Table Of ContentLKP (b) CK PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS —
MARKSO—ENGELSO—LENINO INSTITUTO FILIALAS
VALSTYBINE
POLITINĖS IK MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA
K. MARKSAS
F. ENGELSAS
R I N K T I N I A I
R A Š T A I
D V I E M T O M A I S
i i
TOM AS
VILNIUS —1950
486
TURINYS
Psl.
K. MARKSAS. GOTOS PROGRAMOS KRITIKA . . . . 5—37
F. Engelso pratarmė...................................................... .* . 5
K. Marksas. Laiškas V. Brakei. 1875 m. gegužes 5 d.. . . 7
K. Marksas. Pastabos dėl Vokietijos darbininkų partijos pro
gramos ....................................................................................................9
I ......................................................................................9
II ................................................................................................................18
III . ..........................................................................................................20
IV ...............................................................................................................21
F. Engelsas. Laiškas A. Bebeliui.'1875 m. kovo 18—28 d. . 27
F. Engelsas. Laiškas K. Kautskiui. 1891 m. vasario 23 d. . 34
F. ENGELSAS. APIE VISUOMENINIUS SANTYKIUS RU
SIJOJE ...........................................................................................................38
F. ENGELSAS. „GAMTOS DIALEKTIKOS“ ĮVADAS . . . 50
F. ENGELSAS. DARBO VAIDMUO BE2D2IONES SU2MO-
GĖJIMO PROCESE.....................................................................................67
F. ENGELSAS. SOCIALIZMO I5SIVYSTYMAS IŠ UTOPIJOS
Į MOKSLĄ................................................................. . . 80—137
Įvadas angliškajam leidimui.......................................................................80
Socializmo išsivystymas iš utopijos į mokslą
I .................................................................................................................102
II .......................................................................................................113
III.................................................................................................................120
48?
F. ENGELSAS. KARLAS MARKSAS................................................138
F. ENGELSAS. KALBA PRIE MARKSO KAPO . . . . 149
F. ENGELSAS. SEIMOS, PRIVATINES NUOSAVYBES IR
VALSTYBES K IL M E ....................................................................... 152—294.
Pratarmė pirmajam 1884 metų leidimui ..................................................152
Pratarmė ketvirtajam 1891 metų leidimui..........................................154
S e i m o s, privatinės nuosavybės ir vai s t y b ė .s k t / m ė
I. Kultūros priešistorinės pakopos . . . . . 166
I. Laukinė b ū k lė ................................... 166
II. Barbarybė........................................ . 168
II. Seimą ......................................................... . 1 7 1
III. Irokėzų giminė . 217
IV. Graikų giminė 229
V. Atėnų valstybės atsiradimas . 236
VI. Giminė ir valstybė Romoje . 246
VII. Giminė pas keltus ir germanus . 255
VIII. Germanų valstybfs įsikūrimas , 267
IX. Barbarybė ir civilizacija . 276
F. ENGELSAS. MARKSAS IR „NAUJA:.lt. REINO ! ЛIKRAS
TIS“ (1848—1849) . . . . . . . 295
F. ENGELSAS. DEL KOMUNISTU SĄJUNŲOS ISTORIJOS 304
F. ENGELSAS. LIUDVIGAS I i i F.RBAi MAS IR KLASIKI
NES VOKIEČIŲ FILOSOFIJOS PABAIGA .322—361»
Pratarmė.......................................... . . 322
L i u d v i g a s F c u c r b u r h ii. s i r К I n s i k i n r s y o k i o č i ų
f i I o s o f t Į n s p a l> u i M a
I .................. ..................................................324
II............................... .............................................................331
III ..............................................................................................................339
IV ............................. .............................................................346
K. MARKSAS. TEZES APIE 1 TUJERBACHĄ...................................362
F. ENGELSAS. „DARBININKŲ KLASES PADĖTIES ANG
LIJOJE“ PRATARME.............................................................................365
F. ENGELSAS. VALSTIEČIŲ KLAUSIMAS PRANCŪZIJOJE
IR VOKIETIJOJE...............................................................................379—397
I ..............................................................................'. . . . 380
II ..............................................................................................................390
488
K. MARKSAS IR F. ENGELSAS. LAIŠKAI . . . .398—457
Marksas — P. V. Anenkovui. 1846 m. gruodžio 28 d..............................398
Marksas — J. Veidemejeriui. 1852 m. kovo 5 d......................................408
Marksas — Engelsui. 1856 m. balandžio 16 d......................................409
Marksas — Engelsui. 1857 m. rugsėjo 25 d.............................................410
Marksas—L. Kugelmanui. 1-865 m. vasario 23 d. . . • • 411
Marksas — L. Kugelmanui. 1866 m. spalio 9 d...............................415
Marksas — L. Kugelmanui. 1868 m. liepos 11 d..............................416
Marksas—L. Kugelmanui. 1871 m. balandžio 12 d. . . ■ • 418
Marksas—L. Kugelmanui. 1871 m. balandžio 17 d. . . - 419
Marksas —F. Boltei. 1871 m. lapkričio 23 d......................................420
Engelsas — T. Kūno. 1872 m. sausio 24 d.............................................422
Engelsas — A. Bebeliui. 1873 m. birželio 20 d......................................428
Engelsas — F. A. Zorgei. 1874 m. rugsėjo 12—17 d. . . . ■ 431
Marksas ir Engelsas — A. Bebeliui, V. Libknechtui, V. Brakęi
ir kt. („Aplinkraštis“) 1879 m. rugsėjo 17—18 d. . . . • 432
Engelsas — K. Smidtui, 1890 m. rugpiūčio 5 d................................439
Engelsas—J. Blochui. 1890 m. rugsėjo 21—22 d.........................440
Engelsas — K. Smidtui. 1890 m. spalio 27 d.............................................443
Engelsas — F. Meringui. 1893 m. liepos 14 d................................ 448 -
Engelsas—N. F. Danielsonui. 1893 m. spalio 17 d.............................452
Engelsas —H. Starkenburgui. 1894 m. sausio 25 d.............................455
SVARBESNIŲJŲ VARDŲ RODYKLE........................................................461
DALYKINE RODYKLE..............................................................................477
Leidinys Nr. 87. Tiražas 10 000 egz. Pasirašyta spausdinti 1950.VI 1.4. LV 14974.
Popieriaus formatas 60 X 92. 30,5 spaudos lanko. 32,85 apsk. leid. lanko.
1 spaudos lanke 42 100 ženklų. Kaina Rb. 14,—. -
Spaudė valst. „Vaizdo“ sp. Vilniuje, Birštono g-vė Nr. 2. Užsak. Nr. 2281.
5
K. MARKSAS
GOTOS PROGRAMOS KRITIKA
F. ENGELSO PRATARME
Čia spausdinamas rankraštis — programos projekto kritika
drauge su lydraščiu Brakei — 1875 metais, prieš pat jungtinį
Gotos suvažiavimą1, buvo pasiųstas Brakei, kad tas supažin
dintų su juo Geibą, Aušrį, Bebelį ir Libknechtą, o paskui grą
žintų Marksui. Kadangi partijos suvažiavimas Halėje diskusijas
dėl Gotos programos įtraukė į darbotvarkę, tai aš, dar ilgiau
delsdamas paskelbti visuomenei šį svarbų, šioms diskusijoms, gal
būt, svarbiausią dokumentą, jausčiausi darąs nusikaltimą.
Sis rankraštis betgi turi dar ir kitą, platesnę reikšmę. Jame pir
mą kartą aiškiai ir tiksliai išdėstyta Markso pažiūra į kryptį,
kurios Lasalis laikėsi nuo pat savo agitacinės veiklos pradžios,
ir būtent tiek į Lasalio ekonominius principus, tiek ir į jo taktiką.
Negailestingas aštrumas, su kuriuo Marksas čia išnagrinėja
programos projektą, nepermaldomumas, su kuriuo jis pareiškia
savo išvadas, atskleisdamas projekto silpnybes, — visa tai šian
dien, po penkiolikos metų, jau nieko nebegali įžeisti. Specifiški
1 Gotos suvažiavime (1875 m. gegužės 22—27 d.) buvo suvienytos dvi
tuo metu egzistavusios Vokietijos darbininkų organizacijos — Libknechto ir
Bebelio vadovaujama Socialdemokratų darbininkų partija (vadinamieji eize-
nachininkai) ir Hazenkleverio, Haselmano ir Teikės vadovaujama lasalinin-
kų organizacija (Visuotinė Vokietijos darbininkų sąjunga) — j vieningą
Vokietijos socialistų darbininkų partiją. Red.
6 K. MARKSAS
lasalininkai egzistuoja dar tik užsienyje, kaip vienišos atlaužos,
o nuo Gotos programos, kaip visiškai nepatenkinamos, Halėje
atsisakė netgi jos kūrėjai1.
Vis dėlto, kur buvo galima nekenkiant reikalui, aš praleidau
kai kuriuos aštrius, atskiriems asmenims taikomus išsireiškimus
ir įvertinimus, pakeisdamas juos taškais. Taip būtų pasielgęs ir
pats Marksas, jeigu jis šį rankraštį šiandien spausdintų. Vieto
mis aštrus šio rankraščio tonas buvo sukeltas dviejų aplinkybių.
Pirma, Marksas ir aš su Vokietijos judėjimu buvome suaugę glau
džiau, negu su bet kuriuo kitu; todėl šiame programos projekte
paskelbtas lemiamas žingsnis atgal turėjo sukelti ypač smarkų
mūsų pasipiktinimą. Antra, tuomet (vos dvejiems metams pra
slinkus po Internacionalo kongreso Hagoje)1 2 mes buvome pačiame
įkarštyje kovos su Bakuninu ir jo anarchistais, kurie mums vertė
atsakomybę už visa tai, kas dėjosi Vokietijos darbininkų judėji
me, tad reikėjo tikėtis, kad mums bus priskirta ir slapta šios pro
gramos tėvystė. Šie sumetimai dabar atkrinta, o su jais atkrinta
ir atitinkamų vietų reikalingumas.
Taip pat ir cenzūros sumetimais kai kurie sakiniai pakeisti taš
kais. Ten, kur man teko parinkti švelnesnį išsireiškimą, jis duo
damas laužtiniuose skliausteliuose. Šiaip rankraštis išspausdintas
pažodžiui.
Londonas, 1891 m. sausio 6 d.
Parašė F. Engelsas Spausdinama pagal žurnalo tekstą
Išspausdinta žurnale „Neue Zeit“ Versta iš vokiečių kalbas
1891 m.
1 Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavimas Halėje — pirmasis su
važiavimas panaikinus ypatingąjį įstatymą prieš socialistus — V. Libknech-
tui, svarbiausiam Gotos programos autoriui, pasiūlius, 1890 m. spalio 16 d.
nutarė sekančiam partijos suvažiavimui paruošti naują programos projek
tą. Naujoji programa buvo priimta 1891 m. spalio mėnesį Erfurto suvažia
vime (Erfurto programa). Red.
2 I Internacionalo kongresas, įvykęs 1872 m. rugsėjo mėnesį Hagoje,
praėjo kovos prieš bakunininkus ženkle. Kongreso dauguma palaikė Gene
ralinę Tarybą, kuriai vadovavo Marksas. Bakuninas buvo pašalintas iš Inter
nacionalo. Red.
GOTOS PROGRAMOS KRITIKA 7
K. MARKSAS
LAIŠKAS V. BRAKEI
Londonas, 1875 m. gegužės 5 d.
Brangusis Brake!
Žemiau dedamas kritiškas pastabas dėl suvienijamosios progra
mos malonėkite perskaitęs perduoti susipažinti Geibui ir Aueriui,
Bebeliui ir Libknechtui. Aš esu apkrautas darbu ir priverstas žy
miai peržengti gydytojų man nustatytas darbo laiko ribas. Todėl
man nebuvo jokio „malonumo“ parašyti tokį ilgą rašinį. Tačiau
tai buvo reikalinga, kad vėliau partiniai draugai, kuriems šios
pastabos skiriamos, klaidingai neišsiaiškintų žygių, kuriuos aš,
iš savo pusės, turėsiu padaryti. — Turiu galvoje trumpą pareiški
mą, kurį po jungtinio suvažiavimo Engelsas ir aš paskelbsime;
mes pareikšime, kad mes nedalyvavome rengiant minėtą princi
pinę programą ir su ja nieko bendro neturime.
Tai yra būtina, nes užsienyje yra paplitusi partijos priešų rū
pestingai palaikoma nuomonė — nuomonė visiškai klaidinga, —
kad mes iš čia slapta vadovaują vadinamosios Eizenacho parti
jos judėjimui. Dar savo neseniai išėjusioje knygoje rusų kalba1
Bakuninas laiko mane, pavyzdžiui, atsakingu ne tik už visas tos
partijos programas ir t. t., bet ir už kiekvieną Libknechto padarytą
žygį nuo pat jo bendradarbiavimo su Liaudies partija pradžios.
Be to, mano pareiga neleidžia man kad ir diplomatišku tylėjimu
pripažinti programos, kuri, mano įsitikinimu, visiškai niekam ti
kusi ir demoralizuoja partiją.
Kiekvienas tikro judėjimo žingsnis yra svarbesnis už tuziną
programų. Todėl, jeigu buvo negalima — o aplinkybės to nelei
do — nueiti toliau už Eizenacho programą, tai reikėjo tiesiog su
daryti susitarimą dėl veiksmų prieš bendrą priešą. Bet jeigu suda
romos principinės programos (užuot tai atidėjus ligi to laiko, kada
jos bus bendru darbu paruoštos per ilgesnį laikotarpį), tai tuo
pačiu viso pasaulio akivaizdoje nustatomos gairės, iš kurių žmo
nės sprendžia apie partinio judėjimo lygį. Lasalininkų vadai atėjo
1 Bakuninas M., Valstybingumas ir anarchija. Ciurichas, 1873 m. Red.
K. MARKSAS
pas mus todėl, kad tai padaryti juos privertė aplinkybės. Jeigu
jiems iš pat pradžių būtų buvę pasakyta, kad į jokį mainininkavi-
mą principais nebus įsileista, tai jie būtų turėję pasitenkinti veiki
mo programa arba organizaciniu bendro veikimo planu. Vietoj
to jiems leidžiama atvykti apsiginklavus mandatais, ir, iš savo
pusės, tie mandatai pripažįstami privalomais, taigi, pasiduodama
malonei ar nemalonei tų, kurie patys reikalingi pagalbos. Be to
dar, jie sušaukia suvažiavimą dar prieš kompromisinį suvažiavi
mą, tuo tarpu kai sava partija sušaukia savo suvažiavimą tik
post festum1. Čia aiškiai buvo siekiama išvengti bet kurios kriti
kos ir neleisti susivokti savajai partijai. Yra žinoma, kad darbi
ninkai patenkinti jau vien susivienijimo faktu, tačiau klystama,
jeigu manoma, kad šis akimirksnio laimėjimas ne per brangiai
pirktas.
Beje, programa niekam tikusi ir nepriklausomai nuo to, kad ji
kanonizuoja lasalinį tikėjimo simbolį.
Artimiausiu laiku aš nusiųsiu Jums „Kapitalo“ prancūziškojo
leidimo paskutiniuosius sąsiuvinius* 2. Spausdinimą ilgesnį laiką
buvo sutrukdęs Prancūzijos vyriausybės uždraudimas. Šią savaitę
ar ateinančios pradžioje knyga bus baigta. Ar Jūs gavote šešis
pirmuosius sąsiuvinius? Malonėkite man taip pat parašyti Bern-
hardo Bekerio adresą, kuriam aš irgi turiu nusiųsti paskutiniuo
sius sąsiuvinius.
„Volksstaat“ knygų leidykla3 turi savotiškus papročius. Taip,
pavyzdžiui, man ligi šio momento nebuvo atsiųstas nė vienas
naujo „Kelno komunistų bylos“ leidimo egzempliorius.
Geriausių linkėjimų.
Jūsų Karlas Marksas
! — po šventės, t. y. per vėlai. Red.
2 Paties Markso redaguotas prancūziškasis „Kapitalo“ pirmojo tomo ver
timas buvo leidžiamas sąsiuviniais 1872—1875 m. Paryžiuje. Red.
Kalbama apie partijos leidyklą, kuri buvo Leipcige prie centrinio Vokie
tijos socialdemokratijos organo „Volksstaat“ („Liaudies Valstybė“) redakci
jos (1869—1876 m.). Red.
GOTOS PROGRAMOS KRITIKA g>
K. MARKSAS
PASTABOS DĖL VOKIETIJOS
DARBININKŲ PARTIJOS PROGRAMOS
I
1. „Darbas yra bet kurio turto ir bet kurios kultūros šalti
nis, o kadangi naudingas darbas yra galimas tik visuomenėje
ir per visuomenę, tai darbo pajamos priklauso nesumažintos ir ly
giomis teisėmis visiems visuomenės nariams“
Pirmoji paragrafo dalis: „Darbas yra bet kurio turto ir bet ku
rios kultūros šaltinis“.
Darbas nėra bet kurio turto šaltinis. Gamta yra toks pat varto
jamųjų verčių šaltinis (o iš jų kaip tik ir susideda daiktinis tur
tas!), kaip ir darbas, kuris pats tėra tik vienos iš gamtos jėgų,
žmogaus .darbo jėgos, pasireiškimas. Aukščiau minėtą frazę jūs
rasite kiekviename vaikų elementoriuje, ir ji teisinga tik tiek, kiek
ja suprantama, kad darbas atliekamas, turint reikiamų objektų
ir įrankių. Tačiau socialistinėje programoje neturi būti tokių
buržuazinių išsireiškimų, nutylinčių tas sąlygas, kurios vienos tik
ir tesuteikia jiems prasmę. Kiek žmogus iš anksto žiūri į gamtą,
šį visų darbo priemonių ir objektų šaltinį, kaip savininkas,
elgiasi su ja, kaip su jam priklausančiu daiktu, tiek jo darbas
tampa vartojamųjų verčių, taigi ir turto, šaltiniu. Buržua turi la
bai rimtą pagrindą darbui priskirti antgamtinę kuriamąją galią,
nes kaip tik iš darbo gamtinio sąlygotumo išplaukia, kad žmogus,
neturįs jokios kitos nuosavybės, išskyrus savo darbo jėgą, bet
kurioje visuomeninėje ir kultūrinėje būklėje turi būti vergas kitų
žmonių, tapusių materialinių darbo sąlygų savininkais. Tik jų
leidžiamas jis gali dirbti, taigi, tik jų leidžiamas — gyventi.
Bet palikime tą sakinį tokį, koks jis yra, kad ir kokie būtų jo
trūkumai. Kokios gi išvados reikėtų laukti? Atrodo, šios:
„Kadangi darbas yra bet kurio turto šaltinis, tai ir visuomenėje
niekas negali pasisavinti turto kitaip, kaip tik pasisavindamas dar
bo produktą. Tad jeigu jis pats nedirba, tai jis gyvena iš svetimo
darbo ir savo kultūrą taip pat įsigyja svetimo darbo sąskaita“.
O tuo tarpu žodelyčiais „o kadangi“ prie pirmojo sakinio pri
segamas antras, kad išvada būtų padaryta iš šio antrojo sakinio,
o ne iš pirmojo.
