.5)„1919/r940“
Va345
Knygos leidybą finansavo
LIETUVOS MOKSLO TARYBA
NACIONALINĖ LITUANISTIKOS PLĖTROS 2009-2015 METŲ PROGRAMA
Projekto finansavimo sutartis Nr. LIT-8-35
Recenzentai:
dr. Algis Povilas Kasperavičius
prof. habil. dr. Povilas Gylys
ISBN 978-9955-847-78-6
© Lietuvos istorijos institutas, 2014
© Gediminas Vaskela, 2014
TURINYS
PRATARMĖ -► 7
KIEKYBINIAI RODIKLIAI (1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinis gyventojų
surašymas) -► 11
BENDRIEJI ŪKINĖS RAIDOS RODIKLIAI -► 55
Statistiniai indeksai (makroekonominiai rodikliai) -f 56
Nominalieji ir realieji makroekonominiai indeksai -k 63
Ūkio statistikos raida -► 75
Makroekonominių rodiklių skaičiavimas Rytų Pabaltijyje
1924-1940 metais 80
Nacionalinės pajamos Rytų Pabaltijyje tarpukariu ir Madisono
projektas ■* 103
LIETUVOS ŪKIO TAUTINĖ STRUKTŪRA IR SOCIALINIŲ SKIRTUMŲ
ŪKIO STRUKTŪROJE PROBLEMA TAUTINIU ASPEKTU -► 117
ŽYDAI -► 139
LENKAI -► 189
VOKIEČIAI -► 263
PABAIGA -¥ 279
MOKSLINĖ LITERATŪRA ■+ 287
ETHNIC ASPECTSIN THE NATIONAL ECONOMIC POLICY
FROM 1919 TO 1940 “► 301
5
PRATARMĖ
Nėra vieno bendrai priimto socialinės struktūros (taip pat kartais
vadinamos socialine sistema) apibrėžimo, o pastangos pateikti tikslų
apibūdinimą dažniausiai nesėkmingos. Pagal socialinio veiksmo para
digmą, socialinė struktūra yra susijusių socialinių pozicijų ir vaidme
nų sistema, kuri gali būti suprantama ir kaip socialinių santykių tarp
individų grupėse bei tarp grupių ar žmonių kategorijų visuomenėje
sistema. Struktūros analizė leidžia tam tikru aspektu suvokti ir api
bendrinti kone kiekvieną reiškinį. Laikoma, kad socialinės struktūros
sąvoką pirmasis panaudojo Aleksis Tokvilis (Alexis de Tocqueville;
1805-1859).
Ūkio struktūra dažniausiai suprantama kaip ekonomikos šakinė
struktūra. Apie ūkio tautinę struktūrą kalbama rečiau, bet jos apibūdini
mas tarsi išsamesnių komentarų ir nereikalingas. Laikotarpiu tarp dvie
jų pasaulinių karų daugelyje valstybių organizuoti specialūs pramonės,
prekybos, amatų, žemės ūkių surašymai tų valstybių tautinei ūkio struk
tūrai įvertinti. Tokie atlikti ir Latvijoje bei Estijoje. Lietuvoje, tiesa, dėl
lėšų ir kitų galimybių ribotumo to padaryti nesugebėta. Bet tautinė ūkio
struktūra bandyta įvertinti kitais metodais, orientuojantis pagal išpirktų
prekybos ir pramonės patentų skaičių bei atitinkamų įmonių savininkus
(dažniausiai tik pavardes).
Jei valstybėje gyvenama kelių tautų, beveik kiekvienas ūkinis arba
vienu ar kitu aspektu su ūkiu susijęs socialinis bei politinis veiksmas tas
tautas gali paliesti skirtingai. Ypač, jei pastarosios yra skirtingų konfesi
jų, skirtingos socialinės struktūros arba visuomeninės padėties. Tuomet,
tarkim, reikalavimas išmokti kalbą vykdant tam tikrą veiklą, dirbti tam
tikru laiku ir nustatytomis savaitės dienomis gali įgyti (dažniausiai ir
įgyja) ir tam tikrą tautinį niuansą. Nekalbant apie žymiai platesnio mas
to politines akcijas, tokias kaip ūkinių ar nuosavybės santykių transfor
mavimas. Tuomet tai pasidaro glaudžiai susiję su socialinės struktūros ir
socialinių (įskaitant tautinius) santykių raida.
7
Šioje monografijoje bus nagrinėjami tik šie ūkio politikos tautinių
santykių aspektai. Smulkesni ir bent santykinai kiek mažiau reikšmingi
dalykai palikti už šio tyrimo ribų. Viliantis, kad prie jų dar bus grįžta
ateityje.
O tų svarbesniųjų ūkio politikos dalykų, kurie tarpukariu labiausiai
veikė tautinius santykius Lietuvoje, yra du: žemės reforma ir vadinamoji
„verslo atlietuvinimo“ problema, kurią šiuolaikine terminologija galima
būtų vadinti ne vienoje valstybėje sprendžiama „tautinio pobūdžio dis
proporcijų ūkio struktūroje“ įveikimo problema. Galima būtų, bet su tam
tikromis išlygomis... Ir dėl to, kad XX a. pradžioje labai daug kas įgavo
negatyvaus rasizmo atspalvį, ir dėl gana radikalaus pobūdžio nemažos
dalies Lietuvos visuomenės nuotaikų, ir dėl kai kurių valdžios veiksmų,
kuriuos galima interpretuoti kaip tiesioginę diskriminaciją.
Bet giliau gvildenti ūkio politikos tautinius aspektus įmanoma tik
tuomet, kai daugiau mažiau tiksliai įvertinta ūkio tautinė struktūra.
Kadangi Lietuvoje statistikos tarnybos tarpukariu tikslių duomenų šiuo
klausimu nepateikė, tenka imtis papildomos analizės, įvertinant ūkio
struktūrą apskritai, ne tik tautinę, kuriai apibūdinti ši „bendroji“ proce
dūra ir būtina. Bėda ta, kad nacionalinių sąskaitų Lietuvoje tarpukariu
neskaičiuota, nors tam ruoštasi, ir atskirų specialistų skaičiavimų būta.
Todėl monografijoje pamėginta įvertinti Lietuvos nacionalinio produkto
apimtį, struktūrą, palyginti jį su analogiškais kaimyninių bei kitų pa
saulio šalių rodikliais. Šie duomenys leidžia bent iš dalies kompensuoti
tikslių surašymų duomenų nebuvimą.
Dažnai atrodo, kad socialinių skirtumų ar socialinės nelygybės li
kvidavimo problema, kalbant apie šalies ūkio tautinę struktūrą, tiks
liau, apie tos struktūros kiekybinius rodiklius, tėra siekis, kad kiek
vienai tautai ūkio struktūroje tektų maždaug tiek, kiek tai ar kitai
tenka šalies gyventojų struktūroje. Tai neatitinka tiesos, nors iki šiol
kalbėta ir rašyta būtent taip. Monografijoje pamėginta bent apytiksliai
įvertinti realius Lietuvos ūkio tautinės struktūros 1919-1940 metais
parametrus.
8
Lietuvoje Pirmosios Respublikos laikotarpiu, be pačių lietuvių, gyve
no trys tautos, kurių atžvilgiu tas ar kitas ūkio politikos aspektas gali būti
vertinamas kaip tautinių santykių dedamoji. Viena vertus, reikalingas
tam tikras nepagrindinės („kitos“) tautos „svoris“, t. y. jos lyginamasis
svoris visų gyventojų skaičiuje negali būti visiškai menkas. Antra, rei
kalinga tam tikra socialinė ar politinė (tautinė, konfesinė ar dar kokia)
kolizija, aktuali konkrečiai šaliai konkrečiu momentu. Dar gali turėti
įtakos ir tam tikra specifinė tarptautinė situacija, teritorinė sandara ar
pan. Taigi Lietuvoje tos tautos - žydai, lenkai ir vokiečiai. Visos kitos
pernelyg negausios, kad ūkio sferoje galėtų būti tautinės įtampos visos
valstybės mastu subjektas. Jos, aišku, gali būti apibūdinamos, kaip ką
nors daugiau ar mažiau veikusios toje ar kitoje ūkio šakoje, ūkyje dirbu
sių struktūroje etc.
Žydai, kalbant apie ūkio politikos tautinius aspektus, aktualūs dėl to,
kad Lietuvos sąlygomis tai - gana gausi tautinė grupė, labai specifinės
socialinės ir profesinės struktūros, nepriklausomo gyvenimo pradžioje
akivaizdžiai turėjusi daugumą jaunos valstybės pramonės ir prekybos
objektų. Lenkai - taip pat pakankamai gausi etninė grupė, nepriklau
somo gyvenimo pradžioje kontroliavusi didžiąją dalį žemės ūkio, be to,
jautusi kaimyninės Lenkijos palaikymą. Vokiečiai Didžiojoje Lietuvoje
nebuvo itin gausi ir reikšminga tautinė grupė, bet kai kalbama apie
Klaipėdos kraštą ir santykius su Vokietija, reikšminga ir politiškai, ir
ūkiškai. Todėl knygoje kiekvienai jų skirtas atskiras skyrius.
9
KIEKYBINIAI RODIKLIAI
(1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinis gyventojų surašymas)
Norint kiekybiškai apibūdinti Lietuvos ūkį ir jo struktūrą tarpukariu
didžiausias kliuvinys yra faktinių duomenų trūkumas. Jų stinga apskri
tai, o ypač patikimų ir palyginamų.
Kalbant apie Lietuvos ūkio tautinę struktūrą Pirmojoje Respublikoje
tiek anuomet, tiek dabar faktiškai pradedama nuo 1923 m. visuotinio
gyventojų surašymo. „Faktiškai“ kalbant apie dalyko esmę, nes kon
kretaus tyrimo pradžioje gali būti apibūdinami ir bendresnio pobūdžio
dalykai, ir ankstesnis laikotarpis - iki Pirmojo pasaulinio karo ar nuo
XIX amžiaus pabaigos. 1923 m. gyventojų surašymo medžiagoje yra
du puslapiai, skirti dirbančių gyventojų pasiskirstymui ūkio šakomis,
socialinėmis grupėmis ir tautybėmis1 (Pav. 1-2, p. 12-13). Surašymo duo
menimis naudojamasi dažnai ir plačiai, deja, ne visuomet korektiškai.
Dažniausiai painiojamas visų ir ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičius.
Todėl šiame tyrime tiesiog būtina 1923 m. surašymo duomenis pristatyti
ir visapusiškai aptarti.
1923 m. gyventojų surašymas yra, be abejo, itin informatyvus šal
tinis visų gyventojų bei atskirų tautybių socialinei sandarai apibūdinti,
atskirų tautybių reikšmei (vietai) Lietuvos ūkio struktūroje kiekybiškai
apibrėžti, pagaliau, pačią Lietuvos ūkio struktūrą tarpukariu aptarti ir
kiekybiškai įvertinti. Tačiau svarbu, kad iš akių nebūtų išleista aplinkybė
(o būtent taip paprastai ir atsitinka), kad kalbama apie gyventojų, o ne
pramonės, amatų ar prekybos surašymą. Savininkai ir administrato
riai nėra tas pat, kas įmonių skaičius, kapitalo, produkcijos, apyvartos
apimtis.
1 Lietuvos gyventojai: 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinoj o gyventojų surašymo duomenys,
[Kaunas]: Finansų m-ja: CSB, 1926 (Toliau: Lietuvos gyventojai: 1923 m. surašymo
duomenys), p. 295-296.
11
VIII. Lietuvos gyventojai darbo sritimis ir tautybėmis.
Population de la Lithuanie suivant les branches de travail et les nationalités.
Lietuvos piliečiai—Sujets lithuaniens.
s N . Tautybė.—Nallonalili.
o Lietuviai | Žydai. Lenkai. Rural. Vokiečiai
« Lithuaniens. | Juifs. Potonais. Russes. Allemands.
ZĮ üS E Į J à a X dH g cE
za Dirbo sritytsr.a—vaBirl.anches 4e X , s .?ô tfai |IVyru.Sexes 1< V8» Vyru.SexeE 1•s ûS >?><. / VfE>i 1iIsss i lE IÈ I-
I
t bmn№i OPiUMfttJi.—HaiftinH lidilindinfi.
A. Dirbantieji žemės Bky:-Occupės b l’agri-
culture: Į
1 195354 31207 H34 134 7836 J 552 5 471 972 2063 252
2 Dkb. Šeimos nariai—Membr. 4e famille ayant une occup. 1650343893111 916 2057 6274 14851 4706 10772 2049 4568
3 393 al 8 1 52 2 1 18
4 107407 I07218| 30I1 145 3472 3268 2429 2070 1110 776
Viso—Toul.. . . 468188527139 2659 2337 17634 196731262113815 5240 5596
B. Dirbantieji pramonėj:—Occupés b l'Industrie.
1 12471 27281 5991 729 528 155 465 48 752 92
2 Dirb. ieimos nariai—Membr. de famille ayant une occup. 4788 807« 1790 2 toi 167 267 229 227 288 249'
3 279 79| 322 47 43 6 25 7 88 14
4 Darbininkai—Ouvriers.................................................... 17832 9987| 5311 1766 870 514 1254 280 1312 275
Vi'sô—Total.. . . 85 370 20Š73 13414 4693 1608 942 1973 562 2«40 630
C Dirbant, transporte bei snsis mo jm-se:—
Occupés au transp. et b la communie.: _
J 249 3 1082 3 26 23 __ 7
2 Dtrb. Sdmos nariai—Membr. de tamille ayant une occup. 52 266 2 — 4 — 3 1
3 Tarnautojai—Employés........................................................ 2209 43 22 27 1C 94 2C 84 28
4 Darbininkai—Ouvriers........................................................ 5712 490| 927 5 165 8 192 21 343 7
Viso—Total.. . . saie 11601 2318 3« 220 1« 313 41 487 38
D. Dirbantieji prekyboj.—Occupés au commercer
i 1678 4821 1170(1 2091 101 45 66 27 98 20
2 Dlrb. Šeimos nariai—Membr. de famille ayant une occup 156 2909 4676 11 19 4 17 20 21
3 915 452» 905 345 45 25 54 18 145 45
4 Darbininkai—Ouvriers........................................................... 728 729| 135» 1 139 42 31 66 19 79 40
Viso—Total. . . S 477 219101Iffim 8251 199 120 iéo 81 840 126
E. Dlrb. vatst. bel vlsoom. įstaigose:—Occupés
dans les établlss. d’Etat et pttbL:
1 1714 316 884 355 110 68 95 39 53 40
2 - I --- — — —
3 27575 3095 2302 359 300 169 741 118 448 122
4 Darbininkai—Ouvriers. ................................................... 2771 1129| 244 36 102 27 63 21 128 18
Viso—Total.. . . 3S 060 «5401 8430 750 612 264 899 17» SSs Î8Ô
F.Kltlgyven. Šaltiniai:—Antres sources de substst
1 1997 252311 1093 16 488 96 1482 65 1242 91 1278
2 Dlrb. šeimos nariai—Membr. de famille ayant une occup 636 105151 337 6 254 40 609 22 487 20 500
3 49 5 21 13 3 5 1 3 5
4 Datbinliikal—Ouvriers.................................................. 12 448 23 7761 2144 2686 373 980 527 654 375 559
Viso—Total.. . . 161801 596861 3 5791 25449 522 3074 619 ¿384 489 2842
Uvlso savar. gyr.—Total des habit, indépeud.563 48861607s| 42281 41510 20695 24091 1661517061 9575 8910
0. tamnittl pnuflij! -ïiHIui dijflèih.248 0682760931 31241 38670 9765 11041 7979 8778 4772 5971
J
ffl. hitai iko. liiRBif—Ifafetf. dont In nmi a 108 25 16 6 1 20 7 2 1
ntiU. wt 1
livlso gyventojo—Population totale81061«8912Uj 73 547 80196 30456 851832461435846 1454« 14882
— 295 —
Pav. 1. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas ūkio sritimis ir tautybėmis
(pradžia; Lietuvos gyventojai: 1923 m. surašymo duomenys, p. 295)
12
VIII. Lietuvos gyventojai darbo sritimis ir tautybėmis (galas).
Population de la Lithuanie suivant les branches de travail et les nationalités (fin).
Lietuvos piliečiai.
___Sujets lithuaniens.___
Tautybė.—Nationalité. Latviai. Baltgudllai. KM. SrEettrimanSgaelriasL. IŠVISO—TOTAL
Lettons Blanc-russlens Autres.
Darbo sritys. — Branches de ,E Hs E I is
travail. I>3<«8n I s2«ë«s >ü Sn tÊvi
I. inarH№ №uaifle|i-Ba№ufs (tidéftolaid.
A.'Dirbamieji žemės ūkyt—Occupés à l’agri
culture;
Šeimininkai—Chefs d'étebllss. et admin.................... 21 0M56l 451 118 215 004 34548249552
Dlrb. leimos nariai—Membr. de lamille ayant une occup. 430 93 180 788 426842607630
Tarnautojai—Employés................................................. 534 543
Darbininkai—Ouvriers. . .......................................... 3531 296 56 116312 231091
Viso—total.. 612 G38 1088816
B. Dirbantieji pramonėj:—Occupés à l'industrie,
Šeimininkai—Chefs d'élabliss. et sdmln........................... 305 20769 3852 24621
Dlrb. Šeimos nariah-Membr. de lamille ayant une occup. 80 7397 11145 18542
TDaurbnianuintokjaaii——O Eumvrpileorsy.é..s..................................................................................................... 2943 11 27685685 13011625 410606373
Viso—Total.. . . 1081 28 56689 28174 84 863
C Dirbant transporte bei susis-mo jm-sea—
Occupés au transp. et h 1a communie.:
Šeimininkai—Chefs d’élabliss. et adntln............................ 1 391 1397
Dlrb. Šeimos nariai—Membr. de lamille ayant une occup. 329 343
Tarnautojai—Employés................................................ 2 546 3291
Darbininkai—Ouvriers' • • ■ . . .... . . 7 475 8010
Viso—Total.. 11741 13041
D. Dirbantleji prekyboj:—Occupés au commercet
Selmininkai—Chels d'établlss. et admin.................... 13908 2677 16585
Dlrb. Selmos naiitl-Membr.de lamille ayant une occup. 7 - 3129 5295 8424
TDaamrbainuintokjeiii——EOmuvprlioerysé. s.... ...................................................................................... 4 22230297 1997059 34 131064
Viso—total.. . . 21573 10856 32429
E. Dlrb. valst bel visuom. jstaigose—Occupés
dans les étabilss. d'Etat et pubL:
Selmininkai—Chefs d'élabliss. et admin....................
Dlrb. Selmos narili—Membr.de lamille ayant une occup.
Tarnauiojat— Employés............................................... 31886 4 024 35910
Daiblittnky—Ouvriers. .......................................... 3433 1244 4 677
Viso—Total..
F. Kiligyven. Sait (niai:-Autres sourcesde subsist1
1 SDeilimb.i nSienlkmaoi—s Cnahreifasl —d'éMlaebmlibssr.. deet faadmmiilnle.. .a..y..a..n..t. .u..n..e.. .occup. 31048417 4168775697 5109280486
3 DTaamrbainuitnokjaail——EOmuvprlioerysé. s. ..................................................................... ..... 197 53 1615719 291%45218717
Viso—Total. 163Į 737 50| 150 34| 197Į 172 207681 917541116512
išviso savar. gyr.—Total des habit indépend. 6056 5735 159« 1608 474 54C 2992 7174081879132
II. Itoarawklil iRitui№P-№№Hi (Malt 1882 2 204 617| 697 1061 113630566334388«649549
Kuinui 8WL lalią-Mit. ini In mrm 3 1 9 6 173 117 290
n№. uit to(inw.
Išviso gyventoji|—Population totale 894ÎI 7 942 2 216 2 206 752 TŪ7 06Î580
- 296 -
Pav. 2. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas ūkio sritimis ir tautybėmis
(pabaiga; Lietuvos gyventojai: 1923 m. surašymo duomenys, p. 296)
13
1923 m. gyventojų surašymo medžiagoje pateikti duomenys apie
Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal:* 1) lytį, 2) pilietybę, 3) tauty
bę, 4) ekonominį aktyvumą, 5) ūkio sritį ir 6) socialinę padėtį. Kalbant
konkrečiai:
1. Pateikti vyrų ir moterų duomenys, kurie nesumuoti, išskyrus
„visų gyventojų“ skiltį.
2. Lietuvos gyventojai suskirstyti į Lietuvos piliečius ir svetimšalius2.
3. Išskirtos 7 Lietuvos piliečių tautybės - lietuviai, žydai, lenkai, ru
sai, vokiečiai, latviai, baltarusiai (baltgudžiai). Likusieji priskirti
„kitų“ kategorijai3.
4. Visi gyventojai suskirstyti į ekonomiškai aktyvius (savaran
kiškus) ir išlaikytinius (ekonomiškai neaktyvius). Atskirai
pateiktas skaičius asmenų (tokių labai nedaug), kurie pragyve
nimo šaltinio arba nenurodė, arba jis liko nežinomas dėl kitų
priežasčių4 * * * * * *.
2 Pasak surašinėtojų, „Požymis „pilietybė“ nereikalauja atskiro paaiškinimo - jis yra
savaime aiškus.“ Surašymo duomenimis, 1923 m. užregistruoti 2 021 792 piliečiai
(99,65 proc.) ir 7179 svetimšaliai (0,35 proc.) Žr.: Lietuvos gyventojai: 1923 m. surašy
mo duomenys, p. XXXIV.
3 Kalbant apskritai, „surašymo duomenimis, Lietuvos piliečių užregistruota 26 atskiros
tautos“. Tačiau, kaip nurodyta surašymo medžiagoje, žymesniųjų tautų - turinčių
daugiau kaip 1000 žm. - yra tik 7, būtent: lietuviai, žydai, lenkai, rusai, vokiečiai,
latviai, baltgudžiai. 19 kitų tautų turi mažiau negu po 1000 žm. Bendras tų 19 tau
tų skaičius siekia 1592 žm., iš jų 284 čigonai, 141 karaimas, 973 totoriai. Jei tas tris
gana seniai Lietuvon atėjusias tautybes išskirti, tai visų kitų kitataučių tik 194 žm. Žr.:
Lietuvos gyventojai: 1923 m. surašymo duomenys, p. XXXVI.
4 Surašymo medžiagoje klausimas aptartas taip. „Gyvenimo šaltinių atžvilgiu visi gy
ventojai, surašymo medžiagų apdirbant, suskirstyti į tris grupes: savarankjiški] gyven
tojai, nesavarankįiški] gyventojai ir gyvenantieji iš nežinomųjų pragyvenimo šaltinių.
Savarankių gyventojų grupei priskirti visi turintieji daugiau kaip 10 metų ir savaran
kiškų uždarbį arba kokias lėšas; nesavarankiųjų gyventojų grupei priskirti neturintieji
savarankiško uždarbio ir taip pat visi turintieji mažiau kaip 10 metų. Į trečių grupę
įeina kiekvieno statistikos darbo liekanos - asmenys, kurie visai neatsakė į gyvenimo
šaltinio klausimų arba taip neaiškiai atsakė, kad jų atsakymais negalima nė pasinau
doti.“ Žr.: Lietuvos gyventojai: 1923 m. surašymo duomenys, p. LIV.
14
